VAIKAS, MIŠKAS IR SENELĖS PASAKA PASAKŲ TAIKYMAS IKIMOKYKLINUKŲ EKOLOGINĖMS NUOSTATOMS FORMUOTI

1. V I L N I A U S L O P Š E L I S – D A R Ž E L I S „ M O L I N U K A S “ VAIKAS, MIŠKAS IR SENELĖS PASAKAPASAKŲ TAIKYMAS IKIMOKYKLINUKŲ EKOLOGINĖMS NUOSTATOMS FORMUOTI Jovita Ciucko, auklėtoja Ingrida Laužikienė, Direktoriaus pavaduotoja ugdymui 2011 m.

2. Pranešimo tikslas • Pristatyti 2010-2011 m.m. įstaigoje vykdyto kokybinio tyrimo “Pasakų įtaka, formuojant ikimokyklinukų ekologines nuostatas” rezultatus. • Trumpai apžvelgti Vilniaus lopšelio-darželio “Molinukas” ekologinio ugdymo patirtį projektuose “Kas gyvena šalia mūsų” ir “Svečiuose pas Eglės vaikus”

3. Neigiami pasaulio pažinimo veiksniai • Tėvų užimtumas. • Daugelio metų atotrūkis nuo liaudiškosios gamtinio ugdymo tradicijos. • Agresyvus žinių visuomenės veržimasis į vaiko vidinį pasaulį. • Realųjį pasaulį pakeičiantis virtualusis pasaulis ir televizija ir kt..

4. Veiksniai, teigiamai veikiantys ikimokyklinukų pasaulio pažinimo procesą • Įgimtas vaiko siekis pažinti aplinką. • Atgimstantis visuomenės ir ugdymo programų autorių dėmesys ekologinėms problemoms ir liaudies tradicijoms. • Ugdymo programų turinio perėjimas nuo žinių ir įgūdžių formavimo prie pažinimo kompetencijos plėtojimo, padedant vaikui išsiugdyti pojūčių jautrumą, žingeidumą, formuojant pažintines, dorovines ir kitokias nuostatas, skatinant tiek loginį, tiek kūrybinį mąstymą.

5. Atsigręžkime į senolių patirtį... • Etnopedagogika: 2 gamtos pažinimo būdai • Pirmasis – tautosaka, švenčių papročiai ir liaudies tradicijos. Lopšinės, žaidinimai.. ne tik ramina ir pralinksmina kūdikį, bet ir pateikia pirmąsias gamtos pasaulio sąvokas. Tai savitos vaiko pasaulėjautos formavimosi pradžia. Pasakos atskleidžiapaveikslą žmogaus idealo, kurio vienas iš pagrindinių dorovinių bruožų - gebėjimas darniai sugyventi su augalais ir gyvūnais. Švenčių papročiai ir liaudies tradicijos, teigiančios žmogaus genetinį bei dvasinį ryšį su gamta... • Antrasis būdas - tiesioginio kontakto metu vykstantis empirinis gamtos pažinimas. Ankstyva vaikų darbinė veikla. Vaikų bendruomenės, kurioms buvo būdinga savita subkultūra: savi papročiai, tautosaka, demonstruojanti vaikų kūrybiškumą, gebėjimą linksmintis, jų nepaprastą pastabumą, įžvalgumą, atskleidžiant įvairiausias gamtos paslaptis, savitai jausti gamtos pulsą, metų laikų kaitą, glaudų ryšį su gamta, susiformuoti požiūrį į gamtą, pagrįstą pagarba ir tausojimu.

6. diagnostiniame tyrime 2005 m dalyvavo beveik 400 vaikų 5-7 metų iš 27 Lietuvos darželių; 30 pedagogų; 126 tėvai. 2005-2006 mokslo metais eksperimente dalyvavo 5-7 metų 78 vaikai iš 4 Vilniaus miesto darželių 4 priešmokyklinių grupių; 10 pedagogų; 58 tėvai. Diagnostinis tyrimas ir pedagoginis eksperimentas “Liaudies pasakų įtaka, formuojant ikimokyklinio amžiaus vaikų požiūrį į gamtą”

7. Kokybinis tyrimas “Pasakų įtaka, formuojant ikimokyklinukų ekologines nuostatas” 2010-2011 m.m. Tyrimas vyko Vilniaus lopšelyje-darželyje “Molinukas” projektų “Kas gyvena šalia mūsų ir “Svečiuose pas Eglės vaikus” metu. Tyrimo laikas 2010 m. spalio 1d. – 2011 m. gegužės 15 d. Dalyvavo 10 priešmokyklinės “Sraigiukų” grupės vaikų: 3 berniukai ir 7 mergaitės.

8. Psichologų pastebėjimas: Žmogaus pažinimas yra metaforiškas. • Metafora kaipkalbos reiškinys, kalbos priemonė, kurios tikslas pasakyti išraiškingiau, efektyviau, kad klausytojui būtų padarytas didesnis poveikis, kad jis ne tik protu, bet ir emociškai suvoktų perduodamą informaciją. • Metafora –kaippasaulio pažinimo būdas, pagrįstas naujai pažįstamų dalykų lyginimu su jau žinomais objektais, reiškiniais.

9. Pasakų ir vaikų pasaulio artimumas • Senajai baltiškajai pasaulėžiūrai buvo būdingas animizmas ir antropomorfizmas,- gamtinės aplinkos sugyvinimas ir sužmoginimas, t.y. negyvų daiktų lyginimas su gyvaisiais, gamtos objektų lyginimas su žmogumi. Šios pasaulėžiūros atspindžiai iki šiol gerai išlikę liaudies pasakose. • Psichologų pastebėjimas: Antropomorfiniai ir animistiniai polinkiai būdingi ir vaikams. Tokia galvosena skatino ir pirmykštį žmogų įasmeninti, sužmoginti vaizduojamus gyvulius.

10. 2010 -2011 m.m. “Molinuko” patirtis pažįstant gamtą • METŲ PRIORITETAS - MIŠKAS. LAUKAS. PIEVA. UPĖ, GAMTOS PAŽINIMAS PASAULINIAIS BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS METAIS: • Projektas “Svečiuose pas Eglės vaikus”, - stebėjimai natūralioje aplinkoje (Didžiojo ekologinio kelio stotelėse). • Projektas “Kas gyvena šalia mūsų”,- stebėjimai grupėse • Pažintinė-sportinė-pramoginė iškyla „Kas gyvena šalia mūsų“ darželio Didžiuoju ekologiniu keliu.

11. Projektas “Svečiuose pas Eglės vaikus” • Tikslas: Ugdyti darželio bendruomenės ekologines nuostatas, skatinant domėtis mūsų aplinkoje augančiais medžiais ir kitais augalais. • Uždaviniai: Iškylų Ekologiniu keliu metu supažindinti su Dvarčionių apylinkėse augančiais medžiais, kitais augalais, jų savybėmis, gyvenimo ritmu. Vaikų pažintinius interesus aktyvinti liaudies pasakomis bei sakmėmis. Skatinti vaikus savo įspūdžius, jausmus, pastebėjimus išreikšti meniniu vaizdu: piešiniu, eilėraščio kūrinėliu, pasaka...

13. Stebėjome medžius. Vaikų pasakojimai apie piešinius po stebėjimo gamtoje. Vėtrė: Čia beržas, čia eglė. Ant eglės kankorėžiai. Beržas man labai patinka su lapais rudenį. Tada būna daug spalvų. Čia ant beržo tupi voveraitė, o paukštelis skrenda. Kamilė: Aš nupiešiau ąžuolą ir drebulę. Jie auga žolėje, pievoje. Skraido paukščiai ir drugeliai. Karolis: Čia nupiešiau medį drėvė, - oi (pasitaiso) drebulė. O čia ąžuolas. Ūla: čia nupiešiau eglę ir drebulę. Eglės viršūnėje paukštis. Čia musytė ir boružėlė skrenda į drebulę. Rugilė: čia storas didelis medis. Jo vardas ąžuolas, o čia beržas. Jo šaka, va čia (parodo) nulūžo, ir jis verkia... Paulius: Čia medžiai. Jie auga miške. Tai beržas, uosis, eglė, drebulė ir ąžuolas...

15. Piešiniai ir vaikų mintys apie savo piešinius po pasakos “Eglė žalčių karalienė” • Vėtrė: Čia medžiai. Jie turi pavadinimus: tai ąžuolas, beržas, eglė, ąžuolas, uosis, drebulė. Penki medžiai, bet jie buvo žmonės, o po to pavirto į medžius. Todėl medžiai yra gyvi. • Ūla: Nupiešiau Eglę. Ji turi rankas, akis, nosį burną ir širdį. Ji gyva, o čia kiti medžiai. • Kamilė: Čia medžiai<...> jie turi akis, kad matytų, turi medžiai širdeles, jie gyvi. Kai medžiams būna blogai, jie verkia. • Ieva L.: Širdis medžiai turi todėl, kad jie yra gyvi. Jų širdis kamiene. Akys, kad matytų viską, rankos – tai šakos. Medžiai duoda vieni kitiems rankas tam, kad draugautų ir būtų draugiški. • Karolis: Tie medžiai auga pievoje. Jie buvo vaikai, po to pasidarė medžiais, bet jie gyvi ir viską mato.

16. Atkreipkime dėmesį, kad... ... pasiklausius pasakos, medžių priešiniuose atsiranda gyvūnams būdingų elementų. Pagrindinė detalė, liudijanti apie medžio kaip gyvo organizmo suvokimą, – širdis... ... vaikų pasisakymai apie piešinius patvirtina, kad pasakos padeda grįžti prie vaikams būdingo animistinio ir antropomorfinio pasaulio suvokimo...

17. Pasiklausykime medžio širdies...

18. Pasaka apie mėlynakę mergelę Cikoriją • Atkreipkime dėmesį, kad... ... apie vieną objektą išgirstą informaciją vaikai apibendrina ir perkelia kitiems objektams Pasiklausęs sakmės apie mergelę Cikoriją (bot. trūkažolė) – kuri taip ilgai laukė prie kelio grįžtančio iš karo bernelio, kad pavirto gėlele. Ji ir dabar auga prie kelių ir takų ir savo mėlynomis akelėmis vis dairosi, be ne pareis jos mylimasis...- Gustas nedrįso nuskinti nė bajorės žiedo, tik rankutėmis švelniai suėmė stiebelį...

19. Projektas “Kas gyvena šalia mūsų?” Tikslas: Ugdyti darželio bendruomenės ekologines nuostatas, skatinant domėtis mūsų aplinkoje gyvenančiais gyvūnais. Uždaviniai: Natūralioje aplinkoje stebėti gyvūnus. Įvairiuose šaltiniuose analizuojant gyvūnų būdo, gyvenimo ypatumus, atrinkti, stebėjimui tinkamiausius ir įkurdinti juos grupėse. Sukūrus maksimaliai natūralią mini biosistemą, sistemingai visus mokslo metus stebėti augintinius, pasitelkiant kai kuriuos liaudies pedagogikos gamtinio ugdymo metodus (pasakas, smulkiąją tautosaką). Skatinti vaikus savo įspūdžius, jausmus pastebėjimus išreikšti meniniu vaizdu: piešiniu, eilėraščio kūrinėliu, pasaka...

20. Ištisus metus stebime gyvūnus natūralioje aplinkoje ir grupėje...

22. Vaikai pasakoja apie savo piešinius po stebėjimo gamtoje ir grupėje • Karolis: Musės skrenda į medį. Vorai audžia tinklus, na, ne tinklus, voratinklį. Čia daug vorų. Jie visi dirba. Jie audžia voratinklį todėl, kad nori musių valgyti... • Ieva V.: Čia didelis voras Tipukas. Jis lipa į savo medį. Čia mažiukas voras Lipukas. Čia jis gyvena.

23. Piešiniai ir pasakojimai po sakmės apie voro kilmę dvejopi: • Pasakos iliustracija. Ieva L.: Čia Dievas. Jis pyksta ant mergaitės, kuri skundžia žmones, - ji rodo jam trupinius duonos. Čia Dievas tą mergaitę paverčia voru. Ūla: Čia mergaitė, kuri pavirto į vorą, nes ji numetė duonos trupinukus. Ją pavertė Dievas, nes supyko, kad ji dar ir skundė. Vorai ir dabar renka trupinukus. Antropomorfiško voro suvokimo iliustracija. Ūla: Nupiešiau du voriukus, du dubenėlius su vandeniu, kad jie gertų. Čia mama mažų voriukų. Ieva L.: Čia dailininko nespalvotas piešinys. Čia daug vorų dėl to, kad čia vorų pasaulis. Ant šakų vorai padarė voratinklį. Saulė labai šviečia, o čia toksai susilenkęs saulės spindulys. Čia vorai šildosi ir žaidžia.

24. Atkreipkime dėmesį, kad... • ... po gyvūno stebėjimo natūroje vaikų piešiniuose beveik visada atsispindi vien tikroviškos detalės, pasisakymuose vyrauja faktų išvardijimas, lakoniškas būsenos ar veiksmo nusakymas... • ... pasakos įtakoje minėti dalykai įgyja dorovinį nuspalvinimą, ryškėja suvokimas apie gyvūno ir žmogaus lyginimą pojūčių panašumo bei kitais aspektais.

25. Metų prioriteto “Miškas. Laukas. Pieva. Upė” baigiamasis etapas- PRAMOGINĖ-PAŽINTINĖ-SPORTINĖ IŠKYLA “MOLINUKO” DIDŽIUOJU EKOLOGINIU KELIU • TIKSLAS: Skatinti vaikų domėjimąsi gamta ir ugdyti aktyvaus poilsio poreikį. • UŽDAVINIAI: Iškylos metu prisiminti visus metus grupėse vykusius stebėjimus, įtvirtinti ir įvertinti žinias ir dorovines nuostatas, įgytas įstaigos projektų “Svečiuose pas Eglės vaikus” ir „Kas gyvena šalia mūsų“ metu. Skatinti vaikus išnaudoti gamtos teikiamas galimybes savo fiziniams ir protiniams gebėjimams lavinti. Suteikti dalyviams džiugių emocijų.

26. Iškylos akimirkos Pavasarinis Vėjas daudyte sukvietė visus į kiemą, čia išgirdome žinią, kad mūsų laukia deivė Žemyna... Pasikartoję elgesio gamtoje taisykles patraukėme į kelią. Visus lydėjo Mokslininkas-Gamtininkas ir du linksmi personažai – Skaitikas ir Lakstikas, o kelyje laukė pasakų ir sakmių personažai, kurie parodydavo teisingą kelią, bet tik įveikus nelengvą užduotį, - juk kelias pas Žemyną ir negali būti lengvas...

27. Iškylos akimirkos

28. Išvada • Liaudies pasakos skatina pažinimą, per gamtos antropomorfinį ir animistinį suvokimą padeda formuotis ekologinėms nuostatoms, turtina aktyvųjį ir pasyvųjį žodyną, žadina vaizduotę, įgalina pasireikšti kūrybiškumui stebint aplinką ir perteikiant patirtus įspūdžius bei žinias meniniu vaizdu.

29. Įdomu stebėti, kaip natūraliai vaikai išauga iš tikėjimo pasakomis. Jei dažnas keturmetis ar net penkiametis dar akivaizdžiai pasaulį suvokia antropomorfiškai, tai šešerių – septynerių metų priešmokyklinukai jau ima kritiškai vertinti pasakose ar sakmėse atpasakojamus įvykius, - paprastai vaikai tiesiogiai neatskleidžia savo abejonių, jos pasireiškia šelmiška šypsena, justi iš užduodamų klausimų intonacijos. Su vyriausiais vaikais pedagogas įsitraukia į savotišką žaidimą, - pasaka tampa provokacija, akstinu ieškoti tikro atsakymo, gilintis į esmę. Tačiau išlieka tas pats metaforiškas, per lyginimą su savimi ir savo aplinka suvoktas gamtos dalykų vertinimas, ir iš to kylantis šiltas santykis su gamta, noras geriau pažinti, pajausti. Pasakos, nuolat primenančios, kad bet kurioje situacijoje visuomet padeda tik jautri širdis ir geranoriškumas, yra puikus palydovas pažinimo kelyje.

30. DĖKOJAME UŽ DĖMESĮ