Grupinis mokymas

1. Grupinis mokymas Prof.dr. Lilija Duoblienė

2. Grupinio darbo samprata Du ar daugiau individų, kurie • veikia vienas kitą ir yra tarpusavyje priklausomi; • jie patys ar kitų yra priskiriami grupei; • daro įtaką grupės veiklai; • pripažįsta grupės normas ir interesus; • siekia bendrų tikslų. Kaip metodas pradėtas praktikuoti XIX a. Anglijoje, o po to -JAV.

3. Paprasta grupė

4. Grupinio darbo privalumai • Socializacijos procesas (mokomasi bendrauti, girdėti ir suprasti kitą, dalintis mintimis, kartu spręsti problemas ir kt.) • Mokomojo turinio supratimo refleksija ir kritiškumo ugdymas (kartu mokomasi ir lyginamas bei koreguojamas supratimas) • Patirties perdavimas (pasidalinama skirtingomis patirtimis) • Vertybių hierarchijos formavimas(is) (Esama vertybių sistema pervertinama ir kuriama nauja vertybių hierarchija)

5. Grupėse ugdomi gebėjimai • Pabrežiantys procesą -Asmeniniai ir profesiniai gebėjimai (nuomonės pateikimas, klausymas, atsakymas, klausinėjimas, refleksija, bendradarbiavimas, mokymasis iš kitų) • Pabrėžiantys turinį -Akademiniai ir intelektiniai gebėjimai (problemų diagnozavimas ir sprendimas, teorinis diskursas, akivaizdumo įvertinimas, sintezė, analizė, argumentavimas, aiškinimasis, dalyko kalbos tobulinimas ir dalyko taisyklių naudojimas)

6. Grupės raidos etapai • Orientacija • Kova dėl valdžios • Kompromisas ir harmonija • Diferenciacija • Išsiskyrimas

7. Grupių imtis • 2-6 žmonės – gera imtis • 7-12 žmonių – prasideda diferenciacija, mažėja tarpasmeninė sąveika • 13-25 žmonės – išsiskiria pogrupiai • 26 ir daugiau – būtinas vadovavimas, nes prasideda kova, stereotipų taikymas Grupės gali būti homogeninės ir heterogeninės

8. Vaidmenys grupėse • Akademiniai Iniciatorius Informacijos ieškotojas Vertintojas Apibendrintojas • Socialiniai Grupės normų nustatytojas Drąsintojas Jausmų reiškėjas Harmonizuotojas

9. Veiklos taisyklės, principai Taisyklės • Išsakyk savo nuomonę • Išklausyk kitų • Paklausk kitų • Argumentuok savo ir kitų išsakytas mintis Pagrindiniaiprincipai : pasitikėjimas ir normų (formalių ir neformalių) laikymasis. Dėstytojas kontroliuoja, jei normos yra negatyvios. Veiklos tvarka: • Dirbama vienu metu • Atliekamos individualios užduotys ir pirmasis baigęs padeda kitiems • Vienas atlieka užduotį, o visi kiti pritaria

10. Vadovavimas mažoms grupėms • Demokratiškas • Autoritariškas • Laissez –faire Šeši aspektai, kuriuos turi suvaldyti vadovas (vieną kurį nors pabrėždamas) • planavimas, • reikšmių vartojimas, • grupės konfrontacija, • grupės emocijos, • mokymosi patirties struktūravimas, • individų autonomijos vertinimas

11. Vertinimo nuostatos • Teisingumas (vertinamas užduotį geriausiai atlikęs asmuo) • Lygybė (kiekvienas įvertinamas vienodai) • Reikalingumas (įvertinamas tas, kuriam reikia)

12. Būtini elementai • Teigiama tarpusavio priklausomybė • Skatinanti sąveika • Individuali atsakomybė • Socialiniai gebėjimai • Grupiniai procesai

13. Atmosferos sukūrimas • Žinoti vardus (užrašyti) • Atsakyti kitam • Saugotis griežtų apibendrinimų ir “aštrios” kritikos

14. Metodai, taikomi grupiniam darbui • Dialogas • Interviu • Diskusija, debatai • Problemų sprendimas • Projektinis darbas • Tiriamasis darbas • Ekspertų metodas • Vaidinimai • Žaidimai

15. Ekspertų metodas (E.Aronson) • Mokomoji informacija suskirstoma grupės nariams. Kiekvienas mokosi savo dalį. • Išmoktą informaciją perteikia kitiems. • Mokymo problemos aptariamos grupėse, kurių nariai turi tą pačią informaciją. • Vertinama už tai, kaip kiekvienas grupės narys išmoko kitus. Tinka dirbti su tekstu.

16. Grupinis tyrimas (S.Sharan ir kt.) • Grupės nagrinėja vieną bendrą temą/ problemą • Grupės pristato savo tyrimus, papildydamos prieš tai kalbėjusias grupes • Sudaromas platus temos vaizdas Pvz. Emigracijos pasekmės Lietuvai

17. Mozaika (S.Kagan) • Mokymosi tema dalijama į keletą nedidelių užduočių • Grupės nariai pasiskirsto užduotis • Kiekvienas nagrinėja savo dalį ir ja dalijasi su kitais diskutuodamas • Pristatomas bendras darbas

18. Ketvertas (E.V.Hilke) • Mokomasi kartu grupėje • Nagrinėjama viena tema ar problema • Diskutuojama, turint bendrą tikslą • Ieškoma bendro sprendimo ar sutarimo Pvz.: vertybių tyrimas, pateikiant painią istoriją.

19. Bendras sąvokų/ idėjų žemėlapis (piešinys) • Kiekviena grupė piešia/ braižo tiriamo objekto viziją/ konstruktą • Žemėlapis (piešinys) siunčiamas kitiems • Žemėlapį (piešinį) gauna su naujomis kitų grupių interpretacijomis, papildymais • Analizuojama ir daromos išvados Pvz. naujas universiteto struktūros modelis

20. Komandinis darbas –varžybos (R.E.Slavin) • Tikslas- ką nors kartu išmokti • Pagrindiniai reikalavimai: individuali atsakomybė, vienodos sąlygos siekti sėkmės, apdovanojimas. • Rungtyniaujama su kita komanda • Laimimi taškai visai komandai

21. Žaidimai Klasikinė (Aristotelis, Kantas) ir moderni (Gadameris, Huizinga, Lyotardas) paradigmos Žaidimai skirstomi: • Vaidybiniai • Intelektualiniai • Kalbiniai

22. Klasikinė paradigma • Aristotelis: Žaidimas – tai žinių įsisavinimas ir malonumas. Svarbūs komponentai: tvarka, apibrėžtumas, moralinės nuostatos, harmonija. Žaidimai pamėgdžiojamo pobūdžio. • I.Kantas: Žaidimas – tai laisvės polėkis ir galimybė plėtoti kognityvinius gebėjimus. Entuziazmas išlaisvina žmogaus galias, sužadina vaizduotę ir idėjas. Žaidimai pamėgdžiojamo pobūdžio. Teikia estetinį išgyvenimą, sykiu moko greitai reaguoti, daryti sprendimus. • F.Shilleris žaidimus sieja su estetika ir formų grožio pajauta. Per žaidimą – į natūralią būseną, kuri yra už profesijos ribų. Potencijos išskleidimas laisvėje.

23. Šiuolaikinė samprata • J.Cortazaras: žaidimas – spontanika, kuri naikina perskyrą tarp realybės ir mistinio pasaulio, atveria sąmonę netikėtumams. • H.Hesė: žaidimas – tai fragmentų rinkimas. Mokslinės ir meninės asociacijos veriami kaip karoliukai. (ŽSK). Žaidimas siekia pertvarkyti sąmonę. Atveriamas naujas pasaulis ir atsiranda naujas supratimas. Įvyksta “Dvasios šuolis”.

24. Šiuolaikinė samprata • J.Huizinga: homo ludens – kultūros reiškinys. Tai - šventė ir pramoga, paslaptis ir išminties siekis, nerūpestingumas ir rungtyniavimas. Ypatybės – neišbaigtumas; prieinamumas visiems. • H.G.Gadameris: Žaidimas užvaldo ir veda. Pavyksta tuomet, kai į jį įsijaučiama. Žaidėjas “ištirpsta” žaidime, judesiai savaiminiai, spontaniški ir, atrodytų, betiksliai. Tačiau ryškėja jų tvarka. Svarbu ne užduoties įvykdymas, o judėjimo tvarka ir struktūra. • L.Wittgensteinas: kalbiniai žaidimai vietoje aiškios, vienareikšmės kalbos, nes kiekviena sąvoka priklauso nuo konteksto.

25. Postmoderni samprata • J.F.Lyotardas: žaidimas – tai kompetencijos funkcionavimo ir demonstravimo būdas (galios rodymas). Žaidimai yra kalbiniai. Konstruojamas diskursas, kuris įtraukia ir “pavergia” kitus. Ypatumai – efektyvumas ir konkurencija. • R.Rorty: ironiko ir metafiziko kalbos žodynai. Pirmasis ironizuoja ir žaidžia, antrasis tiki esmėmis ir pastoviomis prasmėmis.