Maironis 1862 - 1932

1. Maironis(1862 - 1932)

2.  Maironis  (1862 11 02-1932 04 28) Maironis- Jonas Maciulis.I�kiliausias XIX a. pab. � XX a. pr. lietuviu poetas gime laisvuju ukininku Onos ir Aleksandro Maciuliu �eimoje u� skolas dvejiems metams perimtame dvare, augo �alia esanciame tevu ukyje Bernotuose su trimis seserimis: Kotryna, Marcele ir Pranci�ka. 

3. Biografija � Jonas Maciulis (dokumentuose Maciulevicius), gime 1862m. Pasandravio dvare, �iluvos valsciuje, Raseiniu apskrityje. Jo tevai buvo laisvi valstieciai, palaike artimus ry�ius su aplenkejusiais bajorais. Mokslo prad�ia J.Maciulis gavo i� tevo, pusmeti mokesi Betygalos mokykloje. 1873m. J.Maciulis istojo i Kauno gimnazijos parengiamaja klase. �e�toje klaseje pradejo ra�yti eilera�cius lenki�kai. Baiges gimnazija, 1883m. istojo i Kijevo universiteta studijuoti literaturos. Po metu, atsi�velgdamas i tevu nora, 1884m. istojo i Kauno dvasine seminarija. Baiges seminarija, 1888 - 1892m. tese mokslus Peterburgo Imperatori�koje Romos kataliku dvasineje akademijoje. 1891m. J.Maciulis gavo teologijos kandidato laipsni, buvo i�ventintas i kunigus, pirma karta pasira�e Maironio slapyvard�iu. 1892m. jam buvo suteiktas teologijos magistro laipsnis. 1892 - 1894m. Kauno kunigu seminarijoje deste moraline teologija, o 1894 - 1909m. profesoriavo Peterburgo dvasineje akademijoje. Tai patys gra�iausi ir kurybi�kiausi J.Maciulio gyvenimo metai. �iuo laikotarpiu jis para�e pacius stipriausius savo kurinius. 1903m.Maironiui suteiktas teologijos daktaro laipsnis. ��� 1909m. J.Maciulis gri�o i Kauna ir buvo paskirtas Kauno kunigu seminarijos rektoriumi. �iose pareigose J.Maciulis i�buvo iki mirties. J.Maciulis mire 1932m. bir�elio 28d., palaidotas Kaune.

4. Maironio kapas Kauno arkikatedros �ventoriuje

5. Paminklas Maironiui Kaune

6. Kuryba Rinkinys "Pavasario balsai" - (1895). Poemos: "Lietuva" (1888 m. , nei�spausdinta), "Tarp skausmu i garbe" (1895 m. , S. Garnio slapyvard�iu), "Nuo Birutes kalno", "Janoji Lietuva", "Raseiniu Magde" (1909 m.), "Musu vargai" (1920 m.). Libretai: " Kame i�ganymas" (1895 m.) ir "Nelaimingos Dangutes vestuves" (1930 m.); Istorine dramine trilogija "Kestucio mirtis" (1921 m.), "Vytautas pas kry�iuocius" (1925 m.) ir "Didysis Vytautas - karalius" (1930 m.), kurioje romanti�kai idealizavo Lietuvos praeiti. Literaturos istorijos ir kritikos darbai: "Trumpa lietuviu ra�liavos ap�valga" (1906 m.), "Trumpa visuotines literaturos istorija" (1926m.); Remdamaisis daugiausia Simonu Daukantu, para�e populiaria istorija "Apsakymai apie Lietuvos praeiga" (1891 m.). Para�e nema�ai ir publicistiniu straipsniu, teologijos studiju. I�verte Adomo Mickeviciaus, A. Miuse, Siuli Priudomo, Bilhanos poezijos, Rigvedos himnu. .

7. Maironio poemos �Lietuva� � 1888 m. (nei�spausdinta) �Tarp skausmu i garbe� � 1895 m. (S. Garnio slapyvard�iu) �Nuo Birutes kalno� �Jaunoji Lietuva� �Raseiniu Magde� � 1909 m. �Musu vargai� � 1920 m.

8. Rankra�tis

9. Kurybos bruo�ai Maironio kuryba tiesiogiai susijusi su XIX am�iaus pabaigos ir XX am�iaus prad�ios pokyciais lietuciu literaturoje. Tai tautinio atgimimo laikas, kai arines Rusijos sudetyje esancioje Lietuvoje nelegaliai plinta laikra�tis �Au�ra�, kai knygne�iai platina draud�iama spauda lietuviu kalba. Tuo metu �viesuoliai kviete aukotis tautiecius visuomenes idealams, dirbti tautos labui. Patriotineje-visuomenineje Maironio kuryboje i�pa�istama tevynes meile, visuomene, ypac jaunimas, kvieciami imtis bendru darbu.� Patriotineje lyrikoje svarbi garbingos Lietuvos praeities tema. Kaip iprasta romantikams, ir Maironiui Lietuvos istorija tampa ikvepimo �altiniu, skatina mastyti apie tuometine vargana Lietuvos padeti. � Vis delto, be patriotiniu �ukiu, kvietimo dirbti tautai, aukotis auk�tiems idealams, Maironis savo kuryboje kalba ir apie asmeninius �mogaus i�gyvenimus, savita dvasine patirti.

10. Maironio poezijoje vyrauja dvi temos- visuomenine ir individo savirai�kos, kurios aprepia ne tik tai, kas svarbu tautai, visuomenei, kas yra bendra, bet ir tai, kas individualu, asmeni�kai ir skausmingai i�gyventa. �ios temos neretai jungiasi viename eilera�tyje ir sudaro jo konflikto pagrinda. Maironis mego eilera�ti komponuoti i� dvieju daliu: i� prad�iu pie�iamas epi�kesnis vaizdas, o pabaigoje, paprastai paskutineje strofoje, i�rei�kiamas asmeninis kalbanciojo po�iuris ir jausmai. Ne viename eilera�tyje Maironis kalba apie poeto misija, apie nora buti i�girstam, suprastam ir ivertintam. Kartais poetas prisipa�ista, kad nesupratimas slegia, todel neretai nutyla, nei�sako� iki galo, nei�rei�kia �od�iais to, ka nujaucia. Laisva poetine jo savirai�ka tramdo prisiimti visuomeniniai isipareigojimai, priklausymas kunigu luomui. Maironis sukure viena gyvybingiausiu lietuviu lyrikos tradiciju. Velesniu kartu poetai ne syki skelbe nusisuka nuo Maironio poezijos, bet melodingos, lietuviu liaudies dainomis paremtos jo lyrikos stilius i�laike savo verte ir velesniais laikais. �ia tradicija remesi ne vienas lietuviu poetas, pavyzd�iui, Salomeja Neris, Justinas Marcinkevicius ir kiti. 

11. Poeto, kunigo, teologijos daktaro Jono Maciulio-Maironio (1862-1932) gimtineje Pasandravyje i�like gyvenamojo namo pamatai, svirtinis �ulinys ir pakinktine. Sodyboje pastatytas paminklinis akmuo. Poetas augo Bernotu viensedyje, i kuri 1864 m. sugri�o Maciuliu �eima. Sodyboje yra poeto sesers gyvenamasis namas, kuriame irengta etnografine ekspozicija. �is namas, Maironiui padedant, atstatytas tevu namo, sudegusio per I-aji pasaulini kara, vietoje. I�likusi ledaine, �ulinys, tvartai, atstatyta kletis. Pakelyje i� Bernotu i Pasandravi - 1831 m. ir 1863 m. sukileliu kapinaites, poeto pamegtas �altinelis, kitos paminklines vietos. 1993 m. pastatyti tiltai per Luknes ir Sandravos upelius, nutiestas ir kry�iais bei koplytelemis papuo�tas takas, jungiantis Bernotus, Maironio �altineli ir Pasandravi.1998 m. Betygalos Maironio vidurineje mokykloje atidarytas Maironio memorialinis kambarys, kuriame eksponuojami Maciuliu �eimos portretai, poeto asmeniniai daiktai ir knygos.Pasandravyje, nuostabiame gamtos kampelyje, vyksta daug rajono kulturiniu renginiu; juose skamba poezijos posmai, sklinda pagal Maironio posmus sukurta muzika.Maironio gimtine kasmet aplanko respublikos jaunieji maironieciai, rajono ir respublikos moksleiviai, nema�ai kitu sveciu, Maironio kurybos gerbeju.

12. Projekta kure: Ignas Gudonavicius, 8d klases mokinys, mokytoja: Irena Baranauskaite