GRAIKŲ BUITIS IR TRADICIJOS

1. GRAIKŲ BUITIS IR TRADICIJOS LAURA BENIUŠYTĖ 7G. KLASĖ

2. Graikų buitis Dauguma vietos gyventojų buvo valstiečiai, gyvenę pačiame mieste arba aplinkiniuose kaimuose. Slėniuose ir pakrančių lygumose jie augino kviečius, miežius, o kalnų atšlaitėse - vynuoges ir alyvmedžius. Iš vynuogių darė vyną, o iš alyvų spaudė aliejų. Kalnuotose vietovėse valstiečiai vertėsi gyvulininkyste: augino avis, ožkas ir karves.

3. Ypač buvo vertinami alyvmedžiai, kuriuos atėniečiai laikė savo globėjos Atėnės dovana. Pasakojama, kad deivė sukūrusi alyvmedį ir taip laimėjusi varžybas su jūrų dievu Poseidonu dėl teisės valdyti miestą. Vynuogių skynimas buvo tikra liaudies šventė. Po to dainuodami ir ritmingai trypdami basomis kojomis graikai spausdavo kubiluose vyną. Vynuogienojų ir alyvmedžių priežiūra reikalavo daug darbo ir kruopštumo.

4. Žemę graikai įdirbdavo arklais ir kauptukais. Javus pjaudavo pjautuvais. Derlingos žemės buvo nedaug, todėl dažnai ištikdavo badas. Vis daugiau žmonių traukdavo į miestus ir tapdavo amatininkais. Jie žiedė puodus, gamino ginklus, statė laivus. Plečiantis amatams ir prekybai, miestai augo labai greitai. Ūkio vystymąsi spartino geležies naudojimas. Iš jos buvo gaminami įrankiai ir ginklai.

5. Graikės pareigas buvo galima nusakyti keliais žodžiais: virimas, verpimas ir svarbiausi namų ūkio darbai. Atėnų merginos tekėdavo 15 - 17 metų. Nors visuomenėje moterys užėmė žemesnę padėtį, bet religinių apeigų ir procesijų metu jos atlikdavo pagrindinį vaidmenį.

6. Rūmų Atėnuose nebuvo, tik moliniai namai ir marmurinės šventyklos. Gatvės buvo tokios siauros, kad atidarant duris buvo galima užgauti praeivį. Graikų gyvenamieji namai buvo statomi aplink nedidelį kiemą, kuriame stovėjo namų altorius. Langų į gatvę nebuvo. Namai buvo statomi iš nedegtų plytų. Prie įėjimo į namą stovėjo herma - dievo Hermio statula, kuri saugojo nuo blogio.

7. Pirmajame namo aukšte buvo du pagrindiniai kambariai: vyrų ir moterų. Vyrų kambaryje buvo židinys, o moterų kambaryje stovėjo verpimo ir audimo staklės. Antrajame aukšte buvo miegamieji. Baldų graikai turėjo nedaug: maži staliukai, kėdės, lovos, skrynios ir moliniai indai maisto atsargoms. Drabužiai irgi buvo labai paprasti. Ir vyrų, ir moterų pagrindiniai rūbai buvo chitonas ir himatijus. Avėjo graikai sandalus. Atėniečiai keldavosi anksti. Visi eiliniai piliečiai dirbdavo: vieni — savo žemės sklypuose, kiti - dirbtuvėse, sandėliuose ar laivuose, uoste ar kitur.

8. Graikų tradicijos Šventės, papročiai lydėdavo kiekvieną graiką visą gyvenimą. Svarbūs įvykiai - gimimas, pilnametystė, santuoka ir mirtis - tai vis progos švęsti. Vaiko gimimu šeimoje visi džiaugdavosi. Jei gimdavo berniukas, iš lauko pusės ant durų buvo kabinamas laurų vainikas, jei mergaitė - kuokštas vilnų, simbolizuojantis moterų darbą.

9. Graikai vadindavo vieni kitus tik vardais, pavardžių neturėjo. Sulaukę 10 metų berniukai būdavo priimami į suaugusiųjų tarpą. 1 8 metų, tai yra jau pilnamečiai, jaunuoliai būdavo įrašomi į piliečių sąrašus ir dvejus metus eidavo karo tarnybą. Po to jie galėdavo vesti. Graikai šventė daugybę švenčių, skirtų dievams. Taip jie norėjo įtikti dievams, kad jie išpildytų žmonių norus. Pagrindinė šventė Atėnuose buvo Didžiosios Panafinėjos, skirtos deivės Atėnės garbei.

10. Kitos šventės: Gimimo bei vardo dienos šventė. Dar nuo antikos laikų Graikijoje vardo diena buvo svarbesnė nei gimimo diena. Įprastai vardo dienos proga yra rengiami vakarėliai, teikiamos dovanos. Šeimos nariai ir artimiausieji draugai paprastai dovanoja pinigus. Pagal Graikijoje galiojančią mandagumo taisyklę, dovanos neišpakuojamos, kol namuose yra svečių.

11. Vestuvės. Kai kuriose Graikijos vietose vis dar gyva tradicija ruošti nuotakai kraitį. Jį sukrauna nuotakos mama, močiutės ir tetos. Vestuvių dieną pasiruošti nuotakai padeda jos draugės bei šeimos moterys, ji slepiama nuo jaunikio, nes pamatyti nuotaką iki ceremonijos - blogas ženklas.

12. Krikštynos - viena svarbiausių dienų graikų ortodoksų gyvenime. Krikšto sakramentas paprastai suteikiamas atšventus pirmąjį vaiko gimtadienį. Krikštynos svarbios tuo, jog ceremonijos metu vaikas oficialiai gauna vardą. Dažniausiai vaikams suteikiami senelių vardai. Pagal graikų tradicijas, jei gimsta berniukas - jam suteikiamas vyro tėvo vardas, jei mergaitė - žmonos motinos vardas.

13. BAIGIAMOJI DALIS • Klausimai: • Kokiais įrankiais graikai dirbdavo žemę? • Ar derlingos buvo Graikijos žemės? • Kokios šventės buvo švenčiamos Graikijoje? • Kieno vardus suteikdavo vaikams tėvai per krikštynas? • Rengiant pristatymą buvo panaudota informacija iš: • http://www.mokslai.lt/referatai/konspektas/graikij-6-puslapis17.html • Parengė: • 7g klasės mokinė Laura Beniušytė

14. AČIŪ UŽ DĖMESĮ