Download
1 / 22
510 likes | 2.28k Vues
Žaibai. Darbą atliko : Gabrielė Gunaitė Igb. Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazija. Fizikos mokytoja : Laima Verygienė. Turinys. Įvadas “Žaibas” – kas tai? Kas sukelia žaibą? Žaibo susidarymas “Perkūno strėlės” Žaibų rūšys Kamuoliniai žaibai Neigiamieji žaibai Apsisaugojimas nuo žaibo
E N D
Žaibai Darbą atliko : Gabrielė Gunaitė Igb Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazija Fizikos mokytoja : Laima Verygienė
Turinys • Įvadas • “Žaibas” – kas tai? • Kas sukelia žaibą? • Žaibo susidarymas • “Perkūno strėlės” • Žaibų rūšys • Kamuoliniai žaibai • Neigiamieji žaibai • Apsisaugojimas nuo žaibo • Ką daryti? • Tai įdomu • Žaibo sukelta aviakatastrofa
Įvadas Virš žemės rutulio kasmet įvyksta iki 16 mln. perkūnijų, vidutiniškai iki 44 tūkst. per parą. Nustatyta, kad apie 2000 perkūnijų kiekvieną sekundę sukelia 50-100 išlydžių į žemės paviršių. Gamtoje žaibas yra natūralus Žemės planetos būdas išsaugoti elektrinę pusiausvyrą tarp jos paviršiaus ir atmosferos. Žaibo susidarymo teorijų būta įvairių.
“Žaibas” – kas tai? Žaibas – natūrali gamtinė elektros iškrova, įvykstanti audros metu. Matomą žybsnį lydi trenksmas ir elektromagnetinis spinduliavimas. Žaibo garsą sukelia jo kelyje greitai besiplečianti įkaitusi plazma.Tai milžiniškas atmosferos energijos išlydis. Jis turi terminį, griaunamąjį, elektrostatinį ir elektromagnetinės indukcijos poveikį.
Kas sukelia žaibą? Žaibą sukelia debesų elektrinė poliarizacija, kurios metu apatinė debesies dalis įsielektrina neigiamai, o viršutinė – teigiamai. Formuojantis žaibui, iš debesies link žemės trenkia pirminė debesies iškrova, o jai prieš priešais – pirminė žemės iškrova. Šios iškrovos (jonizuoto oro takai), palyginus su vėlesniais reiškiniais, yra beveik nematomos. Joms susitikus, srovė daug kartų padidėja, ir trenkia antrinė, ryškiai matoma iškrova, kuri paprastai ir yra vadinama žaibu.
“Perkūno strėlės” • Žaibo viduje temperatūra apie penkis kartus aukštesnė nei Saulės paviršiuje. Jei žaibas trenkia į smėlį, šis išsilydo, suformuodamas „Perkūno strėles“ – fulguritus. • Fulguritų žemėje yra labai daug bet jie vis tiek laikomi retenybe, nes ištraukti juos iš žemės neprofesionalui yra neįmanoma.
Žaibų rūšys Perkūnijos metu atsiranda įvairių žaibų. Dar Antikos laikais buvo bandyta juos suklasifikuoti. Išskirtos trys, dažniausiai pasitaikančios žaibų rūšys: • paprastas arba linijinis • juostinis • kamuolinis Jeigu pirmųjų dviejų žaibo rūšių atsiradimą paaiškinti nesunku, tai dėl kamuolinio žaibo atsiradimo iki šiol nėra vieningos nuomonės.
Kamuoliniai žaibai Iš daugelio matytų atvejų nustatyta, kad kamuolinis žaibas — ryškiai šviečiantis rutulio, rečiau — kriaušės pavidalo kūnas — paprastai 10—20 cm skersmens. Debesų aukštyje buvo stebėtas net kelių metrų skersmens fenomenas.Egzistuoja kamuolinis žaibas kur kas ilgiau negu paprastasis — nuo kelių sekundžių iki kelių minučių.
Neigiamieji žaibai • Dauguma (apie 95 %) žaibų yra vadinamieji neigiami žaibai, trenkiantys iš žemės atžvilgiu neigiamai įkrautos apatinės debesies dalies. Dauguma tokių žaibų trunka apie ketvirtį sekundės , įtampa juose siekia 100 megavoltų , elektros srovė – apie 60 - 170 kiloamperų. Pavyko užregistruoti net 290 kA. Vidutinio žaibo energija siekia apie 250 kW/h (900 MJ), išskiriama šviesos, šilumos ir garso pavidalu.
Apsisaugojimas nuo žaibo Esant perkūnijai, nuo žaibo patariama apsisaugoti laikantis šių principų!: • Jeigu audra užklupo lauke, patariama nesislėpti po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų arba pastatų sienų, neieškoti prieglobsčio greta žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų ir vengti aukštesnių atvirų vietų. • Žaibuojant arba griaudžiant yra geriau pasilikti namuose, uždaryti langus ir duris ,dūmtraukių sklendes , ventiliacijos angas , kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą. Būtina išjungti visus elektros prietaisus, atjungti antenas.
Žaibuojant arba griaudžiant yra geriau pasilikti namuose, uždaryti langus ir duris ,dūmtraukių sklendes , ventiliacijos angas , kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą. Būtina išjungti visus elektros prietaisus, atjungti antenas.
Nuo žaibo patikimai apsaugo automobilis, tik reikia įtraukti anteną, uždaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.
Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. • Pamačius kamuolinį žaibą, rekomenduojama elgtis ramiai, nejudėti ir prie jo nesiartinti, nebandyti paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. • Taip pat nepatartina bandyti nuo jo bėgti, kadangi oro srovė gali jį pritraukti prie žmogaus.
Griaudžiant patariama nebėgioti, nevažiuoti motociklu ar dviračiu, nelaikyti rankose metalinių daiktų. Net į skėčio metalinį antgalį gali trenkti žaibas.
Ką daryti? • Žaibo nutrenktą žmogų būtina pakelti nuo žemės, nunešti į saugesnę vietą (jei perkūnija dar nesibaigė), maždaug 20–30 cm pakelti kojas, atlaisvinti kvėpavimo takus, apkloti. Medikus reikia kviesti net ir tuo atveju, jei nuo žaibo nukentėjęs žmogus kalba, yra sąmoningas, nes neaišku, ar žaibas nepakenkė vidaus organų. Nemaža dalis žaibo smūgį patyrusių žmonių, laiku suteikus kvalifikuotą pagalbą, išgyvena.
Tai įdomu: • Visame pasaulyje per metus žaibas užmuša kelis šimtus žmonių. • Daugiausia pasaulyje žaibuoja Ruandoje. • Žaibai taip pat yra stebėti ir kitose planetose t.y. Veneroje ir Jupiteryje. • Lėktuvai yra patikimai apsaugoti nuo neigiamo žaibo smūgio, tačiau jie negali atlaikyti teigiamo žaibo, kuris yra sukėlęs bent dvi aviakatastrofas. • Teigiamas žaibas gali trenkti net keleto kilometrų atstumu nuo debesies.
Žaibo sukelta aviakatastrofa Žaibas San Adreso saloje Kolumbijoje partupdė „Boeing 737-700" lėktuvą.
Šaltiniai • http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDaibas • http://www.elektrikai.lt/?page=285 • http://www.grynas.lt/gamta/kamuoliniai-zaibai-fantazija-audrinanti-gamtos-paslaptis.d?id=32611775
Ačiū už dėmesį :) p.s. laikykitės apsisaugojimo nuo žaibų principų!
