1 / 26

Tarptautin ė migracija ir jos socialiniai efektai

Tarptautin ė migracija ir jos socialiniai efektai. 1 2 paskaita. Paskaitos struktūra. Tarptautinės migracijos teorija Statistika ir tendencijos Socialiniai efektai: mitai ir įrodymai Lietuvos visuomenės požiūris į imigraciją. Svarbiausios sąvokos.

clea
Télécharger la présentation

Tarptautin ė migracija ir jos socialiniai efektai

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Tarptautinė migracija ir jos socialiniai efektai 12paskaita

  2. Paskaitos struktūra • Tarptautinės migracijos teorija • Statistika ir tendencijos • Socialiniai efektai: mitai ir įrodymai • Lietuvos visuomenės požiūris į imigraciją

  3. Svarbiausios sąvokos • Trumpalaikė ir ilgalaikė emigracija (imigracija). • JTO: emigrantais laikomi asmenys, išvykę ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui gyventi šalyje, kuri prieš tai nebuvo jų nuolatinė gyvenamoji vieta. • Legali ir nelegali migracija. • Ekonominė-socialinė ir priverstinė migracijos.

  4. Migraciją aiškinančios teorijos: ekonominis aspektas • Neoklasikinė ekonomikos pusiausvyros teorija: mikro (individas – racionali būtybė) ir makro (darbo rinkos skirtumai tarp valstybių) lygmenys. • Pasaulio sistemų teorija: santykis tarp centro ir periferijos. • Dvigubos darbo rinkos teorija: pirminis ir antrinis ekonomikos sektoriai.

  5. Migraciją aiškinančios teorijos: socio-kultūrinis aspektas • Tinklų ir socialinio kapitalo teorija: mezo lygmuo ir migrantų tinklų aspektas. • Istorinės atminties teorija: migracijos genai. • Kūltūriniai ir instituciniai barjerai migracijai.

  6. Stūmos-traukos prieiga: galima teorijų integracija

  7. Tarptautinės migracijosstatistika: absoliutūs skaičiai (2006-2008 m. vidurkiai) Šaltinis: Eurostat • Kitos OECD šalys: JAV – 1142, Australija – 173,5, Kanada – 245,2, Japonija – 335,6, P. Korėja – 314,6, Turkija – 180,3, Meksika – 9,6 tūkst. (šaltinis – OECD).

  8. Šaltinis: Eurostat • Kitos pasaulio šalys: Japonija – 222,6, P. Korėja – 187,4 tūkst. (šaltinis – OECD).

  9. Neto migracija: ES-27, 2006-2008 m. vidurkis Šaltinis: Eurostat

  10. Santykinė neto migracija: ES-27, 2006-2008 m. vidurkis Šaltinis: Eurostat

  11. Nyderlandai: emigracija iš ekono-miškai išsivysčiusios valstybės • Artima tarpvalstybinė migracija: gyvenimas Vokietijoje/Belgijoje ir darbas Nyderlanduose. • Neekonominis emigracijos varomųjų jėgų pobūdis: post-materialistinė emigracija?

  12. Migracijos statistikos problemos • Nedeklaruotos emigracijos srautai. Deklaruota ir nedeklaruota emigracija iš Lietuvos, 2003-2009 m. Šaltinis: Lietuvos Statistikos Departamentas

  13. Neto migracijos rodiklių korekcija (populiacijos pokytis minus natūralus prieaugis): gyventojų surašymo problema. Lietuvos neto migracija, 1990-2009 m. Šaltinis: Eurostat.

  14. Migracijos socialiniai efektai: “Theytookourjobs”?

  15. Apklausos:visuomenės požiūris Tvirtai išreiškiančių nuomonę, kad imigrantai atima darbo vietas iš šalies gyventojų, procentas (vertinimo skalė nuo 1 iki 10, atsakymų variantai “1”). Šaltinis: 2008 m. Europos vertybių tyrimas.

  16. Kokiusdarbus “atima” imigrantai? • Lietuvos emigrantų apklausos: dauguma apklaustųjų dirba/dirbo žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą (subjektyvus vertinimas). • Imigrantų apklausos Vakarų valstybėse: daugiau nei trečdalis aukštos kvalifikacijos imigrantų patiria “profesinį nuosmukį”. • Nedarbas tarp imigrantų paprastai didesnis lyginant su “vietine” populiacija.

  17. Aukštos kvalifikacijos imigrantų Ispanijoje darbai (2007) Imigrantai, kurie dirbo aukštos kvalifikacijos (ISCO 3-4 įgūdžių lygmenys)darbą prieš atvykdami į Ispaniją (last job): procentinis skirstinys pagal dabartinio (2007) ir pirmojo darbo kvalifikacijos lygmenis. Šaltinis: Ispanijos statistikos institutas.

  18. Neigiama imigracijos įtaka darbo rinkai? (1) Žemos kvalifikacijos individų procentas darbingo amžiaus populiacijose: bendroje, imigrantų ir gimusių priimančioje šalyje (Didžioji Britanija). Šaltinis: EU LabourForceSurvey.

  19. Neigiama imigracijos įtaka darbo rinkai? (2) Imigracijos įtaka įgūdžių pasiūlos struktūrai darbo rinkoje: stulpeliai nurodo, kiek pasikeičia tam tikrą kvalifikaciją turinčių individų procentas, pridėjus imigrantų populiaciją (Ispanija). Šaltinis: EU LabourForceSurvey.

  20. Migracijos socialiniai efektai (2). Imigracija - grėsmė visuomenei? • Populiarioji kultūra • Žiniasklaidos dėmesys • Visuomenės požiūris

  21. Apklausos: visuomenės požiūris detaliau Tvirtai išreiškiančių nuomonę, kad imigrantaididinanusikalstamumoproblemas, procentas (vertinimo skalė nuo 1 iki 10, atsakymų variantai “1”). Šaltinis: 2008 m. Europos vertybių tyrimas.

  22. Imigracijos-nusikalstamumoryšys: aiškinimo modeliai • Importacijos: imigracija kaip priemonė užsiimti nusikalstama veikla. • Įtampos: neigiami įsikūrimo priimančioje šalyje aspektai. • Kultūrų konflikto: nusikalstamumas kaip kultūrinių skirtumų funkcija. • Šališkumo: kovos su nusikalstamumu/statistikos tendencingumas.

  23. Empiriniai įrodymai? • Nusikalstamumo ir migracijos statistika: problemos “kvadratu”. • Mišrūs įrodymai: nusikalstamumo lygis tarp imigrantų varijuoja pagal valstybę, laiką ir tyrimą. • Svarbiausi teiginiai, dėl kurių situacija artimesnė konsensusui: a) antrosios kartos imigrantai pasižymi didesniu nusikalstamumo laipsniu nei pirmosios; b) dabartiniai imigrantai labiau linkę įsitraukti į nusikalstamą veiklą, palyginti su ankstesnėmis imigracijos bangomis; c) kilmės šalies/etninės grupės svarba: pvz., imigrantų iš šiaurės Afrikos dominavimas nusikalstamumo statistikoje.

  24. Lietuva: požiūris į imigrantus (2008 m. Europos vertybių tyrimas) • Klausimai Q78A-E: 10 rangų vertinimo skalė; 1 – sutinka su nurodomu teiginiu, 10 – sutinka su atvirkščiu neiginiu – pvz., Q78E atveju 10 reiškia “ateityje imigrantų skaičius nekels grėsmės visuomenei”. • Klausimas Q78F: 10 rangų vertinimo skalė (1 – “visuomenei yra geriau, jei imigrantai laikosi savo papročių ir tradicijų”, 10 – “visuomenei yra geriau, jei imigrantai nesilaiko savo papročių ir tradicijų, o perima tos šalies, į kurią atvyko, papročius”)

  25. Penki klausimai apie imigracijos neigiamus aspektus aiškiai sudaro vieną komponentę (faktorių) • Požiūrį į įmigrantų asimiliaciją matuojantis kintamasis su ja menkai susijęs

  26. Ar išsilavinimas daro įtaką imigrantų vertinimui?

More Related