1 / 30

Lietuvos užsienio politika Periodai ir metmenys

Lietuvos užsienio politika Periodai ir metmenys. LUPD 2009 /2010 2009 m. vasario 24 d. Morta Vidūnaitė. Etapai. ISTORIJA 1914 – 1922, I-oji nepriklausomybė ir tarptautinis pripažinimas 1923 -1933, reliatyvaus saugumo ir ramybės laikotarpis

cachet
Télécharger la présentation

Lietuvos užsienio politika Periodai ir metmenys

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Lietuvos užsienio politika Periodai ir metmenys LUPD 2009/2010 2009 m. vasario 24 d. Morta Vidūnaitė

  2. Etapai • ISTORIJA • 1914 – 1922, I-oji nepriklausomybė ir tarptautinis pripažinimas • 1923 -1933, reliatyvaus saugumo ir ramybės laikotarpis • 1934 – 1939, siekis išsaugoti nepriklausomybę • 1940 – 1990, sovietinė okupacija: • I-oji sovietinė okupacija, 1940 – 1941 • Antrasis pasaulinis karas, vokiečių okupacija 1941-1944 • Partizaninės kovos, 1945-1953 • Diplomatija egzilyje, 1940 – 1990 • II-oji sovietinė okupacija, sovietinis periodas, 1945 – 1990 • DABARTIS • 1990 – 1991, II-oji nepriklausomybė ir tarptautinis pripažinimas • 1992 – 1995, ieškant vietos tarptautinėje bendruomenėje • 1995 – 2004 gegužė, siekiant narystės Europos Sąjungoje ir NATO • Po 2004-ųjų pavasario, ambicinga politika, įstojus į Europos Sąjungą ir NATO • Po 2008 metų Seimo rinkimų?

  3. Etapai ir metmenys • Lietuvos užsienio politiką (jos istoriją) paprastai pagal etapus galima suskirstyti pagal metmenis – remiantis užsienio politikos tikslais

  4. Istorija: etapai • 1914 – 1922, I-oji nepriklausomybė ir tarptautinis pripažinimas • 1923 -1933, reliatyvaus saugumo ir ramybės laikotarpis • 1934 – 1939, siekis išsaugoti nepriklausomybę • 1940 – 1990, sovietinė okupacija: • I-oji sovietinė okupacija, 1940 – 1941 • Antrasis pasaulinis karas, vokiečių okupacija 1941-1944 • Partizaninės kovos, 1945-1953 • Diplomatija egzilyje, 1940 – 1990 • II-oji sovietinė okupacija, sovietinis periodas, 1945 – 1990

  5. Istorija: kodėl? • Kodėl svarbi yra istorija analizuojant Lietuvos užsienio politiką ir diplomatiją? • Istorija gali paaiškinti dabartį: tai kaip psichoanalizė – vienos valstybės istorija atskleidžia individualios valstybės kompleksus ir pranašumus bei dažnai nulemia jos dabartį ir ateitį • Lietuva ir kitos pokomunistinės Vidurio ir Rytų Europos valstybės: imperijų valdomos, priešstata didžiosioms valstybėms • Istorinės atminties atvejis: • Rusija – artimiausia Lietuvos sąjungininkė tarpukariu, bet dėl sovietinės okupacijos – nemažos dalies visuomenės ir politinio elito rusofobija. • Lenkija – priešas Nr. 1 tarpukariu, bet dabar dėl pragmatiškų priežasčių – oficialiai strateginė Lietuvos užsienio politikos partnerė. Nors tam tikra politinė antipatija Lenkijai yra išlikusi • Istorija gali būti naudojama dabartinei politikai: kaip LDK mitas tarpukario ir dabartinėje užsienio politikoje

  6. Istorija: etapai ir metmenys • 1914 – 1922, I-oji nepriklausomybė ir tarptautinis pripažinimas • Tikslas – nepriklausomos valstybės atstatymas ir tarptautinio pripažinimo gavimas • Pakankamai palankios tarptautinės aplinkybės šiam tikslui pasiekti • Nors Lietuvos atveju tam trukdė konfliktas su Lenkija dėl Vilniaus

  7. 1914 – 1922 metai: Tarptautinio pripažinimo link • (1) nusilpninta pralaimėjusi Pirmajame pasauliniame kare Vokietija, • (2) nusilpninta bolševikinė Rusija, • (3) Prancūzija, siekianti turėti įtaką Baltijos regione per Lenkijos regioninės galybės sukūrimą ir todėl palaikanti Lenkiją Lietuvos-Lenkijos konflikte dėl Vilniaus krašto, • (4) Didžioji Britanija, pirmiausia siekianti stabilumo Baltijos regione, o ne Vilniaus krašto grąžinimo Lietuvai, • (5) Lenkija, Vakarų valstybių laikoma saugumo prieš bolševikine Rusiją Rytų Europos regione centru ir todėl palaikoma Vakarų valstybių jos konflikte su Lietuva dėl Vilniaus.

  8. Istorija: etapai ir metmenys • 1923 -1933, reliatyvaus saugumo ir ramybės laikotarpis • Lietuva ieško savo vietos tarptautinėje bendruomenėje: svarbiausių partnerių ir saugumo garantijų paieška • Tačiau viskas sukasi aplink vienintelį siekį – kaip atgauti Vilnių ir jo kraštą iš Lenkijos • Tiesa, pavyksta atgauti Klaipėdą ir jos kraštą iš Vokietijos • Pakankamai rami ir stabili politinė atmosfera Europos politikoje • Nes po Pirmojo pasaulinio karo nusilpusios Vokietija ir Rusija • Nors ir siaučia autoritarizmas

  9. 1923 – 1934 metai: “Mes be Vilniaus nenurimsim” • Voldemaro užsienio politika: • Principai: „Mes be Vilniaus nenurimsim“ ir „Mano priešo priešas yra mano draugas“. • Vilniaus krašto ir Klaipėdos vektoriai, • Lenkijos, Vokietijos ir Rusijos dimensijos: paramos ieškojimas Vokietijoje (iki 1925 m.) ir Rusijoje konflikte prieš Lenkiją. • Lietuvos tarptautinė izoliacija

  10. Istorija: etapai ir metmenys • 1934 – 1939, siekis išsaugoti nepriklausomybę • Nepaliaujamai keičiasi tarptautinės aplinkybės, kurios yra nepalankios Lietuvai • Atsigavus Vokietijai ir Rusijai, Lenkija ilgainiui jau negali būti priešas Nr. 1 • Lietuvos tikslas: • išsaugoti bent jau Klaipėdą, • ilgainiui -pačią nepriklausomybę • Tarptautinės aplinkybės kaip lemiamos tarpukario Lietuvos likimui

  11. 1934 – 1938 metai: “Nepriklausomybė svarbiau už Vilnių” • S. Lozoraičio užsienio politika: • „Nepriklausomybė svarbiau už Vilnių“ • Lietuvos izoliacijos sumažinimas • Provakarietiška orientacija • Potenciali kombinacija su Lenkija prieš Vokietiją • Santykių su Lenkija laipsniškas atstatymas • Užsienio politikos derinimas su nacionalinio saugumo politika • Baltijos Antantės sukūrimas • Antinacistinė politika, Vokietijos grėsmės numatymas

  12. Istorija: etapai ir metmenys • 1940 – 1990, sovietinė okupacija: • I-oji sovietinė okupacija, 1940 – 1941 • Antrasis pasaulinis karas, vokiečių okupacija 1941-1944 • Partizaninės kovos, 1944 - 1953 • Diplomatija egzilyje, 1940 – 1990 • II-oji sovietinė okupacija, sovietinis periodas, 1945 – 1990

  13. 1938 – 1940 metai: Nepriklausomybės praradimo link • Esminiai veiksniai: • Atsigavusi Nacistinė Vokietija ir Bolševikinė Rusija, • Lenkija, pasirašiusi nepuolimo sutartis su Rusija ir Vokietija, 1932 ir 1934 m. atitinkamai, • Didžiosios ekonominės depresijos pasekmės: Vokietija ir Didžioji Britanija reikalauja iš Lietuvos daugiau importuoti. • Vokietijos ir Rusijos priešprieša, Vakarų valstybių nuolaidžiavimo politika Vokietijai.

  14. 1938 – 1940 metai: Nepriklausomybės praradimo link • 1938 m. kovas: Lenkijos ultimatumas • 1939 m. kovas: Vokietijos ultimatumas ir Klaipėdos praradimas • 1939 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo-Ribentropo paktas • 1939 m. rugsėjo 1 d. Antrojo pasaulinio karo pradžia • 1939 m. rugsėjo 28 d. Lietuva atitenka SSRS įtakos zonai • 1939 m. spalio 10 d. Lietuvos ir SSRS Abipusės pagalbos sutartis

  15. 1940 – 1990 m. okupacija • 1940 m. birželio 14 d. SSRS ultimatumas • 1940 m. vasara – pirmoji Lietuvos sovietinė okupacija • 1941m. birželis – 1944 m. liepa – antroji Lietuvos vokiškoji okupacija • 1944 – 1990 m. antroji Lietuvos sovietinė okupacija • 1940 – 1990 m. Lietuvos diplomatinės tarnybos veikla

  16. Dabartis: etapai • 1990 – 1991, II-oji nepriklausomybė ir tarptautinis pripažinimas • 1992 – 1995, ieškant vietos tarptautinėje bendruomenėje • 1995 – 2004 gegužė, siekiant narystės Europos Sąjungoje ir NATO • Po 2004-ųjų pavasario, ambicinga politika, įstojus į Europos Sąjungą ir NATO • Po 2008 metų Seimo rinkimų?

  17. Dabartis: etapai ir metmenys • 1990 – 1991, II-oji nepriklausomybė ir tarptautinis pripažinimas • Tikslas – nepriklausomos valstybės atgavimas (iš Sovietų Sąjungos) ir tarptautinis pripažinimas • Vėl, kaip ir tarpukariu, susiklosčiusios palankios tarptautinės aplinkybės, tik ne tokios dramatiškos • Tačiau Lietuva tarptautinį pripažinimą gauna tik žlugus Sovietų Sąjungai

  18. Dabartis: etapai ir metmenys • 1992 – 1995, ieškant vietos tarptautinėje bendruomenėje ir “atpirkimo nuo praeities” • Buvo svarstomos įvairios alternatyvos: • Santykių su Rusija pobūdis • Narystė įvairiose tarptautinėse organizacijose • Vidurių Europos ar Šiaurės Baltijos kryptis? • Svarstyta net neutraliteto galimybė • Galiausiai svarbiausios politinės jėgos sutarė, kad: • Grįžimas į Europą ir į “Vakarus” • Narystė ES ir NATO kaip saugumo ir gerovės garantas • Vidurio Europos kryptis

  19. Dabartis: etapai ir metmenys • 1995 – 2004 gegužė, siekiant narystės Europos Sąjungoje ir NATO • Kaip du svarbiausi nacionaliniai strateginiai tikslai • Stojimo į ES ir derybų procesas • Žymiai sudėtingesnis tarptautinės politikos požiūriu stojimas į NATO; daugiausia dėl to, kad JAV paisė Rusijos interesų regione • 2004 metų pavasarį Lietuva tampa ir ES, ir NATO nare

  20. Dabartis: etapai ir metmenys • Po 2004-ųjų pavasario, ambicinga politika, įstojus į Europos Sąjungą ir NATO • Iš pat pradžių – užsienio politikos vakuumas: • kokie turėtų būti tikslai, pasiekus du svarbiausiuosius – narystę ES ir NATO, • kurie taip neseniai atrodė kaip nepasiekiama svajonė • Bet jau tais pačiais metais – svarbiausiųjų politinių jėgų susitarimas dėl ambicingų užsienio politikos tikslų: • Aktyvi užsienio politika ES ir NATO • Regioninės lyderės vaidmuo • Strateginė partnerystė su Lenkija • Ypač 2007-2008 m. • Santykinai griežta politika Rusijos atžvilgiu • Pro-amerikietiška užsienio politika • Parama Gruzijai ir Ukrainai, siekiant narystės NATO • Parama demokratijai buvusiose SSRS respublikose

  21. Dabartis: etapai ir metmenys • Po 2008 metų Seimo rinkimų? • Lietuva sulaukia kritikos dėl: • “hyperaktyvios” ir pernelyg ambicingos mažajai valstybei užsienio politikos • Pernelyg griežtos politikos ir retorikos Rusijos atžvilgiu • Paramos Gruzijai ir Ukrainai, siekiant narystės NATO • Paramos demokratijai buvusiose SSRS respublikose? • Lietuvos kareivių Afganistane • Dabartiniai iššūkiai: • Energetinis saugumas • Ekonominė krizė • Vis dar besikeičiančios tarptautinės aplinkybės, (vis dar) stiprėjanti Rusija • Kokios užsienio politikos dabar reikia Lietuvai? Ambicingos ar nuosaikios? • “Lietuva vienokia ar kitokia forma turi vėl tapti imperija nuo Baltijos iki Juodosios jūros”. • “Lietuva turi būti į inovacijas orientuota mažoji valstybė, panaši į Estiją”. • “Lietuva iš naujo turi atrasti savo baltiškąjį identitetą”. • “Lietuva turi virsti į kažką tarp imperijos ir gražios bei ramios Europos provincijos”.

  22. Potencialios dimensijos? • Europos Sąjungos? • Vakarų Europos? • Jungtinių Valstijų? • Euroantlantinė? • Santykių su Rusija? • Santykių su Baltarusija ir Ukraina? • Kitų buvusių SSSR atvžvilgiu? • Baltijos valstybių? • Šiaurės Europos? • Santykių su Lenkija? • Vidurio Europos?

  23. Lietuvos užsienio politikos bibliografija • Pagal socialinių mokslų discipliną: • Politologinė • Istorinė • Pagal autorius: • Lietuvių • Užsienio (daugiausia – anglų ir vokiečių istorikų) • Dokumentai • Užsienio politikos ir tarptautiniai • Deklaratyvūs • Retorika

  24. Lietuvos užsienio politikos bibliografija • Svarbiausia – kritiškas požiūris į kiekvieną mokslinį veikalą, šaltinį ar dokumentą • Nes tai ne tik faktai, bet ir mokslinis požiūris • Ir net vertybinis bei ideologinis požiūris

  25. Istorinė literatūra • Čepėnas P. Naujųjų laikų Lietuvos istorija. II tomas. – Vilnius: Lituanus, 1992.- 480 p. • Eidintas A., Žalys V. Lithuania in European Politics: The Years of the First Republic 1918 – 1940.- Vilnius: Vaga, 1997. • Laurinavičius Č. Politika ir diplomatija. Lietuvių tautinės valstybės tapsmo ir raidos fragmentai, Vilniaus Universitetas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Studijų šaltiniai‘ 5.- Kaunas: Naujasis lankas, 1997. • Žalys V., Lietuvos diplomatijos istorija (1925 – 1940). Vilnius: Versus Aureus, 2007.- 584 p.

  26. Istorinė literatūra • Kasparavičius A. Didysis X Lietuvos užsienio politikoje. 1926 metų Lietuvos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo sutarties sudarymo analizė.- Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 1996. • Lopata R. Autoritarinis režimas tarpukario Lietuvoje: aplinkybės, legitimumas, koncepcija. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 1998. • Misiūnas R., Taagepera R., Nørgaard O. Hiden J., Salmon P., Lane T. , Senn A. E.

  27. Politologinė literatūra • Daugiausia apie dabartinę užsienio politiką • Maniokas K., Vilpišauskas R., Žeruolis D. • Šešelgytė M., Daniliausiauskas J. • “Politologija” • Lithuanian Foreign Policy Review • Tyrimo centrų medžiaga

  28. Lietuvių autorių literatūra • Čepėnas P. • Eidintas A., Žalys V. • Laurinavičius Č. • Žalys V. • Kasparavičius A. • Lopata R.

  29. Užsienio autorių literatūra • Hiden J. • Salmon P. • Lane T. • Senn A. E.

  30. Dokumentai • Tarptautiniai • Užsienio politikos • Politiniai/deklaratyvūs • Užsienio politikos retorika

More Related