Dominykas Liakšas 1 K

1. MIEGAS Dominykas Liakšas 1 K

2. Įvadas 1. Miego nauda 2. Miego mechanizmas 3. Miego funkcijos 4. Miego tipai 5. Miego stadijos 6. Miego sutrikimai 7. Visi sapnuojame 8. Kodėl sapnuojame? 9. Gyvūnų miegas 10. Dešimt priežasčių, dėl kurių verta išsimiegoti ... Turinys

3. Miegas – tai periodiška žmogaus ir aukštesnės organizacijos gyvūnų sąlyginės ramybės būsena, kurios metu organizmas, iš dalies praradęs kontaktą su aplinka, aktyviai atkuria savo jėgas. • Miegas yra neišvengiama organizmo būsena. Miego metu atsijungiama nuo išorinio pasaulio signalų, kadangi smegenys turi apdoroti ir įvertinti ne miego metu gautą informaciją, ją sunaikinti arba išmesti kaip nereikalingą ir pasenusią. Trumpoji atmintis užpildoma dieną, o naktį joje esanti informacija palaipsniui pereina į ilgąją atmintį. • Kai žmogus miega, susilpnėja jo fiziologinės funkcijos, pakinta jų darbo režimas, išnyksta sąmoningas psichikos aktyvumas. ĮVADAS

4. Šiuolaikinis gyvenimo tempas daugelį dienos darbų ir laisvalaikio formų perkelia į naktį. Tačiau miegas yra rimtas ir žmogaus organizmui labai svarbus dalykas. Jo metu galvos smegenyse vyksta svarbūs biologiniai procesai. • Smegenys aktyviai dirba, perdirba dienos metu gautą informaciją ir ją perveda į organizmo ilgalaikę atmintį. Miegant atkuriamos protinės, fizinės jėgos, stiprinama atmintis. Nakties poilsis taip pat svarbus organizmo imuninei sistemai. Ilsintis kaupiama ne tik nauja energija, bet ir svarbios aktyviosios medžiagos, reikalingos organizmo gynybinei sistemai kovoje su peršalimo ligomis ir infekcijomis. Tiems, kuriems trūksta miego, silpnėja imuninė sistema, jie dažniau serga ir turi polinkį tukti. 1. Miego nauda

5. Miego mechanizmą, ypač lėtojo ir greitojo miego fazių kaitą, reguliuoja smegenų kamieno branduoliai. Per juos miegą veikia signalai iš įvairiausių smegenų sričių. Miegas susijęs su daugeliu fiziologinių procesų, pvz.:  baltymų biosinteze (ji suaktyvėja greitojo miego metu), augimu (prieš užmiegant ir lėtojo miego IV stadijoje išsiskiria daugiau somatotropinio hormono), įsiminimu (manoma, kad lėto miego IV stadijoje, o ypač greitojo miego metu, įtvirtinama atmintis). 2. Miego mechanizmas

6. Remiantis regeneracijos teorija, miego metu ilsisi visi organai. Po miego visos organizmo funkcijos atliekamos veiksmingiau nei po palyginti ilgos budrumo būsenos. Adaptacijos teorija teigia, kad miegas genetiškai dėl savo trukmės yra skirtas ekologinei ir biologinei pusiausvyrai palaikyti. Pvz., kai kurios kačių rūšys miega iki 18 val. per dieną, ir tai siejama ne su poilsiu nuo medžiojimo ar būdravimu. 3. Miego funkcijos

7. Be fiziologinio miego, dar būna patologinis (letargija), narkotinis (narkozė), priepuolinis (narkolepsija), hipnotinis miegas. Pvz. hipnotinis miegas pagal savo pobūdį skiriasi nuo natūralaus fiziologinio miego: atlikus tyrimus, tiriamųjų elektroencefalogramose užfiksuota, kad po hipnopedijos seanso yra tam tikras nuovargis, todėl skiriasi smegenų veiklos funkcionavimo ypatumai atitinkamai nuo miego tipo. Hipnopedinis miegas pripažįstamas specifine psichofiziologine būsena, besiskiriančia nuo hipnotinio bei normalaus fiziologinio miego. 4. Miego tipai

8. 1 miego stadija - snaudulys(šiame etape mūsų kūnas atsipalaiduoja, kvėpavimo ritmas sulėtėja, o mūsų protas pereina į pasyvią būseną ir visišką atsipalaidavimą). 2 miego stadija (nebejuda akys, lėtėja širdies plakimas, krinta kūno temperatūra). 3 ir 4 miego stadijos – gilus miegas (šių dviejų stadijų metu mes iš tikrųjų miegame giliu miegu. Mūsų kraujospūdis, širdies ir kvėpavimo ritmas dažnai pasiekia žemiausią dienos tašką). 5 miego stadija – aktyvusis miegas (šioje stadijoje žmonės dažniausiai sapnuoja, smegenų aktyvumas staiga padidėja, tuo tarpu kūno raumenys visiškai atsipalaiduoja ir nejuda, tačiau akių obuoliai labai greitai juda į visas puses, todėl ši miego stadija dar vadinama REM (rapideyemovement – “greitas akių judesys”). 5. MIEGO STADIJOS

9. Dažniausias miego sutrikimas yra nemiga. Miegas sutrinka dėl aktyvios protinės veiklos, emocinės ir kitokios įtampos, pervargimo, dėl per didelių informacijos krūvių, kurie sukelia neurotinius sutrikimus. Lengviausias ir prieinamiausias būdas kovoti su nemiga – migdomieji vaistai. Tačiau pernelyg dažnai juos vartojant, prie jų greitai priprantama, todėl vaistai ilgainiui tampa neveiksmingi. 6. Miego sutrikimai

10. Tik užmigus prasideda lėtas miegas, o po 1-1,5 val., greito miego metu, apsilanko ir pirmieji sapnai. Gilus delta miegas būdingas pirmiems dviem miego ciklams, o greito miego,kurio metu mes paskęstame sapnuose, maksimumas pasiekiamas 3 ir 4 miego ciklo metu. Todėl pačius saldžiausius sapnus regime paryčiais. 7. Visi sapnuojame

11. Fiziologinės teorijos šalininkai teigia, kad mes sapnuojame tam, kad pastoviai būtų dirginamos smegenų ląstelės. Tai turi vykti nuolat, kad užtikrinti normalią smegenų veiklą. Kai nemiegame, smegenis stimuliuoja tai, kas vyksta aplink mus – tai, ką sako draugai, ką rodo televizorius, ką skaitome, tai, ką pastebime kiekvieną sekundę. O kai užmiegame, smegenų jau nebeveikia išoriniai dirgikliai ir tada galvos smegenys dirba – analizuoja, rūšiuoja, įsimena per visą sąmoningo periodo (arba būdravimo) tarpsnį surinktą informaciją, tuo pačiu koordinuoja viso besiilsinčio organizmo gyvybinę veiklą. 8. Kodėl sapnuojame?

12. Daugumai gyvūnų miegas tėra smegenų aktyvumo sulėtėjimo, kūno neveiklos periodai. Gyvūnams, kurie vystosi ir gyvena viename biotope, būdingas įmygis. Žinduolių miegas iš esmės nesiskiria nuo žmogaus. • JAV mokslininkas Jerome M. Siegelas palygino įvairių gyvūnų miego poreikį ir padarė išvadą, kad yra aiškus ryšys tarp gyvūno suvartotų kalorijų kiekio ir jo miego poreikio. Pagal tai jis padarė šias išvadas: 1. Žolėdžiai turi praleisti daug laiko ėsdami, kad gautų pakankamai kalorijų, todėl mažai miega (pvz., drambliai per parą miegą apie 3 val.). 2. Plėšrūnai gauna daug kalorijų per trumpą laiką, todėl turi daug laiko miegui (pvz., tigrai per parą miegą apie 16 val.). 3. Visaėdžių gyvūnų miego poreikis yra tarpinis tarp žolėdžių ir plėšrūnų (pvz., beždžionės per parą miega apie 10 val.). 4. Smulkūs gyvūnai miega daugiau negu stambūs (pvz.  šikšnosparniai per parą miega apie 20 val.). 9. Gyvūnų miegas

13. 1. Būsite daug darbingesni, galėsite nuveikti žymiai daugiau darbų. 2. Neskaudės galvos ir stuburo. 3. Bus geresnė atmintis. 4. Būsite mažiau irzlūs. 5. Oda bus skaistesnė ir gražesnė. 6. Lėčiau sensite, nes tinkamai nepailsėjus organizmo senėjimo procesai greitėja. 7. Miegas stimuliuoja vaikų ir paauglių augimo procesus. 8. Saugiau vairuosite automobilį. 9. Užtikrinsite visų vidaus organų atsinaujinimo procesus, pagerės sveikata ir savijauta. 10. Gulint ant tinkamo pagrindo ir taisyklingai mažėja osteochondrozės vystimasis. 10. Dešimt priežasčių, dėl kurių verta išsimiegoti