Download
1 / 30
320 likes | 1.18k Vues
irdies ir kraujagysliu ligos . Sistema sudaro: irdis ir ivairaus skersmens kraujagysles. irdis tai tuciaviduris organas, kuri sudaro 4 kameros: 2 prieirdiai ir 2 skilveliai. irdyje yra 4 votuvai: dviburis, triburis, aortos ir plautinio kamieno. Darnu irdies darba utikrina irdies laid
E N D
1. irdis ir kraujagysles
2. irdies ir kraujagysliu ligos Sistema sudaro: irdis ir ivairaus skersmens kraujagysles. irdis tai tuciaviduris organas, kuri sudaro 4 kameros: 2 prieirdiai ir 2 skilveliai. irdyje yra 4 votuvai: dviburis, triburis, aortos ir plautinio kamieno. Darnu irdies darba utikrina irdies laidioji sistema. I irdies iteka 2 stambios kraujagysles: aorta ir plautinis kamienas, o iteka tuciosios venos. Kraujas organizme teka mauoju ir didiuoju kraujo apytakos ratais. Kraujagysles skirstomos i arterijas, venas, arterioles, venules ir kapiliarus.
3. irdies ir kraujagysliu sistema irdies ir kraujagysliu sistema sudaryta i irdies ir ivairaus skersmens kraujagysliu (udaru vamzdeliu). Susitraukiant irdies raumeniui, kraujas teka kraujagyslemis ir pasiekia viso organizmo organus, audinius bei lasteles. Kraujotaka labai svarbi mediagu apykaitai, kraujyje itirpusios mediagos ir dujos pasiekia audinius, kur yra sunaudojamos, o mediagu apykaitos produktai keliauja i plaucius bei inkstus ir yra paalinami i aplinka.
4. irdis irdis yra netaisyklingo kugio formos organas, jos dydis apytiksliai prilygsta mogaus kumcio dydiui. irdis yra krutines lastoje ant diafragmos, didioji jos dalis yra kaireje puseje, taciau apie trecdali irdies yra deineje krutines lastos puseje. Smailesnis irdies galas yra vadinamas virune, ji nukreipta emyn, i kaire ir i prieki.
5. Platesnis irdies galas vadinamas pagrindu, i jo prasideda 6 didiosios kraujagysles, kuriomis kraujas atiteka arba iteka i irdies. mogaus irdi sudaro 4 kameros: 2 prieirdiai ir 2 skilveliai (esantys emiau prieirdiu). I deiniji prieirdi iteka 2 tuciosios venos, atneancios i organizmo venini krauja (prisotinta anglies dioksido).
6. irdies sandara. irdies siena sudaryta i 3 sluoksniu: iorinio epikardo (prikardo), viduriniojo raumeninio (miokardo) ir vidinio endokardo. Storiausias sluoksnis yra miokardas, kuri sudaro raumeninis audinys. Prieirdiu miokardas yra plonesnis nei skilveliu, kadangi skilveliai atlieka sunkesni darba. Kairiojo skilvelio miokardo sluoksnis storesnis nei deiniojo skilvelio, kadangi kairysis skilvelis varo krauja i visa kuna (i didiji kraujo apytakos rata), todel turi atlikti sunkesni darba nei deinysis, kuris varo krauja i plaucius (maaji apytakos rata).
7. irdies votuvai. Tarp deiniojo prieirdio ir deiniojo skilvelio yra anga, kuria udaro triburis votuvas (ji sudaro 3 bures). Tarp kairiojo prieirdio ir kairiojo skilvelio yra dviburis votuvas. ie votuvai kraujui leidia teketi tik viena kryptimi i prieirdio i skilveli. Susitraukus skilveliui bures isiskleidia ir udaro anga i prieirdi, todel kraujas atgaline kryptimi neprateka. Plautinio kamieno iejimo i deiniojo skilvelio vietoje yra plautinio kamieno votuvas, o kairiajame skilvelyje yra aortos votuvas.
8. irdies veikla. irdis dirba kaip siurblys. Susitraukus irdies raumeniui, dideja slegis ir kraujas istumiamas i kraujagysles. irdies veikla yra ciklika. Prieirdiai ir skilveliai susitraukineja atskirai. I pradiu susitraukia prieirdiai ir istumia krauja i skilvelius, kurie tuo metu yra atsipalaidave. Po to susitraukia skilveliai ir istumia krauja i kraujagysles. Susitraukiant skilveliams prieirdiai atsipalaiduoja, taciau kraujas i juos neteka del esanciu votuvu, prieirdiai tuo metu prisipildo kraujo.
9. Kraujagysles Kraujagysles, kuriomis kraujas teka i irdies i organus ir audinius, vadinamos arterijomis, o kuriomis grita atgal i irdi venomis. Didiajame kraujo apytakos rate arterijomis teka arterinis kraujas, o venomis veninis. Tuo tarpu maajame kraujo apytakos rate yra atvirkciai: i irdies i plaucius teka veninis kraujas, o cia prisisotines deguonimi ir virtes arteriniu krauju plauciu venomis grita atgal i irdi.
10. Arterijos. Didiausia organizmo arterija yra aorta. Ji iteka i kairiojo skilvelio. Veliau aorta akojasi i ivairias arterijas, kuriomis kraujas pasiekia atskirus organus ar kuno dalis (pvz.: ranka ar koja). Arterijos toliau akojasi, ju spindis maeja, kraujo tekejimo greitis tolydio silpneja. Smulkiausios arterijos vadinamos arteriolemis. Arteriju sieneleje yra lygiuju raumenu ir elastiniu skaidulu, kurios palaiko arteriju spindi, suteikia tamprumo. I vidaus arterijas ikloja endotelis (vienasluoksnis epitelinis audinys).
11. Vartu vena. Tai ypatinga venu sistema. Vartu vena surenka krauja i arnyno, i arnyno i krauja patenka daug ivairiu mediagu, tarp ju ne tik maisto, bet ir kenksmingu. Vartu vena kraujas teka i kepenis, kurios nukenksmina kenksmingas mediagas ir ivalo krauja. Tik tuomet i kepenu kraujas patenka i apatine tuciaja vena. Maajame kraujo apytakos rate arterijos taip pat smulkeja, pereina i kapiliarus, kuriuose vyksta apykaita tarp kraujo ir plauciu alveoliu oro.
12. Kraujospudis. Susitraukus irdies skilveliams kraujas su spaudimu yra istumiamas i kraujagysles. Tuo metu aortoje padideja kraujo spaudimas. Del spaudimo aortos ir arteriju sieneles iek tiek isitempia, taciau del elastingumo greitai grita i pradine padeti. Atsipalaidavus skilveliams kraujo spaudimas sumaeja. Tokiu budu matuojant kraujo spaudima registruojami 2 dydiai: sistolinis kraujospudis (skilveliu susitraukimo metu) ir diastolinis (atsipalaidavus skilveliams).
13. Limfine sistema Tai atskira organizmo sistema, taciau savo sandara ir funkcijomis glaudiai susijusi su kraujotakos sistema. Limfine sistema sudaro limfagysles, jomis tekanti limfa ir limfiniai organai (limfmazgiai, migdolai, blunis, ciobrialiauke bei limfoidinio audinio telkiniai). Limfine sistema audiniu skystis patenka i bendraja kraujotaka. Limfine sistema gamina limfocitus, kurie cirkuliuoja limfa, taip i sistema formuoja imuniteta ir dalyvauja organizmo apsaugoje nuo infekciju, kenksmingu iores veiksniu.
14. Limfa tai skaidrus, gelsvos spalvos skystis. Ivairiu kuno daliu limfa nevienoda, pvz., arnyno limfoje daug riebalu, todel jos spalva primena piena. Limfoje taip pat gausu limfocitu ir antikunu. Limfagysles prasideda audiniuose limfiniu kapiliaru tinklu, kur sukaupiamas audiniu skyscio perteklius. Limfiniai kapiliarai jungiasi i limfagysles, kurios keliauja kartu su venomis. Pratekejusios pro limfmazgius, limfagysles renkasi i stambesnius limfinius kamienus, kurie suteka i 2 pagrindinius limfinius latakus, o ie atsiveria i virutine tuciaja vena.
15. Limfmazgiai tai apvalus limfinio audinio dariniai. Jie isidesto ivairiose kuno vietose. Tam tikrose vietose jie grupuojasi po kelis ar keliolika ir yra vadinami sritiniais limfmazgiais (pvz., kirknyse, paastyse, kakle, tarpuplautyje). Pro limfmazgi prateka limfagysle, tuo metu limfa yra filtruojama, sulaikomi mikrobai, kenksmingos daleles. Tai labai svarbus apsaugos barjeras, saugantis, kad mikrobai neiplistu toliau i organizma. Jei kur nors kune atsiranda infekcijos idinys (pvz., susieidus koja), tai pirmiausia padideja tos srities sritiniai limfmazgiai (juose vyksta kova su infekcija), tuomet limfmazgius galima uciuopti. Jei infekcija sunki, limfmazgis gali supuliuoti (tai vadinama limfadenitu).
16. Blunis tai kraujotakos ir limfines sistemos organas. Ji yra pilvo ertmes virutineje dalyje, kaireje, po onkauliu lanku, tarp skrandio ir diafragmos. Paprastai jos apciuopti nepavyksta. Blunies forma panai i kavos pupele, ilgis apie 12 cm. Jos konsistencija minkta, spalva tamsiai raudona. Blunis ardo pakitusius eritrocitus ir trombocitus, gamina imunines lasteles ir antikunus, valo krauja nuo kenksmingu mediagu ir mikrobu, yra kraujo talpykla. Todel sergant tam tikromis kraujo, imuninemis, navikinemis, infekcinemis ligomis, blunis padideja. Tuomet ja galima ciuopti. Pilvo traumos metu blunis gali plyti, tokiu atveju (taip pat ir ivairiu ligu atvejais) blunis alinama. mogus gali gyventi be blunies, taciau susilpneja jo imunine sistema.
17. Ciobrialiauke (ukrutis). Tai pagrindinis imunines sistemos organas, kuriame gaminami ir bresta limfocitai. Ukrutis yra u krutinkaulio, jo forma labai ivairi. Ukrutis sparciai auga iki 7 metu amiaus (tuo metu jis labai svarbus vaiko imuniteto formavimuisi), po lytinio brendimo pradeda nykti, perauga riebaliniu audiniu. I ukrucio pagaminti limfocitai nuneami i kitus limfinius organus, kur kovoja su bakterijomis, virusais.
18. Imunitetas. Tai svarbi organizmo apsaugos sistema, sauganti nuo genetikai svetimu mediagu (antigenu). Pagrindines imunines lasteles yra limfocitai, kurie patys kovoja su mikrobais ar kenksmingomis dalelemis, jas atpaindami, prie ju prilipdami ir sunaikindami, arba gamina antikunus, kurie taip pat kovoja su svetimomis organizmui mediagomis. mones, kuriu imunine sistema yra nusilpusi daniau serga ivairiomis infekcinemis ligomis. Imunitetas utikrina apsauga ne tik nuo iores kenksmingu veiksniu, bet naikina paties organizmo pakitusias lasteles (pvz., veines). Limfocitai taip pat kovoja su persodintais organais ir audiniais, vyksta audiniu atmetimo reakcija, todel po transplantacijos skiriami vaistai, kurie slopina imuniteta.
19. Kai kurie faktai: irdis susitraukia 60-80 kartu per min. Normalus kraujo spaudimas neturi viryti 130 ir 80 mm Hg stulpelio. Vieno susitraukimo metu irdis istumia apie 70 ml kraujo. Aortoje vidutinis kraujo tekejimo greitis lygus 0,5 m/s, o kapiliaruose 0,5 mm/s. Bendras kapiliaru paviriaus plotas apie 1000 m2.
20. Kraujo ligos Sistema sudaro: Krauja sudaro kraujo lasteles ir skysta dalis kraujo plazma. Didiausia kraujo plazmos dali sudaro vanduo, apie 6-8% sudaro kraujo baltymai. Kraujo lasteles yra ios: eritrocitai raudonosios kraujo lasteles, leukocitai baltosios kraujo lasteles ir trombocitai. Leukocitai dar skirstomi i neutrofilus, bazofilus, eozinofilus, limfocitus ir monocitus, kurie atlieka skirtingas funkcijas.
21. Kraujas-Kraujo reikme organizmui labai didele. Pagrindines kraujo atliekamos funkcijos: perneimo kraujas pernea dujas (deguoni ir anglies dvidegini), maisto mediagas, mediagu apykaitos produktus, vitaminus, hormonus, elektrolitus, netgi iluma; apsaugine kraujo lasteles dalyvauja imuniteto reakcijose, saugo organizma nuo svetimkuniu ir mikrobu; be to, kraujas geba kreeti, todel apsaugo nuo nukraujavimo traumu metu; kraujas palaiko organizmo pusiausvyra (homeostaze) palaiko pastovu pH ir jonu pasiskirstyma.
22. Kraujo plazma sudaro apie 55-60% kraujo turio (i 100% atemus hematokrito rodikli), tai sudaro apie 2,5-3 litrus. Kraujo plazma tai gelsvas skystis. Didiausia jos dali sudaro vanduo, apie 6-8% sudaro baltymai, o likusia dali mineralines mediagos, gliukoze, lipidai, aminorugtys, itirpe mediagu apykaitos produktai ir kt. Pastovia plazmos elektrolitu koncentracija palaiko inkstai.
23. serumu. Plazmos baltymai (daugiausia albuminai) del savo osmosiniu savybiu sulaiko vandeni kraujo kapiliaruose, neleidia jam sunktis i audinius. Del badavimo ar kitu prieasciu sumaejus baltymu kiekiui kraujyje, skystis pereina i kraujagysliu i audinius atsiranda patinimu. Skystis gali patekti net i tuciavidures kuno ertmes, pvz., kauptis pilvo ertmeje (tuomet labai padideja pilvo apimtis, cia gali susikaupti net iki 10 litru skyscio). Kai kurie globulinai yra antikunai, jie dalyvauja apsauginese ir imuninese organizmo reakcijose. Kraujo baltymai sujungia ivairias mediagas, hormonus, vitaminus ar vaistus ir juos pernea organizme. Daniausiai komplekse su baltymais vaistai yra neveiklus, jie pradeda veikti tik atsipalaidave. Kai kurie kraujo baltymai veikia kaip fermentai. Svarbi baltymu dalis vadinama kreejimo faktoriais, jie dalyvauja kreejimo procesuose. Ivairiu ligu metu gali padaugeti ar sumaeti baltymu, pakisti albuminu ir globulinu santykis (pvz., udegimo ar infekcijos metu padaugeja globulinu, o sumaeja albuminu).
24. Eritrocitai raudonosios kraujo lasteles. Tai disko formos, abipus igaubtos lasteles, neturincios branduolio. Vidutinis ju skersmuo yra 7,5 m. Normaliai vyru organizme eritrocitu yra 4,5-5,5 x 1012/l, o moteru 4-5,1 x 1012/l. Eritrocitu funkcija deguonies perneimas organizme i plauciu i audinius ir anglies dvideginio perneimas i audiniu i plaucius, kur jis paalinamas. Eritrocito funkcija lemia jo viduje esantis raudonos spalvos baltymas hemoglobinas. Deguonis jungiasi prie hemoglobino. io baltymo spalva suteikia eritrocitui ir visam kraujui raudona spalva. Plauciuose prijungiamas deguonis ir kraujas igauna skaisciai raudona spalva (tai arterinis kraujas), audiniuose deguonis atiduodamas ir prijungiamas anglies dvideginis tuomet kraujas tampa tamsiai raudonu (veniniu). Hemoglobino kiekis kraujyje svarbus rodiklis, normaliai vyru kraujyje jo yra 135-160 g/l, o moteru 120-150 g/l.
25. Leukocitai baltosios kraujo lasteles. Tai didesnes nei eritrocitai lasteles, kuriu kraujyje normaliai yra 4-9 x 109/l. Ju yra kelios ruys, kiekviena atlieka savo funkcija. Todel be bendro leukocitu skaiciaus kraujyje nustatoma leukocitu formule tai atskiru leukocitu ruiu skaicius ir ju santykis. Leukocitai gaminami ir bresta kaulu ciulpuose bei limfoidiniame audinyje (blunyje, limfmazgiuose, ciobrialiaukeje). Leukocitai gyvuoja nuo keliu valandu (kai usta udegimo apimtuose audiniuose) iki keleriu metu. Leukocitai skirstomi i grudetuosius ir negrudetuosius. Grudetuju leukocitu (granulocitu) citoplazmoje matomos granules, o branduoli sudaro keletas segmentu. Jie dar skirstomi i tris ruis: neutrofilus, bazofilus ir eozinofilus. Negrudetuju leukocitu (agranulocitu) citoplazmoje granuliu nera, o branduoliai vientisi. Agranulocitams priskiriami limfocitai ir monocitai.
26. Neutrofilai sudaro didiausia leukocitu dali. Jie naikina i organizma patekusius svetimkunius ir mikrobus. Prisiartine prie mikrobo, ji praryja ir suardo (is procesas vadinamas fagocitoze). Neutrofilu kraujyje padaugeja susirgus infekcine liga, paeidus audinius. Kartu padideja ir bendras leukocitu skaicius (tai vadinama leukocitoze). Jie kaupiasi udegimo vietose, atlike savo darba uva ir kartu su audiniu irimo dalelemis sudaro pulius. Kai infekcija labai sunki, sunaudojama labai daug neutrofilu ir ju kraujyje gali net sumaeti. Neutrofilu sumaeja piktybiniu kraujo ligu metu. udami neutrofilai iskiria tam tikras mediagas (vadinamas pirogenais).
27. Eozinofilai dalyvauja alerginese organizmo reakcijose. Ju kraujyje padaugeja sergant alerginemis ligomis (bronchine astma, dilgeline, ienlige ir kitomis), kai kuriomis odos ligomis, usikretus parazitais (arnyne atsiradus kirmeliu). Bazofilu kraujyje yra nedaug (0-1%), ju padaugeja alerginiu reakciju metu. Limfocitai nulemia imunines organizmo reakcijas. Imunitetas tai organizmo apsauga nuo tam tikru svetimu mediagu (bakteriju, virusu, svetimu baltymu). Skiriami T ir B limfocitai. T limfocitai gaminami ciobrialiaukeje ir kaulu ciulpuose. Jie patenka i audinius, kur panaiai kaip neutrofilai fagocituoja svetimkunius ir bakterijas. T limfocitai taip pat svarbus kovoje su virusais. B limfocitai gaminami kaulu ciulpuose.
28. Monocitai tai patys didiausi leukocitai. Jie turi panaias i amebu pseudopodijas. I kraujo pateke i audinius monocitai virsta makrofagais, kurie fagocituoja bakterijas, suirusiu audiniu ir naviku daleles, dalyvauja imuninese reakcijose. Trombocitai. Tai kaulu ciulpuose esanciu lasteliu (megakariocitu) atplaios. Normaliai ju kraujyje yra 180-320 x 109/l. Taciau ju skaicius labai kinta. Po operaciju, praradus daug kraujo, paalinus bluni, sergant kai kuriomis infekcinemis ar navikinemis ligomis, trombocitu padaugeja tai vadinama trombocitoze. Trombocitu skaiciaus sumaejimas kraujyje trombocitopenija atsiranda tuomet, kai paeidiami kaulu ciulpai, susergama uminemis udegiminemis ligomis, miokardo infarktu, maakraujyste.
29. Kaulu ciulpu persodinimas. Visos kraujo lasteles bresta i kamieniniu kraujo lasteliu (tai yra lasteles pirmtakes). Del ivairiu prieasciu i kamienine lastele gali pakisti ir tapti veine lastele. Veinems lastelems budingas labai greitas dauginimasis, nereaguojant i jokius reguliavimo veiksnius. Greitai tokiu pakitusiu kraujo lasteliu prisidaugina labai daug susergama kraujo veiu (leukemija). Jos nustelbia visas kitas sveikas kraujo lasteles atsiranda maakraujyste, del trombocitu stokos pradedama kraujuoti.
30. Kraujo perpylimas ir kraujo grupes. Netekusiam kraujo mogui, butinas kraujo perpylimas. Tuomet naudojamas konservuotas donoru kraujas. Anksciau taikyta ivairiu kraujo grupiu perpylimo schema, taciau dabar perpilamas tik tos pacios grupes kraujas. Kraujo perpylimas tai tarsi organo persodinimas. Jo metu gali kilti ivairiu komplikaciju, todel perpylimas atliekamas labai atidiai. I pradiu atliekamas kraujo grupiu tapatumo meginys. Kraujas yra keturiu grupiu: O (nulines arba pirmos), A (antros), B (trecios) ir AB (ketvirtos). Be to, svarbu atsivelgti i rezus (Rh) faktoriu. Prie perpylima donoro kraujas patikrinamas, ar nera ukrestas AIDS, hepatito virusais, kitomis ligomis. Kartais perpilamas ne visas kraujas, o tik jo dalis. Eritrocitu mase perpilama tuomet, kai yra labai ryki maakraujyste. Jei mogus kraujuoja del kreejimo faktoriu arba trombocitu stokos perpilama vieia aldyta plazma arba trombocitu mase.
31. Darba atliko: Airina Stakaityte I ES8 grupes. ???????
