INVESTICIJOS CENTRALIZUOTO ŠILUMOS TIEKIMO SEKTORIUJE

1. INVESTICIJOS CENTRALIZUOTO ŠILUMOS TIEKIMO SEKTORIUJE Dr. Valdas Lukoševičius, Komisijos narys, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Lapkritis 2005, Vilnius

2. POKYČIAI KURO RINKOJE 1. Visų rūšių iškastinio kuro žymus brangimas; 2. Medienos atliekų kainų stabilus augimas; 3. Biokuro trūkumas žiemos metu ir vartojimo didėjimas; 4. Naujų kuro rūšių įsisavinimas: - šiaudai; - miško atliekos; - medžio granulės; - durpių granulės; - biodujos; - energetiniai krūmai ir žolės; - ir kt.

3. PIRKTO KURO KAINOS 2001 - 2005

4. Biokuro katilai, sumontuoti centralizuoto šilumos tiekimo ir pramoninėse katilinėse

5. BIOKURU KURENAMOS KOGENERACINĖS JĖGAINĖS

6. ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS ŠALTINIŲ PANAUDOJIMO PROGNOZĖS

7. KURO KAINŲ AUGIMO POVEIKIO SUŠVELNINIMAS • Efektyvus kuro panaudojimas. Lietuvos CŠT sektoriuje svyruoja 80 – 120 kg ne /MWh š • Kuro atsargų kaupimas, įsigyjant minimaliomis kainomis. • Kuro balanso optimizavimas ir diversifikavimas. • Naujos technologijos įrenginių diegimas katilinėse.

8. TECHNINĖS PRIEMONĖS KURO SĄNAUDŲ MAŽINIMUI • Degimo procesų tobulinimas ir automatizavimas. • Katilų parko atnaujinimas arba charakteristikų gerinimas. • Dūmų šilumos išnaudojimas papildomais ekonomaizeriais ir kondensaciniais rekuperatoriais. • Katilų eksploatacinių rodiklių monitoringas ir darbo režimų optimizavimas.

9. KOGENERACIJA 1 • Kogeneracijos atsipirkimas gaunamas dėl to, kad generuojant elektrą savo reikmėms ir esant vienanarei kainai, išvengiama elektros sistemos mokesčių (perdavimo, skirstymo, viešųjų interesų ir pan.) • Smulkūs elektros autogeneratoriai neišnaudoja centralizuoto šilumos tiekimo potencialo ir neduoda tikrojo energetinio bei ekologinio efekto.

10. KOGENERACIJA 2 • ES kogeneracijos direktyva ir NES skatina tik efektyvią kogeneraciją, maksimaliai panaudojant CŠT rinką. • Kogeneracijos įrenginiai santykinai brangūs ir iš esmės reikalingi tik elektros tiekimo sistemai.

11. POKYČIAI ELEKTROS KAINODAROJE • Įvedama dvinarė elektros kaina visose įtampose. Pastovioji dalis skirta sistemos išlaikymui ir tikėtina didės ateityje. • Keičiamos VIAP davimo taisyklės, numatant, kad visi elektros generatoriai privalo įsirengti metrologinę apskaitą, gaminamos elektros energijos matavimui, pagal kurią bus mokamas viešųjų interesų mokestis.

12. POKYČIAI ŠILUMOS KAINODAROJE • Pastoviųjų ir kintamųjų sąnaudų paskirstymui šilumos ir elektros bendros gamybos jėgainėse bus naudojamas “alternatyvios šilumos gamybos” metodas. • Šilumos, gaminamos kogeneracinėse jėgainėse, savikaina pripažįstama tik tokia, kuri susidaro analogiškose vandens šildymo katilinėse.

13. PERDAVIMO TINKLO ILGAAMŽIŠKUMO UŽTIKRINIMAS 1 • Panaikinus garo gamybą nebenaudojami deaeratoriai. • Deaeracija tik cheminė ir prastai kontroliuojamas O2 lygis papildymo ir tinklų vandenyje. • Kai kuriuose objektuose nebenaudojamos jokios antikorozinės priemonės.

14. PERDAVIMO TINKLO ILGAAMŽIŠKUMO UŽTIKRINIMAS 2 • Tinklų vamzdynų vidinė korozija – lėtas, bet visuotinas procesas – gali sunaikinti didžiulį CŠT turtą. • Būtina griežtinti tinklų, vandens antikorozinės kontrolės priežiūrą ir investuoti į CŠT ir vartotojų įrenginių ilgaamžiškumo užtikrinimą.

15. INVESTICIJOS Į PERDAVIMO TINKLUS • Grupinių šilumokaitinių decentralizavimas. • Įvadinė apskaita. • Tinklų keitimas ar naujų įrengimas. • Atskirų objektų ar kvartalų decentralizavimas, sujungimas

16. ŠILUMOS IR KARŠTO VANDENS KAINODAROS POKYČIAI • Grupinių ir individualių šilumokaitinių eksploatacinės sąnaudos priskiriamos šilumos savikainai. • Karšto vandens apskaitos prietaisų butuose įrengimo išlaidos, gali būti įtrauktos į pardavimo kainą, taikomą šios grupės vartotojams kai nėra karšto vandens tiekėjo.