1 / 41

Doc. d r. Pranas Žiliukas Kauno technologijos universiteto akademinių reikalų direktorius

EUROPOS SĄJUNGA. UNIVERSITETŲ PAJĖGUMAI VYKDYTI MAGISTRANTŪROS STUDIJAS II dalis Universitetų vertinimas, akreditavimas ir reitingavimas. Doc. d r. Pranas Žiliukas Kauno technologijos universiteto akademinių reikalų direktorius. Lietuvos universitetų vertinimas. Vertinama:

elke
Télécharger la présentation

Doc. d r. Pranas Žiliukas Kauno technologijos universiteto akademinių reikalų direktorius

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. EUROPOS SĄJUNGA UNIVERSITETŲ PAJĖGUMAI VYKDYTI MAGISTRANTŪROS STUDIJAS II dalis Universitetų vertinimas, akreditavimas ir reitingavimas Doc. dr. Pranas Žiliukas Kauno technologijos universiteto akademinių reikalų direktorius

  2. Lietuvos universitetų vertinimas Vertinama: • Studijų programos prieš įregistruojant ir akredituojant; • Steigiant aukštąją mokyklą; • Institucijos veikla; • Aukštojo mokslo vadovėliai; • Mokslinė ir meno veikla (produkcija), skiriant valstybės biudžeto asignavimus, suteikiant teisę vykdyti doktorantūrą ir meno aspirantūrą.

  3. Kas vertina universitetus? • Lietuvos studijų kokybės vertinimo centras; • Kitų vertinimo institucijų Lietuvoje nėra, išskyrus Lietuvos mokslo tarybą, kuriai suteikta galių vertinti doktorantūros ir habilitacijos kokybę; • Kitų šalių nepriklausomos vertinimo ir akreditavimo agentūros.

  4. Mokslinės ir meno produkcijos vertinimas • Švietimo ir mokslo ministras kasmet išleidžia įsakymus dėl mokslo ir studijų institucijų mokslinės ir meninės produkcijos vertinimo; • Studijų kokybės centras parenka ekspertus ir organizuoja mokslinės ir meninės produkcijos vertinimą pagal institucijų pateiktus duomenis; • Vertinamos publikacijos, suskirstytos į atskiras kategorijas, lėšų, gautų vykdant tarptautinius mokslo projektus ar ūkio bei valstybės subjektų užsakymus, apimtis, triados patentai, išvestos veislės, meno kūriniai ir kt.

  5. Produktyvumas

  6. Produktyvumas

  7. Produktyvumas

  8. Produktyvumas

  9. Produktyvumas

  10. Produktyvumas

  11. Tarptautinių mokslo projektų apimtis

  12. Tarptautinių mokslo projektų apimtis

  13. Ūkio subjektų užsakymų apimtis

  14. Ūkio subjektų užsakymų apimtis

  15. Institucijų ir studijų programų akreditavimas

  16. Institucijų ir studijų programų akreditavimas Veikiančių universitetų institucinis vertinimas praktiškai dar nevyksta. Studijų programos dabar vertinamos dvejopai: • Naujos siūlomos registruoti programos vertinamos pagal siūlymo dokumentus. • Galiojančios programos – pagal savianalizės ataskaitą ir ekspertų vizito į aukštąją mokyklą rezultatus (nuo 1999 m. – ir teikiant siūlymus dėl studijų programų akreditavimo).

  17. Studijų programų akreditavimas • Studijų programos yra akredituojamos be sąlygų, lygtinai arba ribojamai. • Studijų kokybės išorinį vertinimą (pagal pačių institucijų ar jų padalinių parengtą savianalizės suvestinę) atlieka ekspertų grupės „iš mokslo ir studijų institucijų, ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų, profesinių draugijų, kūrybinių organizacijų darbuotojų, kurių mokslinė ir pedagoginė veikla yra aktyvi ir rezultatyvi“ .

  18. Studijų programų akreditavimas Pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos išsamiai vertinamos studijų programos, yra šie: • 1. Studijų programų tikslai ir uždaviniai. • 2. Programų analizė: • programos sandara, turinys ir studijų metodai, • studijų realizavimas ir parama studentams, • studentų skaičiaus kaita, • dėstytojai, • programos pranašumai ir trūkumai. • 3. Materialiosios sąlygos. • 4. Išoriniai santykiai. • 5. Grįžtamasis ryšys. • 6. Vidinis studijų kokybės užtikrinimas.

  19. Studijų programų akreditavimas E4 nustatyti vertinimo kriterijai • 1. Poreikiai, tikslai ir rezultatai • 1.1. Suinteresuotųjų šalių poreikiai • 1.2. Studijų tikslai • 1.3. Programos rezultatai • 2. Studijų procesas • 2.1. Planavimas • 2.2. Dėstymas/pateikimas • 2.3. Mokymosi vertinimas

  20. Studijų programų akreditavimas Tęsinys • 3. Ištekliai • 3.1. Akademinis ir pagalbinis personalas • 3.2. Įranga • 3.3. Finansiniai ištekliai • 3.4. Partnerystė • 4. Studijų proceso vertinimas • 4.1. Studentai • 4.2. Absolventai

  21. Studijų programų akreditavimas Tęsinys • 5.Valdymo sistema • 5.1. Organizacinė struktūra ir sprendimų priėmimo procesai • 5.2. Kokybės užtikrinimo sistema • 5.3. Analizė ir tobulinimas Klausimas: ar esame pasirengę taikyti EAME vertinimo ir akreditavimo tinklo nustatytus kriterijus?

  22. Studijų programų akreditavimas Iki 2006 m. birželio 15 d. buvo atliktas 204 magistrantūros studijų programų išsamusis išorinis vertinimas. Iš jų akredituotos be sąlygų buvo 161 (78,9 %), lygtinai – 35 (17,2 %), ribojamai – 7 (3,4 %) ir neakredituota – 1 (0,5 %).

  23. Studijų programų akreditavimas Pateikta akredituoti / akredituota be sąlygų

  24. Studijų programų akreditavimo problemos • Be sąlygų ir lygtinai akredituotų magistrantūros studijų programų vertinimai iš esmės nesiskiria. Ir vienos, ir kitos programos turi panašių privalumų ir trūkumų. Esmingesnė kritika reiškiama ribotai akredituotų programų atžvilgiu. • Lygtinai akredituotų programų privalumai ir trūkumai dažnai sutampa. Dažniausiai programų trūkumais minimi programų struktūra ir turinys, studijos orientuotos į mokymą, o ne mokymąsi, žemas baigiamųjų darbų lygis, dėstytojų kvalifikacija (be patirties, nepagrindinė darbovietė, ne jo mokslinių tyrimų kryptis), mokslinės ir studijų literatūros stygius.

  25. Ar reikia reitinguoti universitetus? • Reitingavimas yra labai tinkamas įrankis rinkodarai ir viešiesiems ryšiams. • Reikia remti reitingavimo idėją, nes studijų mainai, studijos „ne namie“ labai paplito. • Tačiau paradoksų neišvengiama: pavyzdžiui, Anglijos aukštojo mokslo finansavimo tarybos vykdomasis direktorius Howard Newby yra pasakęs: " Jungtinėje Karalystėje yra tik penki ar šeši pasaulinio lygio universitetai, kuriuose visuose dirba geriausi mokslininkai, tačiau yra ne mažiau 25 ar 30 institucijų, kuriose esama kompetencijos centrų (THES, 2006)“. • Reitinguoti universitetus racionalu, tačiau kaip tai daryti geriausiai?

  26. Universitetų reitingavimas • Pirmasis aukštųjų mokyklų lyginamasis vertinimas atliktas JAV 1983 m., kai JAV žurnalas „U. S. News & World Report“ paskelbė pirmąją JAV universitetų ir koledžų reitingų lentelę. • Šiuo metu labiausiai paplitusios reitingavimo sistemos, pavyzdžiui, „The Guardian“, „The Times“, „U. S. News“,yra skirtos potencialiems aukštojo mokslo vartotojams – būsimiems studentams, kitos sistemos („Asiaweek“, „The Center“, „Good Guides“) yra išsamesnės bei universalesnės, siekiančios įvertinti bendrą universiteto veiklos kokybę.

  27. Universitetų reitingavimas Reitingavimo sistemos ir metodikos, kaip ir pačios aukštojo mokslo institucijos, yra labai įvairios, dažnai glaudžiai susijusios su konkrečios šalies nacionaliniu aukštojo mokslo kontekstu. Nina Van Dyke atlikta išsami lyginamoji dešimties reitingavimo sistemų analizė leidžia apibendrinti, kad šios sistemos remiasi nuo 6 („The Guardian“) iki 33 (CHE/„Stern“) rodiklių, sugrupuotų į keletą didesnių kategorijų (akademinio personalo kokybė, stojančiųjų lygis, programų ir diplomų kokybė, doktorantūros programų kokybė, ištekliai, suinteresuotų asmenų nuomonė ir kt.), įvertinimu. Nė vienas iš 72 rodiklių nėra naudojamas visose dešimtyje reitingavimo sistemų.

  28. Universitetų reitingavimas Šiandien universitetų reitingai sudaromi ir publikuojami daugiau kaip 15 šalių, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę, Australiją, Kanadą, Kiniją, Vokietiją, Honkongą, Nigeriją, Italiją, Japoniją, Ispaniją, Rusiją ir Lenkiją. Žinomiausi pasaulio universitetų reitingai yra „The Times Higher Education Supplement“ ir ARWU (Academic Ranking of World Universities). Universitetų reitingai sudarinėjami ne tik nacionaliniu lygmeniu, bet ir atskirų regionų bei viso pasaulio universitetams. Pagal tai, kurios pasaulio šalies ar regiono universitetams įvertinti yra naudojama viena ar kita reitingavimo sistema, yra skiriamos tarptautinės, regioninės ir nacionalinės universitetų reitingavimo sistemos.

  29. Universitetų reitingavimas Populiariausios reitingavimo sistemos (pvz., „The Academic Ranking of World Universities“) vienu svarbiausių kriterijų laiko faktą, kiek buvusių (dabartinių) universiteto narių arba buvusių studentų gavo Nobelio ar kitas premijas. Tačiau šis faktas labai mažai pasako apie realią konkretaus universiteto padalinio dėstymo kokybę. Visos institucijos nori pasigirti praeities ar dabarties sėkme, kurią įrodo Nobelio ar kitos mokslo premijos. Tačiau Nobelio premijos laureatų dažniausiai nėra šalia ir jie negali mokyti tų, kurie, perskaitę reitingavimo apžvalgas, norėtų, kaip dauguma viduramžių klajojančių mokslininkų, iš jų mokytis. Net jeigu jie yra netoliese, studentai dažnai pamato, kad puikūs mokslininkai ne visada yra puikūs dėstytojai.

  30. Reitingavimo sistema “The Academic Ranking of World Universities” Tai Šanghai Dziao Tong (Shanghai Jiao Tong) universiteto mokslininkų sudaryta sistema, tarpusavyje lyginanti ir vertinanti pagrindines Šiaurės Amerikos, Europos, Azijos, Ramiojo vandenyno pakrančių ir Lotynų Amerikos šalių aukštojo mokslo institucijas pagal jų akademinę ir mokslinę veiklą. Šios sistemos kriterijai: 1. Dėstymo kokybė(10 %). 2. Akademinio personalo kvalifikacija(40 %). a) Bendras akademinio personalo, laimėjusio fizikos, chemijos, medicinos, ekonomikos Nobelio premijas, skaičius irprestižiniai apdovanojimai matematikoje (20 %). b) Dažniausiai cituojamų autorių 21 mokslo kategorijoje skaičius (20 %). 3. Mokslinės veiklos rezultatai(40 %). a) Publikacijų „Nature“ ir „Science“ žurnaluose skaičius (20 %). b) Straipsnių, įrašytų į ISI citavimo indeksų sąrašą, skaičius (20 %). 4. Institucijos dydis(10 %).

  31. Reitingavimo sistema „U. S. News“ Ši sistema neskirsto institucijų į grupes, bet jas išrikiuoja nuo viršutinės, aukščiausios, iki apatinės žemiausios pozicijos pagal griežtą hierarchinę seką. Svarbiausi šios reitingavimo sistemos rodikliai: • Ekspertų apklausos įvertinimas: kitų institucijų prezidentų, rektorių, prorektorių ir dekanų apklausa apie konkrečios institucijos prestižą. • Dalinis nubyrėjimas: per šešerius studijų metus įgijusiųjų aukštojo mokslo laipsnį ir baigusiųjų pirmuosius studijų metus santykis.

  32. Reitingavimo sistema „U. S. News“ Tęsinys • Studentų atranka: priimtų studentų stojimo balas, priimtųjų su aukščiausiais balais ir visų priimtųjų santykis, stojusiųjų ir priimtųjų santykis. • Akademinio personalo ištekliai: vidutinis grupės dydis, dėstytojų darbo atlyginimo fondas, dėstytojų kvalifikacija, studentų ir dėstytojų santykis, dėstytojų, dirbančių visu etatu, dalis. • Finansiniai ištekliai: išlaidos, tenkančios vienam studentui. • Absoliutus nubyrėjimas: įstojusiųjų ir baigusiųjų santykis. • Alumnų dalis: baigusių ir dalyvaujančių alumnų veikloje dalis.

  33. Jungtinės Karalystės universitetų reitingavimo sistema Jungtinės Karalystės universitetų reitingavimo procedūroje svarbų vaidmenį vaidina vyriausybė ir šalies universitetų įkurta kokybės vertinimo agentūra. Reitingavimo rezultatai tiesiogiai naudojami skirstant mokslo ir studijų finansavimą aukštosioms mokykloms. „The Research Assessment Exercises“ (RAE) yra JK vyriausybės sistema, skirta įvertinti šalies universitetų sukurtą mokslinės veiklos produkciją. Kiekvienai mokslo kategorijai, vadinamajam vertinimo kriterijui, rezultatus vertinantys ekspertai suteikia tam tikrą poziciją 5 padalų vertinimo skalėje pagal konkretaus universiteto mokslinės produkcijos atitiktį aukščiausiems nacionaliniams ir tarptautiniams mokslinės veiklos rezultatų reikalavimams.

  34. „Guardian“ laikraščio reitingavimo sistema „Guardian“ laikraščio reitingavimo sistema, publikuojanti universitetų reitingų sąrašą pagal jų pedagoginės veiklos rezultatus, remiasi QAA ekspertų atlikto atskirų universitetų dėstymo kokybės vertinimo rezultatais, Aukštojo mokslo statistikos agentūros (Higher Education Statistics Agency, (HESA)) ir aukštojo mokslo finansavimo fondų skelbiamais duomenimis.

  35. „Guardian“ laikraščio reitingavimo sistema Vertinant pedagoginės veiklos kokybę bet kurioje studijų kryptyje naudojami šie rodikliai: • Dėstymo kokybės įvertinimas – 2003 m. svoris 40 %, 2004 m. – 22 %. • Priėmimo rezultatai – 2003 m. svoris 10 %, 2004 m. – 15 %. • Išlaidos, tenkančios vienam studentui, – 2003 m. svoris 10 %, 2004 m. – 15 %. • Studentų ir dėstytojų santykis – 2003 m. svoris 10 %, 2004 m. – 15 %.

  36. „Guardian“ laikraščio reitingavimo sistema Tęsinys • Pridėtinė studijų vertė (studentų pažangumo kitimas studijų metu) – 2003 m. svoris 15 %, 2004 m. – 10 %. • Absolventų įsidarbinimas – 2003 m. svoris 15 %, 2004 m. – 15 %. • Socialinė aprėptis (įvairių socialinių, etninių, neįgalumo grupių) – 2003 m. svoris – nevartota, 2004 m. – 8%.

  37. Kiek rodiklių reikia patikimam universitetų reitingavimui?

  38. Pasiūlymai Lietuvos universitetų reitingavimo sistemai (jei ji būtų kuriama) Studijos rengėjų nuomone, reitingavimo sistema turėtų būti universali ir taikoma reitinguoti: • Institucijas; • Institucijų veiklą atskirose mokslo ar studijų srityse ar kryptyse, taip pat atskirose studijų pakopose.

  39. Lietuvos universitetų reitingavimas (pasiūlymas)

  40. Lietuvos universitetų bandomojo reitingavimo rezultatai A grupė: Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos veterinarijos akademija, Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas. B grupė: Klaipėdos universitetas, Kauno medicinos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Šiaulių universitetas, Vilniaus pedagoginis universitetas. C grupė: Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos karo akademija, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos kūno kultūros akademija.

  41. Dėkoju už dėmesį!

More Related