Politikos teorija ir politinės sistemos Doc. Dr. Haroldas Šinkūnas

1. Politikos teorija ir politinės sistemosDoc. Dr. Haroldas Šinkūnas 2013

2. VI Tema. Pilietinėvisuomenėirteisinėvalstybė • Pilietinės visuomenės samprata • Pilietinės visuomenės struktūra ir funkcijos • Teisinės valstybės idėjos formavimasis • Teisinės valstybės samprata ir požymiai Literatūra studijoms: • Baublys, Linas, et al. Teisės teorijos įvadas. 2 leidimas. Vilnius: Leidykla MES, 2012. • Kūris, Egidijus. Teisinė valstybė, teisinių sistemų įvairovė ir Vakarų teisės tradicija. In Glendon, Mary Ann; Gordon, Michael W.; Osakwe, Christopher. Vakarų teisės tradicijos. Vilnius: Pradai, 1993. • Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, 1993–2009. Vilnius, 2010. • Seligman, Adam B. Pilietinės visuomenės idėja. Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004.

3. Konstitucijos preambulė LIETUVIŲ TAUTA – prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę, – jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis, – šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę, – išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius, – įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje - nepriklausomoje Lietuvos valstybėje, – puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę, – siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės, atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią KONSTITUCIJĄ

4. Pilietinės visuomenės terminas Europos valstybių konstitucijose Čekijos Konstitucijos preambulė: įtvirtintas siekis sukurti laisvą ir demokratinę, pilietinės visuomenės principais pagrįstą valstybę. Bulgarijos Konstitucijos 4 str.: įtvirtintas siekis sukurti prielaidas pilietinės visuomenės plėtrai. Airijos Konstitucijos 43 str.: piliečių teisės pilietinėje visuomenėje įgyvendinamos vadovaujantis socialinio teisingumo principu.

5. Pilietinės visuomenės koncepcijos raida Pilietinė visuomenė – tai politinė visuomenės organizacija, sukurta saugumo labui (Th. Hobbes, B. Spinoza, J. Locke, I. Kant ir kt.) Pilietinė visuomenė – tai prigimtinės (ikivalstybinės) būklės tąsa, laisvės sąlyga, valstybės, kaip blogio, priešybė (T. Paine) Pilietinė visuomenė – tai istoriškai susiklosčiusi sankloda, apimanti ūkį, socialinių interesų grupes bei institucijas, atsakingas už visuomenės gerovę ir teisinį administravimą (G. Hegel) Pilietinė visuomenė – tai save organizuojanti ir nuo valstybės save teisiškai ginanti bendruomenė (A. deTocqueville, J. S. Mill) Šiuolaikinė pilietinės visuomenės koncepcija

6. Pilietinės visuomenės samprata (i) Pilietinė visuomenė plačiąja prasme – tai privačių interesų veikimo sritis Pilietinė visuomenė siaurąja prasme – tai privačių interesų veikimo sritis rinkos ir demokratijos sąlygomis

7. Pilietinės visuomenės samprata (ii) Pilietinė visuomenė – tai visuomenės būklė, pasižyminti išvystytomis savivaldos ir savireguliacijos formomis, kai optimaliai derinami viešieji ir privatūs interesai, o aukščiausia visuomenės vertybe pripažįstamas žmogus, jo teisės ir laisvės. Jūratė Novagrockienė: Pilietinė visuomenė – tai visuomenės dalis arba terpė, kurioje įstatymų saugomi individai, skatinami skirtingų interesų ir apsisprendimo, kuria įvairias grupes – savarankiškas asociacijas.

8. Pilietinės visuomenės paneigimas Valstybės ir visuomenės suaugimas; Viešo ir privataus gyvenimo ribos išnykimas; Asmens ir piliečių teisių suvaržymas ar visiškas jų nepaisymas.

9. Pilietinės visuomenės pagrindai • Ekonomikoje: nuosavybės formų įvairovė, rinkos santykiai; • Dvasinėje srityje: ideologijos ir pasaulėžiūros įvairovė, saviraiškos laisvė, sąžinės laisvė, dorovė; • Politikoje: valdžios decentralizacija, valdžių padalijimas, politinis pliuralizmas, politinio dalyvavimo galimybės, teisės viršenybė, asmenų lygiateisiškumas.

10. Pilietinės visuomenės prielaidos Rinkos ekonomika ir privati nuosavybė; Atstovaujamųjų institutų sukūrimas; Įstatymais apsaugota individo autonomija; Visų visuomenės sričių atvirumas; Pasaulėžiūrinis ir organizacinis pliuralizmas; Vertybių, normų ir principų, reguliuojančių asociacijų sąveikas, buvimas; Viešosios valdžios nesikišimas.

11. Pilietinės visuomenės principai • Ekonominė laisvė, nuosavybės formų įvairovė, rinkos santykiai, konkurencija; • Žmogaus ir piliečio teisių pripažinimas (įtvirtinimas) ir apsauga; • Visuomenės savivalda ir savireguliacija; • Valdžios legitimumas ir demokratiškumas; • Visų lygybė prieš įstatymą ir teismą; • Valdžių padalijimo principu pagrįsta valstybės valdžios struktūra; • Politinis ir ideologinis pliuralizmas; • Minties, žodžio, spaudos laisvė, žiniasklaidos nepriklausomybė; • Etc.

12. Pilietinės visuomenės funkcijos Pilietinės visuomenės paskirtis– visapusiškas materialinių, socialinių ir dvasinių visuomenės narių poreikių patenkinimas. Pilietinės visuomenės funkcijos: • Saugoti privačią sferą nuo nepagrįsto valstybinio reguliavimo; • Kurti ir stiprinti visuomenės savivaldą; • Individų socialinė kontrolė; • Komunikacija; • Stabilumo visuomenėje užtikrinimas.

13. Pilietinės visuomenės principaiLietuvos Respublikos Konstitucijoje • Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas; Valdžios galias riboja Konstitucija (5 str.); • Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise (46 str.); • Nuosavybė neliečiama (23 str.); • Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės (18 str.); • Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį (33 str.) • Savivaldos teisė (119 str.); • Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs (29 str.); • Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (25 str.); • Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma (26 str.); • Etc.

14. Teisinės valstybės terminas Europos valstybių konstitucijose Teisinė valstybė – tai siekis: Estija, Graikija, Lietuva, Suomija Teisinės valstybės konstatavimas: Andora, Baltarusija, Bulgarija, Čekija, Ispanija, Lenkija, Portugalija, Rusija, Slovakija, Turkija, Vengrija, Vokietija

15. Teisinės valstybės termino raida Terminas Teisinė valstybė įsitvirtina Vokietijos teisės doktrinoje XIX a. pirmoje pusėje (R. vonMohl, K.Th. Welcker, O. Bähr, F. J. Stahl, R. vonGneist, L. vonStein) RobertvonMohl: teisinė valstybė seka po patriarchalinės, patrimonialinės, teokratinės ir despotinės valstybės (1833). Friedrich Julius Stahl: Valstybė privalo būti teisinė; teisinė valstybė nėra valstybės tikslas ir turinys, bet tik rūšis ir būdas teisei įgyvendinti

16. Teisinės valstybės tipai Rule of Law (anglosaksų tradicija) Rechtsstaat (vokiečių tradicija)

17. Rule of Law (i) Teisės viršenybė arba viešpatavimas reiškia: Nė vienas žmogus negali būti baudžiamas , išskyrus tą atvejį, kai yra pažeidžiamas įstatymas ir tai yra nustatyta bendruosiuose teismuose; Nė vienas nėra aukščiau įstatymo, kiekvienas paklūsta bendrajai teisei ir bendrųjų teismų jurisdikcijai Bendrieji konstitucijos principai (teisė į asmens laisvę, viešo susirinkimo teisė ir pan.) yra teismų sprendimų rezultatas

18. Rule of Law (ii) Anglijos konstitucija nėra įstatymų leidybos, vartojant šį terminą įprastine prasme, rezultatas, nes ji yra teismuose vykusių ginčų dėl asmens teisių vaisius. Trumpai tariant, mūsų konstitucija yra teisėjo sukurta konstitucija ir turi visu, blogus ir gerus, teisėjų sukurtos teisė bruožus. Šaltinis:AlbertVennDiceyKonstitucinės teisės studijų įvadas, 1885.

19. Rechtsstaat Teisės šaltinis yra įstatymų leidėjo valia Įstatymų leidėjas privalo paklusti įstatymui Nėra kitų imperatyvų, saistančių įstatymų leidėją Įstatymų reikalavimai yra privalomi nepaisant jų turinio

20. Bendri Rule of Law ir Rechtsstaat bruožai Konstitucijos viršenybės pripažinimas Valstybės galios ribojimas teise Piliečių pagarba teisei

21. Teisinės valstybės principo elementai Teisės aktas turi būti prieinamas, aiškus ir nuspėjamas Teisės ir pareigų bei atsakomybės klausimai turi būti išspręsti galiojančiame įstatyme ir nepriklausyti nuo kieno nors nuožiūros Įstatymui visi lygūs Valstybės pareigūnai privalo veikti gera valia, neviršyti suteiktų įgaliojimų ir veikti tik pagal juos Žmogaus teisių ir laisvių įstatyminė apsauga Bet kokie ginčai turi būti sprendžiami vengiant didelių kaštų šalims ir ilgo proceso, šalys skatinamos siekti kompromiso Ginčų sprendimo taisyklės turi būti nešališkos Valstybė turi vykdyti tarptautinius įsipareigojimus Šaltinis:LordThomasBinghamTheRule of Law, 2006.

22. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina (i) Atskleisti teisinės valstybės sampratos turinį – tai konstitucinės doktrinos funkcija (1999 m. gegužės 11 d. nutarimas) Teisinės valstybės principas yra universalus, juo grindžiama visa teisinė sistema ir pati Konstitucija (2000 m. vasario 23 d. nutarimas) Konstitucinis teisinės valstybės principas - itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų (2012 m. liepos 3 d. nutarimas)

23. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina (ii) • Konstitucijos viršenybė, vientisumas, tiesioginis taikymas • Tautos suverenitetas • Demokratija • Atsakingas valdymas • Valdžios galių ribojimas ir valdžios įstaigų tarnavimas žmonėms • Teisės viešumas • Teisingumas (interalia prigimtinis teisingumas) • Valdžių padalijimas • Pilietiškumas

24. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina (iii) • Asmenų lygybė įstatymui, teismui, valstybės įstaigoms ir pareigūnams • Žmogaus teisių ir laisvių gerbimas ir apsauga • Asmens ir visuomenės interesų derinimas • Valstybės pasaulietiškumas ir pasaulėžiūrinis neutralumas • Valstybės socialinė orientacija • Socialinis solidarumas • Kt. • Šaltinis: 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas