1 / 163

PAGRINDINĖS TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGIJOS. SKALBIMAS

PAGRINDINĖS TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGIJOS. SKALBIMAS. Pagrindinės tekstilės gaminių priežiūros technologijos. skalbimas balinimas standinimas lyginimas valymas dažymas. 2.

damara
Télécharger la présentation

PAGRINDINĖS TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGIJOS. SKALBIMAS

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. PAGRINDINĖS TEKSTILĖS GAMINIŲ PRIEŽIŪROS TECHNOLOGIJOS. SKALBIMAS

  2. Pagrindinės tekstilės gaminių priežiūros technologijos skalbimas balinimas standinimas lyginimas valymas dažymas 2

  3. Skalbimas – tai tekstilės gaminių priežiūros technologija, nešvarumų šalinimas skalbiamuoju tirpalu. Skalbimo tirpalas gaminamas iš vandens skalbiklio. 3

  4. Nešvarumai • vandenyje tirpios medžiagos – prakaitas, maistas • riebalai – maistas, kosmetika, odos riebalai, mineralinės alyvos • baltymai – kraujas, kiaušinis, kakava, pienas • angliavandeniai – miltai, padažai, bulvių ar kt. košė • spalvinės medžiagos – vynas, daržovės, žolė, arbata, kava, sultys • kietos vandenyje netirpios dalelės – dulkės, suodžiai, pelenai, dirvožemis 4

  5. Mechaninis sukibimas – nešvarumai įstringa tekstilės pluoštų paviršiuje esančiose vagelėse, įtrūkimuose, tarp plaušelių ar siūlų. • Tarpmolekulinė sąveika – nešvarumai prikimba dėl dipolių sąveikos, vandenilinių ryšių, van der Valso jėgos. • Elektrostatinė sąveika – nešvarumus pritraukia audinio paviršiuje susidaręs elektrostatinis krūvis ir jonai. 5

  6. Užduotis KODĖL MES SKALBIAME TEKSTILĖS GAMINIUS?

  7. Higieniniai ir fiziologiniai reikalavimai pašalinti kuo daugiau nešvarumų skalbiklių likučiai turi būti nepavojingi žmogaus sveikatai neturi pablogėti gaminių laidumas orui ir drėgmei

  8. Estetiniai ir ekonominiai reikalavimai ant gaminių neturi likti dėmių neturi išblukti ar kitaip pasikeisti spalva neturi pasikeisti gaminio forma ir tvirtumas

  9. Skalbimą (rankomis ar skalbimo mašina), priklausomai nuo konkretaus gaminio, gali sudaryti šie etapai: • rūšiavimas • mirkymas • skalbimas • skalavimas • gręžimas 9

  10. Skalbimo režimo ženklai Skalbti nepatariama   Skalbti rankomis 10

  11. Skalbimo režimo ženklai Galima skalbti maksimaliu režimu Galima skalbti vidutiniu režimu (kaip sintetinius skalbinius) Galima skalbti minimaliu režimu (kaip vilnonius skalbinius) 11

  12. Skalbimo temperatūros ženklai Paprasta skalbimo programa su nurodytomis skalbimo temperatūromis (30°, 40°, 50°, 60°, 70° ir 95°) 12

  13. Skalbimo temperatūros ženklai Švelnus skalbimas su nurodytomis skalbimo temperatūromis 13

  14. Skalbimo temperatūros ženklai Ypatingai švelnaus skalbimo programa su nurodytomis skalbimo temperatūromis 14

  15. Skalbimo procesą sudaro: nešvarumų šalinimas nuo gaminio skalbimo tirpalo pagalba nešvarumų sulaikymas skalbimo tirpale 15

  16. Užduotis NUO KO PRIKLAUSO SKALBIMO REZULTATAS?

  17. vandens kokybė skalbiklio sudėtis skalbimo trukmė temperatūra tekstilės pluošto savybės nešvarumų pobūdis Skalbimo rezultatui įtakos turi 17

  18. Vanduo skalbimo procese tirpdo skalbiklį drėkina audinį drėkina nešvarumus tirpdo vandenyje tirpius nešvarumus kartu su skalbikliu padeda pasišalinti netirpiems nešvarumams 18

  19. Vanduo skalbimo procese perduoda skalbiniams šiluminę energiją padeda mechaniškai judėti skalbiniams sulaiko nuo audinio atsiskyrusius nešvarumus (emulsijos ar suspensijos forma) 19

  20. Vandens kokybės įtaka skalbimui Ca ir Mg jonai su skalbikliais sudaro netirpias druskas, kurios nusėda ant audinių aukštesnėje temperatūroje ant audinių ir skalbyklės dalių nusėda Ca ir Mg karbonatai Fe ir Mn jonai sudaro sunkiai tirpias gelsvos ar rusvos spalvos druskas, nuo kurių gali pagelsti audiniai 20

  21. Vandens kietumas 21

  22. SKALBIKLIŲ SUDĖTIS

  23. Skalbiklių sudėtis paviršinio aktyvumo medžiagos vandens minkštikliai bazinės medžiagos cheminiai balikliai cheminių baliklių aktyvikliai cheminių baliklių stabilizatoriai fermentai optiniai balikliai antiresorbentai 23

  24. Skalbiklių sudėtis dažymo inhibitoriai korozijos inhibitoriai priešpučiai užpildai hidrotropai kvapiosios medžiagos dažomosios medžiagos konservantai skaidomosios medžiagos 24

  25. Paviršinio aktyvumo medžiagos (PAM) – organiniai junginiai, kurie, ištirpę skystyje, kaupiasi skysčio ir dujų ar skysčio ir kietų kūnų sąlyčio paviršiuje ir sumažina paviršiaus įtempimą.PAM paskirtis − stabilizuoti nešvarumus tirpale, sudaryti putas. 25

  26. Paviršinio aktyvumo medžiagos (PAM) tik iš natūralių riebalų ir aliejų pagamintos PAM (pvz., muilas) tik iš naftos produktų pagamintos PAM mišrios PAM. 26

  27. Paviršinio aktyvumo medžiagos (PAM) anijoninės (pvz. muilai, sudaro 60 proc. visų gaminamų PAM) katijoninės (naudojamos audinių minkštikliuose, kai kurios sunaikina bakterijas) + – 27

  28. Paviršinio aktyvumo medžiagos (PAM) amfolitinės (puikiai dera su kitomis PAM, nejautrios kietam vandeniui, mažai toksiškos ir nekenksmingos odai, turi antimikrobinių savybių, bet brangios) + – 28

  29. Paviršinio aktyvumo medžiagos (PAM) nejoninės (mažiau jautrios kietam vandeniui, jų tirpalai mažiau putoja) 29

  30. Anijoninės PAM – • muilai • alkilbenzensulfonatai (gerai tirpsta šaltame vandenyje, putoja bet kokioje temperatūroje, bet jautrūs kietam vandeniui) • antriniai alkansulfonatai (gerai tirpsta vandenyje, putoja, pasižymi gera vilgymo geba, bet jautrūs kietam vandeniui ir yra higroskopiški) • aukštesniųjų alkoholių sulfatai ir aukštesniųjų alkoholių eterių sulfatai (geriau tirpsta vandenyje, putoja, mažiau jautrūs kietam vandeniui) 30

  31. Nejoninės PAM • aukštesniųjų alkoholių etoksilatai (nejautrūs kietam vandeniui, mažai putoja, gerai skalbia žemoje temperatūroje, gerai sulaiko nešvarumus) • alkilfenoletoksilatai (nebrangūs, beveik nejautrūs kietam vandeniui, bet skildami sudaro toksiškus ir sunkiai skylančius produktus) • alkil(poli)gliukozidai (netoksiški, gerai šalina nešvarumus, gerai putoja, bet silpnai erzina odą) 31

  32. Katijoninės PAM + • distearildimetilamonio chloridas (sunkiai biologiškai skyla, kenksmingas vandens organizmams) • ketvirtiniai amonio junginiai su esterinėmis grupėmis (ekologiškesni, minkština audinį, stabdo bakterijų augimą) • imidazolino dariniai (nepavojingi odai, geri antiseptikai) 32

  33. Amfolitinės PAM + – • alkilbetainai (gerai putoja, nejautrūs kietam vandeniui, mažai toksiški, mažai pavojingi odai, pasižymi antimikrobinėmis savybėmis, bet brangūs) • alkilamidopropilbetainai • alkilsulfobetainai 33

  34. Paviršinio aktyvumo medžiagos molekulė hidrofobinė dalis – tirpi riebaluose, bet netirpi vandenyje hidrofilinė dalis – tirpi vandenyje, bet netirpi riebaluose 34

  35. PAM molekulės modelis hidrofilinė PAM molekulės dalis hidrofobinė PAM molekulės dalis 35

  36. Micelės susidarymas ORAS VANDUO PAM PAM MICELĖ 36

  37. 1. Audinio ir teršalo drėkinimas PAM TERŠALAS PAM AUDINYS 37

  38. 2. Teršalo atskyrimas nuo audinio PAM TERŠALAS PAM PAM AUDINYS 38

  39. 3. Teršalų sulaikymas tirpale 39

  40. 2. Vandens minkštikliai suriša vandens kietumą lemiančius ir skalbimo procesui trukdančius Ca2+ ir Mg2+ jonus suriša nešvarumuose esančius metalų jonus 40

  41. Vandens minkštikliai polifosfatai (pvz., natrio trifosfatas – nenuodingas, bet turi įtakos gamtinių vandenų ekosistemos kitimui) fosfonatai (blogai biologiškai skyla, nors tris kartus efektyvesnis nei natrio trifosfatas) 41

  42. Vandens minkštikliai ceolitai (natrio aliumosilikatas – netirpus vandenyje, nenuodingas ir nekenksmingas gamtai; kad pradėtų veikti, reikia nedidelio kiekio kito greitai veikiančio minkštiklio) polikarboksilatai (naudojami kartu su ceolitais, pagerina paviršinio aktyvumo medžiagų veikimą, išskaido sunkiai tirpstančias teršalų dalis, neleidžia atsiskyrusiems nešvarumams vėl nusėsti ant paviršiaus) 42

  43. 3. Bazinės medžiagos bazinė terpė(OH- jonai)reikalinga: nešvarumams pašalinti (angliavandeniai ir baltymai išbrinksta, riebalai ir aliejai iš dalies skyla, todėl lengviau pašalinami) sustiprinti peroksidinių baliklių veikimą 43

  44. Spalvotų audinių skalbiklių pH=9–11. Universalių skalbiklių pH=9–11. Vilnonių audinių skalbiklių pH=7. 13 14 Rūgštinis tirpalas Bazinis tirpalas Neutralus tirpalas 44

  45. 4. Cheminiai balikliai oksiduoja ryškias spalvines dėmes (gamtiniai pigmentai, t. y. chromoforai, praranda spalvą, suskyla į vandenyje tirpius junginius, todėl lengviau atsiskiria nuo skalbiamo pluošto ir išsiplauna) turi dezinfekuojamąjį poveikį 45

  46. Cheminiai balikliai deguonies pagrindo balikliai chloro pagrindo balikliai 46

  47. Deguonies pagrindo balikliai peroksidiniai balikliai (vandenilio peroksidas, natrio perboratas, natrio perkarbonatas) – efektyviai veikia kai temperatūra aukštesnė kaip 600C, o tirpalo pH=10–11 peroksirūgštys – efektyviai veikia kai temperatūra žemesnė nei 600C, tačiau skalbikliuose nenaudojamos, nes veiksmingos tik kai pH=9, yra brangios ir nestabilios saugant 47

  48. Hipochloritiniai balikliai natrio hipochloritas geriausiai balina neutralioje ir silpnai šarminėje terpėje (pH=7–7,5), esant kambario temperatūrai turi dezinfekuojamąjį poveikį parduodama kaip atskira pagalbinė skalbimo priemonė trūkumas – nuotekose gali susidaryti kenksmingi chloro organiniai junginiai 48

  49. 5. Cheminių baliklių aktyvikliai tetraacetiletilendiaminas (TAED) aktyvina peroksidinių baliklių veikimą skalbiant žemose temperatūrose (30–400C). 49

  50. 6. Cheminių baliklių stabilizatoriai Skalbiamajame tirpale esantys sunkiųjų metalų (Fe2+, Mn2+) jonai mažina cheminio baliklio stabilumą. magnio silikatas fosfonatai 50

More Related