ŽALIOJI KNYGA Adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos Europos Komisija

1. ŽALIOJI KNYGA Adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos Europos Komisija

2. TIKSLAS Po išsamių konsultacijų ir diskusijų su Valstybėmis narėmis, išsiaiškinti Kokių bendrų veiksmų galėtų/turėtų imtis ES šalys, kad sėkmingai įveiktų pagrindinius pensijų sistemoms kylančius iššūkius; Kaip prie šių pastangų sukurti ir išlaikyti adekvačias ir finansiškai tvarias pensijų sistemas galėtų prisidėti Europos Sąjungos institucijos ir įstatymdavystė Po išsamių konsultacijų Europos komisija turėtų išleisti Baltąją knygą, kurioje ir atsispindėtų tas bendras požiūris

3. SVARBIAUSI IŠŠŪKIAI • Demografinis senėjimas (demografinis spaudimas) Jau nuo 2012 m. ims sparčiai mažėti darbingo amžiaus gyventojų skaičius, pensinio amžiaus sulaukę asmenys gyvens vis ilgiau, o tai lems vis didėjančias išlaidas pensijoms, tenkančias vis mažesnei darbingo amžiaus asmenų daliai • Pensijų sistemų pokyčiai Per pastaruosius dešimtmečius buvo keičiamos valstybių narių pensijų sistemos, siekiant užtikrinti didesnį tvarumą. Tačiau atsižvelgiant į būsimų demografinių pokyčių mastą ir siekiant ilgalaikio reformų tvarumo, daugelyje valstybių narių gali prireikti papildomų reformų • Finansų ir ekonomikos krizės poveikis Krizė dar labiau išryškino visuomenės senėjimo keliamas problemas, todėl būtina kuo skubiau imtis priemonių, kuriomis būtų gerinamas tiek valstybės finansų tvarumas, tiek ir išmokų adekvatumas, didinamas pensinis amžius

4. ES PENSIJŲ POLITIKOS MODERNIZAVIMO PRIORITETAIPensijų sistemų tvarumas ir išmokų adekvatumas (1)Kaip ES galėtų prisidėti prie Valstybių narių pastangų didinti pensijų sistemų adekvatumą? Ar ES turėtų mėginti aiškiau apibrėžti, kas galėtų būti adekvačios pensininko pajamos? Vidutinė pensijos pakeitimo norma Lietuvoje – 50,7% neto darbo užmokesčio (2009m.); 48.6% (2010m.); 46.5% (2008m.) 39,4 proc. bruto darbo užmokesčio (2009 m.), 38% (2010m.); 35,7% (2008m.) Pensijos indeksuojamos atsižvelgiant į “Sodros” biudžeto galimybes, Vyriausybei priėmus sprendimą dėl bazinės pensijos ir einamųjų metų draudžiamųjų pajamų didinimo

5. ES PENSIJŲ POLITIKOS MODERNIZAVIMO PRIORITETAIPensijų sistemų tvarumas ir išmokų adekvatumas (2)Ar dabartinis pensijų sistemų koordinavimas ES lygmeniu yra pakankamas, kad būtų užtikrintas viešųjų finansų tvarumas? Instrumentas valstybių finansų (įskaitant pensijų sistemas) tvarumui užtikrinti – Stabilumo ir augimo paktas (nacionalinių fiskalinės politikos strategijų koordinavimo ekonominėje ir pinigų sąjungoje programa): • Stabilumo ir konvergencijos programos; • Perviršinio deficito programa (kai deficito perviršis viršija 3 % BVP ribą); • Išankstinio įspėjimo mechanizmas ir politikos konsultacijos ; • Viešųjų finansų tvarumas (senėjimo poveikis ekonomikai ir biudžetui).

6. ES PENSIJŲ POLITIKOS MODERNIZAVIMO PRIORITETAIDarbo ir pensijos laikotarpių santykis (3) Kokiais būdais geriausia siekti, kad darbuotojai faktiškai į pensiją eitų kuo vėliau, ir kaip senatvės pensijos amžiaus padidinimas galėtų prisidėti prie šio tikslo? - Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių ES, kuri dar nėra priėmusi sprendimo ilginti pensinį amžių - Ilgesnis dalyvavimas darbo rinkoje naudingas tiek valstybei (surenkama daugiau įmokų), tiek ir pačiam žmogui (įgyjama teisė gauti didesnę pensiją)

7. ES PENSIJŲ POLITIKOS MODERNIZAVIMO PRIORITETAIDarbo ir pensijos laikotarpių santykis (3)Ar reikėtų pensijų sistemas koreguoti automatiškai pagal demografinius pokyčius, kad būtų užtikrintas tinkamas darbo rinkoje ir pensijoje praleidžiamo laiko santykis? Koks čia galėtų būti ES vaidmuo? - Kai kuriose ES valstybėse apskaičiuojant pensijų dydį atsižvelgiama į demografines tendencijas (pvz., Vokietija, Švedija, Suomija, Portugalija) - Kitose valstybėse senatvės pensijos amžius koreguojamasautomatiškai, atsižvelgiant į ilgėjančią gyvenimo trukmę (pvz., Danija, Italija, Graikija)

8. ES PENSIJŲ POLITIKOS MODERNIZAVIMO PRIORITETAIDarbo ir pensijos laikotarpių santykis (4) Kaip strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimas padėtų skatinti ilgiau likti darbo rinkoje, būtų naudingas verslui ir leistų įveikti diskriminaciją dėl amžiaus darbo rinkoje? Užimtumo lygis Lietuvoje (2009 m. duomenys, vyrai ir moterys): 20-64 m. – 67,2 % ES 2020 – 70% 55-59 m. – 63 % 50-54 m. - 72 % 60-64 m. – 37 % 65 ir daugiau – 5 % Įgyvendinamos priemonės vyresnio amžiaus asmenų užimtumui didinti: • Aktyvios darbo rinkos rėmimo priemonės – įdarbinimas subsidijuojant ; • Išplėsta viešųjų darbų galimybė (subsidijos); • Papildomas rėmimas įdarbinant neįgalius asmenis (Socialinių įmonių įstatymas).

9. ES PENSIJŲ POLITIKOS MODERNIZAVIMO PRIORITETAIJudumo kliūčių šalinimas ES (5) Kaip reikėtų pakeisti direktyvą dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, kad būtų pagerintos tarpvalstybinės veiklos sąlygos? Perkeliant Direktyvą, Lietuvoje 2007 m. priimtas Profesinių pensijų kaupimo įstatymas - iki šiol nėra įsteigta nė vieno profesinių pensijų fondo

10. ES PENSIJŲ POLITIKOS MODERNIZAVIMO PRIORITETAI Judumo kliūčių šalinimas ES (6) Kokioms pensijų schemoms reikėtų taikyti ES lygmens veiksmus, kuriais būtų šalinamos judumo kliūtys? • Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimas ir mokėjimas koordinuojamas ES reglamentais dėl socialinio draudimo sistemų koordinavimo • pensijų išmokos iš pensijų fonduose sukauptų lėšų užsienyje gyvenantiems asmenims mokamos tokia pat tvarka, kaip ir Lietuvos gyventojams (atskirų taisyklių nėra)

11. ES PENSIJŲ POLITIKOS MODERNIZAVIMO PRIORITETAI Judumo kliūčių šalinimas ES (7) Ar ES turėtų vėl imtis spręsti pensinių teisų perkeliamumo klausimą? O gal verčiau būtų nustatyti minimalius pensinių teisių įgijimo ir išsaugojimo standartus ir sukurti visų pensinių teisių registro sistemą? Nesant profesinių pensijų fondų Lietuvoje, papildomų pensijų perkeliamumo ir minimalių standartų nustatymo klausimas Lietuvai nėra aktualus; Tačiau: Yra atvejų, kai įgytos pensinės teisės gali būti perkeliamos iš vienos pensijų sistemos į kitą (ES institucijų darbuotojų pensinių teisių perkėlimas – įgyvendintas ES reglamentas)

12. ES PENSIJŲ POLITIKOS MODERNIZAVIMO PRIORITETAI Saugesnės, skaidresnės pensijos ir geresnis informuotumas (7) Ar reikia peržiūrėti dabartinius ES teisės aktus, kad būtų užtikrintas nuoseklus fondinių pensijų schemų ir produktų reglamentavimas ir priežiūra? Jei taip, kuriuos aspektus reikėtų peržiūrėti? (8) Kaip Europinės reguliavimo priemonės ar gerosios patirties kodeksas galėtų padėti Valstybėms narėms pasiekti pensijų fondų dalyviams ir valdytojams geresnę rizikos, saugumo ir įperkamumo pusiausvyrą? Pensijų kaupimo veikla Lietuvoje reglamentuota vien nacionaliniais teisės aktais; ES teisės aktai šio reglamentavimo neįtakoja, išskyrus investicijų reguliavimą, kuris bendras kaip ir kitiems investiciniams fondams.

13. ES PENSIJŲ POLITIKOS MODERNIZAVIMO PRIORITETAI Saugesnės, skaidresnės pensijos ir geresnis informuotumas (10) Kaip turėtų būti tinkamai užtikrinamas pensijų fondų mokumas? • pensijų fondų turtas yra atskirtas nuo pačių kaupimo bendrovių turto (apsauga kaupimo bendrovės bankroto atveju). Specialių garantinių schemų gyvybės draudimo bendrovėms, mokančioms anuitetus, šiuo metu nėra; (11) Ar turėtų būti stiprinama ES teisės aktais užtikrinama apsauga darbdavio, garantuojančio pensijas, nemokumo atveju? Jei taip, kokiais būdais? Profesinių pensijų sistema, kai pensijos mokamos darbdavio ar darbdavio lėšomis finansuojamo pensijų fondo, Lietuvoje neįsteigta..

14. ES PENSIJŲ POLITIKOS MODERNIZAVIMO PRIORITETAI Saugesnės ir skaidresnės pensijos ir geresnis informuotumas (12) Ar reikia atnaujinti dabartinius minimalius informacijos apie pensijų produktus atskleidimo reikalavimus (pavyzdžiui, palyginamumo, standartizavimo, aiškumo)? Galiojantys reikalavimai informacijos atskleidimui: • Pensijų fondo veiklos rezultatų vertinimui yra palyginimui naudojamas lyginamasis indeksas; • Pensijų fondų reklama yra reguliuojama priežiūros institucijų; • Standartizuoti pensijų anuitetai.

15. ES PENSIJŲ POLITIKOS MODERNIZAVIMO PRIORITETAI Saugesnės, skaidresnės pensijos ir geresnis informuotumas (13) Ar ES turėtų parengti bendrą sistemą, pagal kurią būtų siūlomos iš anksto nustatytos dalyvavimo ir investavimo galimybės? - Diskusija dėl gyvenimo ciklo pensijų fondų modelio (pensijų fondai, kuriuose dalyvauja vienodo amžiaus asmenys, o lėšų investavimo rizika mažinama palaipsniui; artėjant senatvės pensijai, sukauptos lėšos investuojamos konservatyviai)

16. PENSIJŲ POLITIKOS VALDYMAS ES LYGMENIU (14) Ar reikėtų stiprinti politikos koordinavimą ES lygmeniu? Jei taip, kokie elementai turėtų būti sustiprinti , kad pagerėtų pensijų politikos priemonės ir jų įgyvendinimas laikantis vieningo požiūrio? Ar vieningos platformos visų pensijų politikos aspektų stebėsenai sukūrimas padėtų siekti pažangos?

17. Kaip pateikti nuomonę Europos komisijai • Savo nuomonę dėl Žaliojoje knygoje iškeltų klausimų tiesiogiai Europos Komisijai gali pateikti kiekvienas, apsilankęs Europos Komisijos svetainėje: http://ec.europa.eu/yourvoice/ipm/forms/dispatch?form=pensions. • Arba siųsti atsakymus paštu, adresu: European CommissionDirectorate-General for Employment, Social Affairs & Equal OpportunitiesGreen Paper on Pensions consultationUnit E4rue Joseph IIOffice J-27 1/216B - 1040 Briuselis (Belgija)

18. DĖKOJAME UŽ DĖMESĮ