1 / 53

1 tema Įvadas į sporto sociologiją 2012 09 17

1 tema Įvadas į sporto sociologiją 2012 09 17. SAULIUS KAVALIAUSKAS LKKA sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedra katedra Paskaitos yra interneto svetainėje http://www.sportofeja.lt/ s.kavaliauskas@lkka.lt. 1 tema Įvadas į sporto sociologiją.

daria
Télécharger la présentation

1 tema Įvadas į sporto sociologiją 2012 09 17

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. 1 temaĮvadas į sporto sociologiją2012 09 17 SAULIUS KAVALIAUSKAS LKKA sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedra katedra Paskaitos yra interneto svetainėje http://www.sportofeja.lt/ s.kavaliauskas@lkka.lt

  2. 1 temaĮvadas į sporto sociologiją Ką Jūs sužinosite šios paskaitos metu? • Pabandysime apibrėžti sportą. • Susiesime sportą su sociologiją • Aptarsime sociologinius požiūrius (socialines teorijas), kuriais remiantis dažniausiai grindžiami sociologiniai tyrimai. • Išmoksime atskirti mikro ir makro sociologinį požiūrius.

  3. Literatūra 1. Dulinskas St., Kavaliauskas S.(1997). Krepšinio socialinis vaidmuo Lietuvoje ( (pp.76-89). Krepšinis - lietuvio gyvenimas (Sudarytojas S. Stonkus). Kaunas: LKKI. 2. Kardelis, K., Kavaliauskas, S., Balzeris V. (2001) Mokyklinė kūno kultūra: realijos ir perspektyvos. Kaunas: LKKA.P 9-64; 3. McPherson B.D, Curtis, J.E, Loy, J.W.(1989) The social significance of sport: An introduction to the sociology of sport. Human Kinetics. P. 1-35 4. Šukys, S. (2002) Socialiniai, moraliniai sporto sociologijos aspektai. Kaunas: LKKA. P 94-99.

  4. Literatūra • Greedoorfer S.L. (1992) Differences in Childhood Socialization influences of Women Involved in Sport and Non Involved in Sport//Applied Sociology of Sport//. Human Kinetics. Champaign, Illinois.P.P.111-124. • Laskienė S., Kavaliauskas S. Dialogues taking Place in School Physical Education. // International Scientific Conference. ISBN 9986 – 38 – 355 – 2. Šiaulių Universiteto leidykla, 2002, p.94-103. • Kavaliauskas S. Mikaitienė G. Educational and Playing Aspects of Physical Education and Sports Sybsystem// International Conference on Upgrading of Tie Social Sciences for Tie Development of Post - Socialist Countries: Selected Papers.- Kaunas.- University of Technology, 1995.- P.341-349. • http://lt.wikipedia.org/wiki/Sportas /

  5. 1. Sporto sociologinis apibrėžimas • SPORTAS - šiuolaikinis, terminas atėjęs iš anglosaksiškos kalbinės aplinkos, kurio pirminė reikšmė – suaugusių žmonių (dažniausiai jaunų vyrų) rungtyniavimas, ginčas, varžybos. • Dabartiniu metu šiuo terminu apibrėžiamas daugiaplanis socialinis reiškinys, kurio esmė žmogaus sensomotorinių (fizinių, jutiminių, intelektinių) ypatybių lavinimas (treniravimas) ir jų demonstravimas varžybų metu. • Kai lavinimas vyksta profesionaliame lygyje, o demonstravimas vyksta žiūrovų akivaizdoje, kalbame apie PROFESIONALŲ arba DIDYJĮ SPORTĄ. Visais kitais atvejais sportas lieka MEGĖJIŠKU, išlaikydamas pagrindinius pirminės reikšmės bruožus. • Sporto sąvoka apima daugybę žmonių veiklos sričių, kurios reiškiasi atskiromis sporto šakomis ir kurias tipologizuoti (klasifikuoti į atskiras grupes) labai sunku.

  6. Sporto sociologinis apibrėžimas • Sportas - tai veikla, skirta varžymuisi, laisvalaikio praleidimui, įgūdžių lavinimui. • Tai pagal tam tikras taisykles organizuojama žmonių veikla, sudaroma, suderinant jų fizinius ir intelektualinius sugebėjimus, o taip pat pasiruošimas šiai veiklai ir to pasiruošimo metu atsirandantys tarpusavio santykiai. Dažniausiai sportas yra specifinė fizinių ar intelektualinių užsiėmimų rūšis, kuria užsiimama, turint tikslą varžytis, pagerinti sveikatą, gauti moralinį ir materialinį pasitenkinimą, išreikšti save; tai - tobulybės ir šlovės siekimas, įgūdžių bei sugebėjimų gerinimas. http://lt.wikipedia.org/wiki/Sportas

  7. 1. Sporto sociologinis apibrėžimas • „Sport permeates any number of levels of contemporary society, and it touches upon and deeply influences such disparate elements as status, race relations, business life, automotive design, clothing styles, and the concept of the hero, language, and ethical values”. Boyle, 1963

  8. 1. Sporto sociologinis apibrėžimas • „Recreational or competitive activities that involve a degree of physical strength or skill. At one time, sports were commonly considered to include only the outdoor recreational pastimes, such as fishing, shooting, and hunting, as opposed to games, which were regarded as organized athletic contests played by teams or individuals according to prescribed rules” http://www.britannica.com/

  9. 1. Sporto sociologinis apibrėžimas • „Institutionalised physical competition occurring in formally organized or corporate structure (Nixon, 1984) • Institutionalised competitive activity involving vigorous physical exertion or use of relatively complex physical skills by individuals whose participation is motivated by combination of personal enjoyment and external rewards (Coakley, 2001)

  10. Žodis „sportas” etimologija • Main Entry: 1sport • Pronunciation: 'spOrt, 'sport • Function: verb • Etymology: Middle English, to divert, disport, short for disporten • Date: 15th century • intransitive senses • 1 a : to amuse oneself : FROLIC <lambs sporting in the meadow> b : to • engage in a sport • 2 a : to mock or ridicule something b : to speak or act in jest : TRIFLE • 3 [[^2]sport] : to deviate or vary abruptly from type (as by bud • variation) : MUTATE • transitive senses • 1 : to display or wear usually ostentatiously : BOAST • 2 [[^2]sport] : to put forth as a sport or bud variatio

  11. Sociologija - (socio lot. visuomenė + logos gr. mokslas, dėsnis) Pirmasis pasiūlė įvesti šį terminą prancūzas A. Comte (1799 -1847)(iš pradžių siūlė įvesti socialinės fizikos terminą. (taip pat jo pasiūlytas ir biologijos terminas) Sociologijos apibrėžimas ir objektas

  12. Sociologija - tai visuomenės, jos grupių ir visuomeniškos elgsenos tyrimai. (Broom, Bonjean, Broom ) Sporto Sociologija - tai visuomenės ir visuomeninių santykių, vykstančių sporto srityje, moksliniai tyrimai. Šis mokslas remiasi realaus gyvenimo duomenų ir faktų moksliniu aiškinimu. (Pagal N. Smelser.) Sociologijos apibrėžimas ir objektas

  13. Sporto sociologijos objekto nustatymo problema • Socialinių reiškinių gausa ir įvairovė. (Sunku apibrėžti sportą kaip socialinį reiškinį ir jo atliekamas funkcijas). • Socialinių reiškinių kintamumas (istorinis ir individualus) (Tiriamasis objektas – sportas yra labai dinamiškas) • Su sportu susijusių socialinių reiškinių pavertimo skaičiais ribotumas. (Objektyvūs tyrimo objekto nustatymo -ypač palyginant kelias sporto šakas- kriterijai) • Individo ir socialinių grupių laisvė. (Žmonės nėra akli savo vaidmenų atlikėjai, jie yra labai aktyvūs, ypač laisvalaikio sferose)

  14. Socialinių reiškinių sporte gausa ir įvairovė. Klausimai į kuriuos šiandien niekas tiksliai (objektyviai) negalėtų atsakyti: Kiek pasaulyje yra sporto šakų? Kiek žmonių sportuoja? Ką laikyti sportu? Ką vadinti sportininku? Kokios yra sporto (sportų) rūšys?

  15. Socialinių reiškinių kintamumas (istorinis ir individualus) • Sporto pasaulis labai dinamiškas (istoriškai). Jei sociologijoje karta laikoma 25-30 metų tarpsnis, tai sporte kartos keičiasi daug greičiau (sporte 7-12 metų intervalu). • Koks ryšys tarp 1937-1939 metų krepšininkų ir dabartinių krepšininkų? Kas iš jaunimo prisimena mūsų boksininkus, rankininkes? Nors praėjo tik ne daugiau kaip 70 metų. • PDG ženklininkų skaičius buvo vienas reikšmingiausių sporto organizacijų vertinimo kriterijų sovietinėje visuomenėje.

  16. Socialinių reiškinių kintamumas (istorinis ir individualus) • Keičias pats sportuojantis žmogus. Pabandykite parašyti savo individualią sportinę biografiją ir užfiksuoti joje savo svarbiausius įvykius ir padarykite tai po 5 metų. • Jūsų gyvenime sporto vaidmuo nuolatos kinta kaip ir kinta jūsų vaidmenys sporte.

  17. Socialinių reiškinių pavertimo skaičiais ribotumas • Šiuolaikinio sporto atsiradimo viena iš prielaidų – vienodų ir universalių matavimo sistemų atsiradimas. Laikas, atstumas, taškai, reitingas, užimtos vietos leidžia efektyviai palyginti atskirų socialinių grupių indėlį į pergalę. • Tačiau kiti sportinės veiklos socialiniai aspektai ( o taip pat jų tarpusavio palyginimas) darosi neįmanomas arba sunkiai suprantamas. Kaip tiksliai išmatuoti kiek laiko vaikai žaidžia, kodėl jie taip daro, kiek sportininkų naudoja dopingą. • Sporto veiklos tarpusavio lyginimas sukelia daug konfliktų (medalių, sportuojančiųjų skaičiavimas OŽ arba kitose kompleksinėse (kur dalyvauja skirtingų sporto šakų atstovai) varžybose.

  18. Socialinių reiškinių pavertimo skaičiais ribotumas • Tačiau nustatant sporto socialinį vaidmenį labai dažnai operuojama skaitmeniniais (kiekybiniais) dydžiais. • Todėl sporto statistika, demografiniai, ekonominiai, varžybų rezultatų rodikliai yra labai svarbūs norint suvokti sporto pasaulio socialinius dėsningumus.

  19. Klausimai pamąstymui: atlikite mini sociologinį tyrimą 1.Kiek yra olimpinių sporto šakų? Keliose sporto šakose varžėsi sportininkai Londono olimpinėse žaidynėse? 2.Kokių sporto šakų atstovų (sportininkų ir trenerių Lietuvoje yra daugiausiai? (išvardinkite penketuką, būtinai nurodykite informacijos šaltinį). 3. Kokia organizacija sistemingai seka ir fiksuoja viso pasaulio šalių futbolininkų pasiekimus? 4. Kaip apskaičiuojamas nacionalinių futbolo rinktinių reitingas? Kelintoje vietoje šiuo metu FIFA reitinge yra nacionalinė vyrų rinktinė? 5. Kokie reitingai ar kitos išvestinės skaičiavimo metodika naudojama jūsų sporto šakoje?

  20. Individo ir socialinių grupių laisvė • Šiuolaikinio sporto atsiradimo viena iš prielaidų laisvanoriškas žmonių dalyvavimas šioje veikloje (veiklose) (tiksliau – galimybių atsiradimas). Žmonių nepriversi sportuoti, žiūrėti sporto varžybų, laisvalaikio metu mankštintis, keliauti...

  21. Individo ir socialinių grupių laisvė • O ten kur prasideda laisvė - baigiasi klasikinis mokslas. Nes mokslo paskirtis, suskaičiuoti, suklasifikuoti nustatyti ryšius, apibendrinti. • Sociologija kaip ir daugelis kitų socialinių mokslų apie žmonių veiklą gali duoti tik apytikrį tikimybinį vaizdą. • Sociologinio dėsningumo sporte pavyzdys : vyrai daugiau žiūri sporto laidas nei moterys, lietuviai labiau domisi Europos čempionų futbolo varžybomis nei Lietuvos futbolo čempionato varžybomis ir pnš.. • Tikimybinio mokslo taikymo pavyzdžiai – draudiminio įvykio tikimybės apskaičiavimas, lažybinio įvykio tikimybės apskaičiavimas ir kt.

  22. Visuomenės ir sporto sociologijos sąsajos • Kiekvieną dieną mes susiduriame su sąvoka “visuomenė ir sportas”. Šiuos terminus vartojame įvairiausiose situacijose, ir jie mums atrodo įprasti ir aiškūs. Tačiau pabandę juos suvokti giliau, staiga pamatome, kad jie nėra tokie jau paprasti. • “Visuomenė” - tai kažkas abstraktaus, ypatingo ir sunkiai apibrėžiamo. Kas yra visuomenė? Gyvas organizmas, kurio kiekviena dalis veikia jo išgyvenimo ir stabilumo labui? • Nuolatinė kova tarp ją sudarančių konkuruojančių grupių? Aktyvi kasdieninė individų socialinė sąveika? Į šį klausimą negalima atsakyti vienareikšmiškai. • Kiekvienas mūsų yra visuomenėje, dalyvauja joje kaip šeimos, mokyklos, darbovietės, visuomeninės organizacijos, politinės partijos, religinės ar sporto grupės narys ir atlieka daugybę skirtingų vaidmenų.

  23. Visuomenės ir sporto sociologijos sąsajos • Kasdien susiduriame su įvairiomis socialinėmis problemomis, kurios, patinka mums tai ar ne, daro įtaką kiekvienam iš mūsų. • Remdamiesi savo situacija ir patirtimi, mes kuriame savo visuomenės viziją, ir nėra teisėjo, kuris nuspręstų, kas yra teisus, o kas ne. • Sporto Sociologija - mokslas apie visuomenę - taip pat nesiima teisėjo vaidmens.Visos sporto šakos vienodai įdomios ir vienodai keistos... • Jos tikslas kitas - ji siekia pažvelgti giliau į sportuojančią visuomenę ir pamatyti tai, kas slypi po kasdieniniu elgesiu ir žmonių grupių sąveika, suvokti ryšį tarp sportuojančio, treniruojančio, žiūrinčio individo ir visuomenės. • Sporto Sociologas nieko nepriima kaip “savaime suprantamo”, jis abejoja net įprasčiausiais dalykais, o į savo visuomenę žvelgia lyg pašalinis, jai nepriklausantis elementas. Tai suteikia visiškai naują aplinkui verdančio kasdieninio gyvenimo suvokimą.

  24. Visuomenės ir sporto sociologijos sąsajos • Sociologinė įžvalga padeda pažvelgti į sportuojančią visuomenę iš skirtingų požiūrio taškų ir taip suvokti jos daugialypiškumą ir sudėtingumą. • Sporto sociologija yra vienas iš socialinių mokslų, siekiančių pažinti mus supančią socialinę tikrovę. Sociologas, ieškodamas sporte atsakymų į iškeltus klausimus apie sporto visuomeniškumą, savo kelyje neišvengiamai susiduria su istoriku, teisininku, ekonomistu, psichologu, politologu ir kt. • Analizuodami sporto socialinius reiškinius labai dažnai naudojame priešpriešas: Vyrų- moterų, masinis (sportas visiems- profesionalų, olimpinis-neolimpinis, jaunimo-veteranų. Šios opozicijos dažnai labai schematizuoja mąstymą, atveda prie šabloniškų išvadų. • Konstruodama visuomeninių sporto bei atskirų jo problemų vaizdą, sporto sociologija atsižvelgia į kitų socialinių mokslų nagrinėjamus visuomenės aspektus. • Pagal : http://www.sociumas.lt/Lit/about.asp

  25. Sporto sociologijos objektas3 svarbiausios sritys • Socialinės sąveikos vykstančios sporto sferoje sudaro vieną iš sporto sociologijos objektu (Mikrosociologinės teorijos). • Socialinių sąveikų (interakcijų) dėka formuojasi socialinės grupės, organizacijos, bendruomenės, kurias taip pat analizuoja sporto sociologija (objektas – grupės); • Šios organizacijos sudaro institucija vadinama sportu, kurios funkcionavimas bei ryšius su kitomis socialinėmis institucijomis (šeima, švietimu, religija, žiniasklaida, turizmu ir kt.) analizuoja sporto sociologija. Taigi sporto sociologai (o dažnai ir kiti mokslininkai) dažniausiai tiria socialines sąveikas, grupes ir institucijos funkcionavimą bei ryšius su kitomis institucijomis vadinama sportu.

  26. Sportas kaip institucija Sportas kaip sąveika Sportas kaip grupinė veikla Sporto sociologijos objektų schema Žiniasklaida Ekonomika Sveikatos apsauga Teisinė sistema Sporto klubai Sporto mokyklos Sporto komandos Švietimas Sporto reginiai Sporto renginiai Politika žaidimai treniruotės varžybos

  27. Sporto sociologijos raida • Sporto sociologija, sociologijos šaka, nagrinėjanti socialinius reiškinius, vykstančius sporto sferoje. • Nors sportas, kaip modernus socialinis reiškinys formavosi jau XVIII –XIX a.a. sandūroje Didžiojoje Britanijoje, tačiau iš sociologijos pozicijų į sportą pradėta žiūrėti tik XX a. pradžioje. • Priimta teigti, kad pirmą kartą šį terminą pavartojo vokiečių mokslininkas Heinz Risse savo knygoje Soziologie des Sports išleistoje 1921. • Sistemingi sporto socialinių problemų tyrimai pradėti tik po II-ojo pasaulinio karo, o pirmasis sporto sociologijos mokslinis žurnalas buvo išleistas 1966 metais.

  28. Sporto sociologijos raida • Sociologiniu teorijų požiūriu sporto sociologija nagrinėja sporto atsiradimą, funkcionavimo visuomenėje dėsningumus (ypač didelis dėmesys skiriamas sporto socialinio vaidmens nustatymui), socializacijos procesus, ryšius su kitomis socialinėmis institucijomis. • Teoriniu ir metodologiniu požiūriu sporto sociologija yra susijusi su sporto ir fizinio ugdymo (dažnai vadinama kūno kultūros) istorija, sporto psichologija, pastaruoju metu sparčiai plėtojamu sporto mokslu.

  29. Sporto sociologijos raida • Iš vienos pusės sporto sociologijoje taikomos klasikinės É. Durkheimo, vok. sociol. M. Weberio, K. Marxo sociologijos teorijos, iš kitos pusės sporto sociologijos teorinius pagrindus padėjo taip pat žaidimo, laisvalaikio, varžymosi, agresijos kaip kultūrinių psichologinių reiškinių moksliniai interpretatoriai Johanas Huizinga, George Herbert Mead, Jean Piaget, Sigmundas Freudas.

  30. Sporto sociologijos raida • Dar kitą sporto sociologijos tyrimų kryptį formuoja valstybinių ar verslo organizacijų užsakomi tyrimai ir socialinių problemų sprendimo paieškos. Didelis dėmesys skiriamas nacionalinio tapatumo per sportą nagrinėjimui, sporto kaip savanoriškos veiklos analizei, sporto kaip sveikatinimo veiklos, o tuo pačiu ir žalingų priklausomybių bei nepilnamečių delinkventinės veiklos prevencijų efektyvinimui, socialinių atskirčių mažinimui, sporto renginių socioekonominių naudos pagrindimui

  31. Sporto sociologijos raida • Lietuvoje Sporto socialinės problemos dažnai analizuojamos Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto mokslininkų darbuose. Ypatingas dėmesys čia dažniausiai skiriamas kūno sociologijai. • Prie įdomesnių darbų galima priskirti Lietuvos kūno kultūros doc. Sauliaus Šukio publikacijas, susijusias su sporto etinių problemų tyrimais, Artūro Tereškino sporto ir hegemoninio vyriškumo sąsajų nagrinėjimu, Gintauto Mažeikio, Leonido Donskio, Tomo Sodeikos filosofinėmis ir antropologinėmis įžvalgomis.

  32. Sporto sociologijos raida • Šiuo metu leidžiami tokie sporto sociologijos moksliniai žurnalai: • •International Review for the Sociology of Sport (IRSS), • •Sociology of Sport Journal (SSJ), • •Journal of Sport and Social Issues (JSSI), • •Culture, Sport, Society • •Leisure Studies; • •Japanese Journal of Sociology of Sport

  33. Sociologiniai požiūriai į sportą pagal N. Smelser(1998) • Demografinis; • Psichologinis; • Kolektyvinis (grupių, organizacijų sociologijos); • Interakcijos (tarpusavio sąveikos) • Kultūrologinis

  34. Pirmas požiūris - demografinis. Žodis “demografija” kilęs iš graikiško žodžio “demos”, reiškiančio “tauta” ir žodžio grafos – rašau, aprašau) Demografija - tai gyventojų, ypač jų gimstamumo, mirtingumo, migracijos ir su tuo susijusių žmonių veiklų, tyrimas. Demografinis požiūris šiuolaikinėje sporto sociologijoje – tiesiog būtinas, nes reikia suskaičiuoti kiek, kokių žmonių sportuoja vieną ar kitą sporto šaką, kokia jų lytis, amžius, gyvenamoji vieta, rasė, tautybė ir pnš. Demografinio tyrimo pavyzdys – Lietuvos sporto statistika. Ją fiksuoja Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas. Žr. http://www.kksd.lt/index.php?-1418991896#statistikos_duomenys . Kiekvienais metais visos Lietuvos sporto organizacijos pateikia minėtam departamentui statistines ataskaitas Sociologiniai požiūriai į sportą pagal N. Smelser(1998)

  35. Demografinio požiūrio į sportą pavyzdys Šaltinis http://www.kksd.lt/index.php?-771560077 žr. 2009 02 03

  36. 10 populiariausių sporto šakų pagal sportuojančių skaičių 2006 metais. Šaltinis: http://www.kksd.lt/index.php?-1418991896#statistikos_duomenys .

  37. Antras požiūris - psichologinis. Jis aiškina elgesį per jo reikšmę žmonėms, kaip asmenybėms. Tiriamos mintys, motyvai, įpročiai, socialinės nuostatos, žmogaus savęs paties suvokimas. Šis požiūris būdingas sporto psichologijai, tačiau įsitvirtino ir sporto sociologijoje. Sporto psichologai ir sporto sociologai tiria daug bendrų problemų, tarp jų ir socialinių nuostatų į sportą formavimąsi, visuomenės ir asmenybės sąveiką sporto socializacijos procese, kolektyvinės elgsenos ekstremaliose situacijos ypatumus. Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser(1988)

  38. Psichologinio požiūrio į sportą pavyzdys (2 paveikslėlis)Šaltinis http://www.kksd.lt/index.php?-771560077 žr. 2009 02 03

  39. Kolektyvinis požiūris Naudojamas, kuomet mes tiriame du arba daugiau žmonių, sudarančių grupę arba organizaciją. Kada sociologai tiria tokias pirmines grupes, kaip komanda, klubas, arba formalias organizacijas, kaip federacija jie jas traktuoja kaip individų kolektyvus (grupes). Sociologai gali taikyti šį požiūrį ir analizuodami krepšinio komandos susidarymą, jos pasiekimų dinamika, santykius su federacija arba varžovais. Jie taip pat gali ištirti komunikacijos tarp komandos narių procesą arba išanalizuoti, kokiu būdu valdžios pasiskirstymas klube padarė įtaką galutiniam sprendimui. Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser(1998)

  40. Kolektyvinis požiūris Šį požiūrį galima naudoti ir tiriant grupes, biurokratines organizacijas bei įvairias bendruomenes. Jo pagalba sociologai gali analizuoti skirtingų sporto šakų konkurenciją, rasinius konfliktus, grupių varžymąsi. Šis požiūris taip pat padeda suvokti, kokiu būdu žmonės, priklausantys vienai visuomeninei klasei, rasei arba siejami vienos etninės kilmės, amžiaus, lyties, sukuria tam tikras sporto grupes, kurių tikslas tampa jų simbolinė išraiška arba net jų interesų gynimas. Be to, šis požiūris reikšmingas tiriant kolektyvinį elgesį, pavyzdžiui, žiūrovų minios veiksmus, auditorijos reakcijas, o taip pat tokius visuomeninius judėjimus, kaip kova už pilietines teises sporte ar feminizmas sporte. Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser(1998)

  41. Klientai (žiūrovai, fanai) Sporto inventoriaus gamintojai Krepšiniokomandos KKSD „T“ sporto organizacijos padalinių vadovai Investuotojai (rėmėjai) Agentūros LKF, Eurolyga, LKL, BBL, NKL Sportininkų artimieji Žiniasklaida „T“ sporto organizacijos išorinė komunikacijaK. Micpovilis, LKKA bakalauro baigiamasis darbas, 2007

  42. Ketvirtas požiūris Tarpusavio sąveikos Išryškina tarpusavio sąveiką (interakcija). Visuomeninis gyvenimas suvokiamas ne dalyvaujančių žmonių, o jų tarpusavio sąveikos, kurią apsprendžia jų vaidmenys, pagalba. Vaidmuo, tai socialinio statuso dinaminė (nuolat kintanti, atsinaujinanti) išraiška. Vaidmuo - tai elgesys, kurio tikimasi iš žmogaus, kai jis arba ji užimą tam tikrą poziciją grupėje. Pavyzdžiui, profesionaliame futbolo klube jūs matote klubo savininką, vadovą, trenerį, (trenerius), vadybininkus, žaidėjus, medikus ir kitus žmones, atliekančius tam tikrus vaidmenis. Apibrėžę vaidmenis grupėje, mes taip pat galime išskirti ir santykius tarp grupės narių, ir tokios analizės pagrindu, išanalizuoti jos (grupės) struktūrą. http://www.zalgiris.lt/LT/klubas/kontaktai/ Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser(1998)

  43. Ketvirtas požiūris Tarpusavio sąveikos Sporto visuomenėje yra labai daug vaidmenų: Treneris, sportininkas, vadybininkas, sporto medikas, žiūrovas, rėmėjas t.t. Žmonių elgesys sporte formuojasi šių vaidmenų pagrindu, ne tik konkrečių varžybų metu, bet ir viso socialinio instituto, ir sąsajų su kitomis institucijomis kaip, pavyzdžiui, su švietimas, su religija, sferose. Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser(1998)

  44. Penktasis požiūris Kultūrologinis Jis naudojamas analizuojant elgesį per tokius kultūros elementus, kaip visuomeninės taisyklės (tikros arba numanomos) ir visuomeninės vertybės (kylančios iš religinių, politinių ir socialinių interesų). Kultūrologiniu požiūriu, elgesio taisyklės sporte , arba normos, tiriamos kaip veiksniai, reguliuojantys atskirų žmonių (pvz. žiūrovų) poelgius ir grupės veiksmus. Pavyzdžiui, pagal baudžiamąjį kodeksą kito žmogaus žodinis įžeidimas laikomas nepriimtinu ir baustinu, tačiau sporto varžybų metu tai leistina kaip numanoma norma. Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser(1998)

  45. Penktasis požiūris Kultūrologinis Idėjos, nurodančios, kokie visuomeniniai tikslai yra pageidautini, sudaro kitą kultūros aspektą. Šios idėjos, vadinamos vertybėmis, yra normų pagrindas. Apskritai galima kalbėti apie sportą kaip apie tam tikų idėjų visumą. Pavyzdžiui, visuomenėje, kurioje labai aukštai vertinama žmogaus sveikata ir gyvybė, yra labiau smerkiamas dopingo vartojimas. Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser(1998)

  46. Kultūrologinio požiūrio į sportą pavyzdys Šaltinis http://www.kksd.lt/index.php?-771560077 žr. 2009 02 03

  47. Mikrosociologija Tiria žmonių bendravimą kasdieniniame gyvenime - interakciją, jų tarpusavio sąveiką. Tyrėjai, kurie laikosi šios nuostatos, mano, kad socialinius reiškinius sporte galima suprasti tik analizuojant prasmes, kurias žmonės priskiria tiems reiškiniams tarpusavio sąveikos metu. Pagrindinė jų tyrimų tema - individų elgesys, poelgiai, motyvai, reikšmės, apibrėžiantys sąveiką tarp žmonių, kurie savo ruožtu daro įtaką sporto visuomenės (grupių, klubų, federacijų) stabilumui arba jų pokyčiams. Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser(1998)

  48. Makrosociologija Pagrindinį dėmesį skiria elgesio modeliams, padedantiems suvokti sporto apskritai (arba) kiekvienos sporto šakos esmę. Šis požiūris analizuoja sportą taip pat kaip kitus modelius, vadinamus institutais arba institucijomis. Šie modeliai, kuriuos mes dar vadiname struktūromis, apima tokius visuomeninius institutus, kaip šeima, išsimokslinimas, religija, taip pat politinė bei ekonominė būklė. Žmonės, nuo gimimo įtraukti į esamą socialinių struktūrų sistemą, patiria labai stiprų jų poveikį. Didžiausią dėmesį makrosociologai skiria skirtingų visuomenės dalių tarpusavio ryšių tyrimui, taip pat siekia nustatyti, kaip šie ryšiai kinta. Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser(1998)

  49. Sporto Sociologijos taikomoji vertė pagal A. Giddens (2005) • Sporto sociologijos reikalas – tirti sąsajas tarp to kokius mus sukuria visuomenė, ir to, kokius patys save sukuriame • Sociologija padeda suvokti sporto kaip socialinio reiškinio struktūrinius ir kultūrinius skirtumus; • Sociologija padeda vertinti sporto politikos padariniu pasauliniame, nacionaliniame, regioniniame lygyje; • Sporto sociologija yra svarbi šiuolaikinio su sportu žmogaus savišvietos dalis. 49

  50. Sociologinio požiūrio sporte pritaikymo galimybės Socialinės informacijos kaupimas, rinkimas ir analizavimas – būtina kiekvienos sporto organizacijos, kiekvieno visuomenės nario išlikimo sąlyga. Socialinė informacija būtina sporto organizacijos, kiekvieno sportuojančio žmogaus savianalizei ir veiklos planavimui. Socialinės informacijos rinkimas ir analizavimas apie sporto organizacijos, kiekvieno jos organizacijos veiklą – vienas iš svarbiausių rinkodaros bei įvaizdžio kūrimo elementų. Socialinės informacijos analizė būtina daugelio konkursinių programų, projektų sporto srityje sąlyga. 50

More Related