Aukštojo mokslo reforma ar revoliucija?

1. Aukštojo mokslo reforma ar revoliucija? Doc. dr. Aurelijus Kazys Zuoza LAMPSS, LKKA

2. Aukštojo mokslo reforma ar revoliucija? • Pranešimą norėčiau pradėti dar 2005 m. Vytauto Radžvilo išsakyta mintimi • „... argi nepriklausomybė buvo atsikovota tik tam, kad saujelė beraščių ir primityvių, nepasotinamai godžių padarų galėtų netrukdomai sunaikinti Lietuvos tautą ir valstybę? Argi kovota tik dėl to, kad svetimus tironus pakeistų savi?“

3. Aukštojo mokslo reforma ar revoliucija? • Visi gražūs reformatorių–revoliucionierių postringavimai apie dabartinės mokslo ir studijų sistemos kaitą, padarant ją kokybiškesnę, prieinamesnę Lietuvos jaunimui, atviresnę visai visuomenei, skaidriau administruojamą tėra gražūs žodžiai, už kurių slypi sunkios socialinės pasekmės ir matomai universitetinio mokslo įvairovės Lietuvos ilgametis (o gal ir amžinas) sunaikinamas.

4. Aukštojo mokslo reforma ar revoliucija? • Kuo grindžiamas toks niūrus vaizdas? • Pirmiausia - buldozeriniu revoliucionierių-reformatorių veikimo stiliumi. • Dabartinis Švietimo ministras ir Co mušasi į krutinę sakydami, kad buvo diskutuota su Lietuvos akademine bendruomene. • Ir jis yra teisus. • Per paskutinis kelerius metus tikrai teko dalyvauti keliasdešimtyje įvairiausių diskusijų su dabartiniu ministru, kitais reformos rengėjais.

5. Aukštojo mokslo reforma ar revoliucija? • Bet matomai skiriasi supratimas apie diskusiją. • To akivaizdus pavyzdys keli paskutiniai susitikimai televizijų laidose su iškiliais akademinės bendruomenės atstovais prof. V.Radžvilu ir prof. L.Donskiu. • Šios diskusijos mąstančiai Lietuvai viešai parodė, kad revoliucionieriai - reformatoriai girdi ir mato tik save. Jų visiškai neveikia diskusijos dalyvių argumentai (kas yra įprasta normalioje akademinėje diskusijoje).

6. Aukštojo mokslo reforma ar revoliucija? • Neteko girdėti per paskutinius kelis mėnesius, kad bent kas iš akademinės bendruomenės būtų pritarę esminiams siūlomos reformos pokyčių punktams (to nebuvo nei keliuose ŠMM rengtuose susitikimuose su akademine bendruomene Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje). • Matomai vadovaujamasi principu – „Я начальник – ты дурак”.

7. Aukštojo mokslo reforma ar revoliucija? • Neteko girdėti per paskutinius kelis mėnesius, kad bent kas iš akademinės bendruomenės būtų pritarę esminiams siūlomos reformos pokyčių punktams (to nebuvo nei keliuose ŠMM rengtuose susitikimuose su akademine bendruomene Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje). • Matomai vadovaujamasi principu – „Я начальник – ты дурак”. • Tačiau, tai kas išsakyta tik emocijos.

8. Aukštojo mokslo reforma ar revoliucija? • Kur gi tikrieji reformos tikslai ir galimos pasekmės? • Pagrindinius (bet neskelbiamus) tikslus būtų galima suformuluoti taip:

9. Aukštojo mokslo reforma ar revoliucija? • Universitetų valdymo galios centro perkėlimas į ŠMM (ministro?; politikų?) rankas • Daugumos universitetų sunaikinimas (savanoriškai–priverstinis sujungimas?), įvedant „krepšelius“ ir per universitetų Tarybų valdymą ministerijos rankomis. • Socialinių partnerių (profesinių sąjungų) pašalinimas iš galimo dalyvavimo universitetų valdyme ir studijų kokybės užtikrinime • Baudžiavinės dėstytojų padėties įtvirtinimas, per terminuotas sutartis.

10. Aukštojo mokslo reforma ar revoliucija? • Ar siūlomas reformos modelis gali užtikrinti studijų kokybę (tai vienas svarbiausių reformatorių argumentų)? • Manyčiau tai visiškai nesvarbu reformatoriams. • Nei viename susitikime per paskutinius mėnesius nebuvo paaiškinta kaip „krepšelių“ įvedimas ir kiti esminiai planuojamos reformos punktai, įtakos studijų kokybės augimą. • Ar žino reformatoriai tikrą dėstytojų darbo krūvį?

11. Aukštojo mokslo reforma ar revoliucija? • kaip įsivaizduojama, kad turint vidutiniškai planuotą 800 val. kontaktinį krūvį, gali gerėti paskaitų, mokslinių tyrimų kokybė. • Į siūlymus MSĮ reglamentuoti dėstytojo darbo krūvį buvo atšaunama, kad tai ne šio įstatymo uždavinys. Kai tuo tarpu žinome, kad vakarų universitetuose dėstytojo kontaktinis krūvis su studentais neviršija 200 val. per metus.

12. Aukštojo mokslo reforma ar revoliucija? • Dabartinės reformos galimos ilgalaikės socialinės pasekmės Lietuvos universitetams ir jų darbuotojams: • bedarbystės išaugimas • dėstytojų socialinio pažeidžiamo išlikimas bent 5 metus dėl terminuotų sutarčių palikimo • universiteto turto iššvaistymas

13. Aukštojo mokslo reforma ar revoliucija? • Kai kurios galimos siūlomos reformos ilgalaikės pasekmės Lietuvos jaunimui – migracijos skatinimas: • kodėl gerai besimokančiam, bet negausiančiam „krepšelio“ abiturientui imti paskolą studijoms Lietuvoje, jei Vokietijoje, Prancūzijoje, Skandinavijos ir kt. šalyse studijos iš esmės nemokamos. (vienintelis trumpalaikis stabdys – kalbos barjeras stojant į universitetus)

14. Aukštojo mokslo reforma ar revoliucija? • Kai kurios galimos siūlomos reformos ilgalaikės pasekmės Lietuvos jaunimui – migracijos skatinimas: • gabaus jaunimo sportui migracija į JAV. Šiandien šiek tiek gabesnius sportui, bet šiek tiek prasčiau besimokančius jaunuolius JAV universitetai ir kolegijos mielai priima studijuoti ne tik nereikalaudami mokesčio už studijas, bet ir skirdami stipendijas mokymuisi (iš esmės tą patį krepšelį).

15. Aukštojo mokslo reforma ar revoliucija? • Baigti savo pasisakymą taip pat norėčiau Vytauto Radžvilo žodžiais: • „... yra bene paskutinis realus būdas stabdyti šią artėjančią diktatūrą. Tai tik sąmoningo, taikaus ir civilizuoto pilietinio pasipriešinimo pavojingiems naujųjų „gelbėtojų“ kėslams kelias. • “ „... apibendrinant galima pasakyti, kad sumanytoji „reforma“ jokiu būdu nėra ... politiniškai trumparegiško politinio „elito“ daroma dar viena klaida. Iš tikrųjų ši „reforma“ užbaigia 20 metų Lietuvos raidos laikotarpį ir tam tikra prasme yra šios raidos galutinis taškas.

16. Aukštojo mokslo reforma ar revoliucija? • Iki šiol Lietuvos valdantysis elitas jau spėjo susigrobti ir uzurpuoti du galios šaltinius: politinę valdžią ir turtą. Trečiasis galios šaltinis – žinios – mėginamas užsigrobti dabar. Ko gero, šalies „elito“ požiūriu, šiandien Lietuvoje padėtis dar nėra „normali“, t. y. dar nepasiekta būklė, kai pavergtas žmogus jau nebesuvokia, kad jis yra pavergtas. Aukštosios mokyklos, nepaisant visų jų dabartinių ydų, vis dėlto dar teikia ne tik geresnį ar blogesnį išsilavinimą, bet ir ugdo šiokią tokią pilietinę-politinę savimonę.

17. Aukštojo mokslo reforma ar revoliucija? • Taigi, rinkos „nematomos rankos“ priemonėmis smarkiai sumažinus studentų skaičių, Lietuva dar labiau priartėtų prie vadinamojo „trečiojo pasaulio“ šalių modelio, kuriam esant egzistuoja negausus viešpataujantis elitas, milžiniškos išnaudojamų ir net nepajėgiančių pasipriešinti paprastų žmonių masės ir yra palyginti negausus vidurinysis sluoksnis, kuris aptarnauja šitą elitą, teikdamas jam įvairiausias paslaugas – nuo techninės ekspertizės iki ideologinio esamos sistemos aptarnavimo.