1 / 14

Projektinis darbas Molekuliu jud ė jimas

Projektinis darbas Molekuliu jud ė jimas. Mokykla: Vilniaus Šeškinės vidurinė mokykla Darbą rengė: Tomas Janovičius 7D Mokytoja: Rima Kazlauskienė. Turinys. Molekulės ir Atomai , Brauno judėjimas, Difuzija. Molekulės ir atomai. Atomai Molėkulės.

arnaud
Télécharger la présentation

Projektinis darbas Molekuliu jud ė jimas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. ProjektinisdarbasMolekuliujudėjimas Mokykla: VilniausŠeškinės vidurinė mokykla Darbą rengė: Tomas Janovičius 7D Mokytoja: Rima Kazlauskienė

  2. Turinys Molekulės ir Atomai, Brauno judėjimas, Difuzija.

  3. Molekulės ir atomai Atomai Molėkulės

  4. Atomas Atomas - mažiausia elemento dalelė, kurios spindulys svyruoja nuo 0,53 x 10-10 m.(vandenilio) iki 2,7 x 10-10 m. (urano atomo). Didžioji atomo masės dalis - 10 -14 - 10-15 m spindulio branduolyje, kurį sudaro teigiami protonai ir neutralaus krūvio neutronai, o aplink branduolį skrieja neigiamo krūvio dalelės - elektronai. Neutraliame atome branduolio protonų skaičius yra lygus elektronų skaičiui ir atitinka cheminio elemento atominį numerį. Atomui netekus vieno ar daugiau elektronų, atomas tampa teigiamu jonu, kadangi krūvis dėl didesnio protono skaičiaus tampa teigiamu. Kai prisijungiami papildomi elektronai, atomas virsta neigiamu jonu. To paties cheminio elemento atomai, turintys skirtingą neutronų skaičių branduolyje vadinami izotopais. Šiuo metu žinomi 112 cheminių elementų atomai.

  5. Molėkulė Molekulė (lotyniškai molecula – mažybinė žodžio moles (masė) forma), mažiausia medžiagos dalelė, turinti esmines tos medžiagos chemines savybes. Susideda iš atomų, susijungusių cheminiu ryšiu (kovalentinis ryšys). Atomų yra du ar daugiau, jie būna tokie pat arba skirtingi, pavyzdžiui, deguonies molekulę O2 sudaro du deguonies O atomai, vandens molekulę H2O – du vandenilio H ir vienas deguonies O atomas. Molekulė, kurioje yra daugiau kaip 1000 atomų, vadinama makromolekule. Baltimo molekulėje yra apie 10 milijonų atomų.

  6. Individualios molekulės savybės labiausiai išryškėja dujinėje fazėje, nes čia silpniausia sąveika tarp molekulių. Pereinant molekulei iš vienos fazės į kitą, gali keistis jos sandara. Tirpaluose molekulės dažniausiai būna asocijuotos arba disocijavusios į jonus. Molekulinė masė atomų vienetais yra lygi ją sudarančių atomų masių sumai. Molekulė, tikriau jos elektroninio apvalkalo, skersmuo apytiksliai lygus 0,1-1 nm. Jis apskaičiuojamas iš vienos molekulės tūrio, kuris nustatomas, medžiagos (kietos arba skystos, nes tik jų molekulės yra glaudžiai supakuotos) molinį tūrį padalijus iš Avogadro skaičiaus.

  7. braumo judėjimas • Pirmą kartą šį reiškinį 1827 metais pastebėjo anglų botanikas Robertas Braunas (Robert Brown, 1773–1858), tyrinėdamas pro mikroskopą vandenyje plaukiojančias pataisų sporas. Dabar paprastai stebimos vandenyje netirpstančių gumiguto dažų dalelės. Šios dalelės visą laiką netvarkingai juda. Nuostabiausia ir neįprasta yra tai, kad šis judėjimas niekada nenutrūksta. Mes esame pripratę, kad bet kuris judantis kūnas anksčiau ar vėliau sustoja. Brauno judėjimas yra šiluminis judėjimas ir jis negali nutrūkti. Kylant temperatūrai judėjimas intensyvėja. • Brauno judėjimą galima stebėti ir dujose. Taip juda ore pakibusios dulkių ir dūmų dalelės. • Šiuo metu „Brauno judėjimo“ sąvoka turi platesnę prasmę. Pavyzdžiui, Brauno judėjimu laikomas jautrių matavimo prietaisų rodyklių virpėjimas. Jis atsiranda dėl prietaisų detalių ir aplinkos atomų šiluminio judėjimo.

  8. Brauno judėjimas

  9. Difuzija Procesas, kai skystos arba dujinės medžiagos molekulės skverbiasi iš didesnės koncentracijos vietų link mažesnės koncentracijos, pagal koncentracijos gradientą, kol pasikirsto vienodai. Lipiduose tirpios molekulės ir dujos difunduoja pro plazminę membraną. Procesas yra negrįžtamasis, jis vyksta, kol pasiekiama termodinaminė pusiausvyra. Proceso metu entropija didėja. Difuzija yra pernašos reiškinys. Savoji difuzija vyksta toje pačioje medžiagoje, abipusė difuzija – susiliečiančiose medžiagose.

  10. Difuzija mes galime pamatyti kasdien ryte gerdami arbatą. Arbatos lapeliai skleidžia savo skonį ir spalvą ir viskas susimaišo su vandeniu. Dar būna difuzija ore kai deguonies molekulės maišosi su anglies dioksidu ar su kitais kvapais.

  11. Difuzijos procesas

  12. difuzija

  13. Informacija iš • http://lt.wikipedia.org/wiki/Brauno_jud%C4%97jimas • http://lt.wikipedia.org/wiki/Molekul%C4%97 • http://lt.wikipedia.org/wiki/Atomas

  14. Pabaiga

More Related