Lietuvių terminijos i štekliai : terminų bankai ir terminų žodynai Albina Auksoriūtė

1. Lietuviųterminijos ištekliai: terminų bankai ir terminų žodynai Albina Auksoriūtė Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centras

2. Lietuvių kalbos terminynas Pirmoji elektroninė lietuviškų terminų duomenų bazė – Lietuvių kalbos terminynas – pradėta kurti 1995 m. Tokios bazės kūrimo idėją iškėlė Lietuvių kalbos institutas, o terminų bazės kūrimo darbų ėmėsi Matematikos ir informatikos institutas, kuris jau turėjo tam tikrą kalbos darbų kompiuterizavimo praktiką, instituto terminologai nuolat konsultavo jos kūrėjus.

3. Lietuvių kalbos terminynas 1996 metais šį darbą ėmė remti Valstybinė lietuvių kalbos komisija, įtraukdama jį į „Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą“. Lietuvių kalbos terminynas, tai bazė, kurioje kaupiami mokslo, technikos, meno ir kitų sričių terminai su išsamiu jų aprašu, jame sukelti duomenys iš geriausiai parengtų įvairių sričių terminų žodynų.

4. Lietuvių kalbos terminynas Lietuvių kalbos terminynas yra skirtas įvairioms terminijos tvarkymo ir vartojimo reikmėms – mokslo tiriamiesiems darbams; esamiems terminams sisteminti, norminti, standartizuoti; naujiems terminų žodynams bei žinynams sudaryti; mokymo reikalams; kaip informacijos šaltinis vertėjams, redaktoriams ir kitoms reikmėms.

5. Lietuvių kalbos terminynas 280 000 terminų iš 27 įvairių sričių terminų žodynų (fizikos, matematikos, botanikos, chemijos, geodezijos, automobilių kelių, sociologijos, informacijos, pedagogikos, informatikos, elektrotechnikos, radioelektronikos, sporto, psichologijos, geologijos, fizinės geografijos, tekstilės, jūrų krantotyros, meteorologijos, hidrotechnikos,kalbotyros).

6. Lietuvių kalbos terminynas Dauguma į Lietuvių kalbos terminyną įtrauktų žodynų yra verčiamieji žodynai, tad be lietuviškų terminų čia galima rasti atitikmenų kitomis kalbomis (rusų k. – 145 000, anglų k. – 105 000, vokiečių k. – 80 000 ir prancūzų k. – 32 000). Penktadalis terminyne pateiktų lietuviškų terminų turi apibrėžtis.

7. Lietuvių kalbos terminynas Šios bazės išskirtiniu bruožu yra labai įvairi paieška atliekama daugelyje žodynų vienu metu. Galima gauti išsamią informaciją apie terminus, jų sinonimus, variantus, simbolius, santrumpas atskiruose žodynuose; galima rasti rūšinius ir porūšinius terminus su pagrindiniu ar šalutiniu dėmeniu; porūšinius terminus su rūšiniu dėmeniu; gimininius terminus pagal jų rūšinių arba porūšinių terminų šalutinį dėmenį; visus dvižodžius, trižodžius ir t. t. terminus bei kitus duomenis.

8. Lietuvių kalbos terminynas KadLietuviųkalbosterminynugalėtumėtenaudotissavokompiuteryje, reikiainternetonaršykleatvertiMatematikosirinformatikosinstitutolietuviųkalbosterminųbazėssvetainę, kuriosadresaswww.terminynas.lt , parsisiųstikeletąfailų, juosįdiegtisavajamekompiuteryje.

9. Lietuvos Respublikos terminų bankas • Pagrindinė ir svarbiausia elektroninė terminų duomenų bazė yra Lietuvos Respublikos terminų bankas, pradėtas kurti 2003 m.

10. Lietuvos Respublikos terminų bankas Lietuvos Respublikos terminų banką kuria, jo veikimą, nuolatinę priežiūrą ir duomenų atnaujinimą užtikrina Terminų banko tvarkytojai – Valstybinė lietuvių kalbos komisija (duomenų tvarkytoja ir valdytoja) kartu su Lietuvos Respublikos Seimokanceliarija (informacinės sistemos tvarkytoja).

11. Lietuvos Respublikos terminų bankas Paskirtis – užtikrinti nuoseklų sunormintų lietuvių kalbos terminų vartojimą, ypač Lietuvos Respublikos teisės aktuose, sukurti bendrą įvairių valstybės institucijų informacinę sistemą, prie kurios galėtų prisijungti ir duomenis teikti kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, kuria galėtų laisvai naudotis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje dirbantys įvairių sričių specialistai.

12. Lietuvos Respublikos terminų bankas Terminų banko kūrimą, tvarkymą, naudojimą ir finansavimą, duomenis teikiančių, juos tvarkančių ir naudojančių juridinių ir fizinių asmenų pareigas, teises ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymas.

13. Lietuvos Respublikos terminų bankas Terminų banko struktūrą, informacijos vienetus, kūrimo, tvarkymo ir naudojimo taisykles, informacinės sistemos techninius duomenis, reikalavimus, funkcijas apibrėžia Lietuvos Respublikos terminų banko metodika.

14. Lietuvos Respublikos terminų bankas Įvairiose valstybinėse institucijose, t. y. ministerijose ir departamentuose, įsteigtos nedidelės terminijos komisijos, kurios inventorizuoja, peržiūri savo srities, dažniausiai įvairių teisės aktų, terminus ir teikia juos svarstyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisei. Po to apsvarstytus terminus aprobuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir jie dedami į Lietuvos Respublikos terminų banką. Tokie terminai turi pažymą aprobuotas.

15. Lietuvos Respublikos terminų bankas Dabar yra apie 87000 terminų. Apie 3500 aprobuotų terminų įtraukta iš įvairių teisės aktų, o apie 82700 terminų – iš terminų žodynų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijų, be to, dar į banką įtraukta maždaug 900 terminų su statusu „nevartotinas“.

16. Lietuvos Respublikos terminų bankas 16 terminųžodynų: • Aiškinamasisgeležinkeliųtransportoterminųžodynas(2006). • Aiškinamasisįmonėsvadybosterminųžodynas(2000). • Aiškinamasisšiluminėsirbranduolinėstechnikosterminųžodynas(2004). • Aiškinamasistekstilėsterminųžodynas(2001). • Aiškinamasistelekomunikacijųterminųžodynas(2004).

17. Lietuvos Respublikos terminų bankas 6. Apsaugosnuonaikinimopriemoniųenciklopedinisžodynas(2002). 7. Artilerijosterminųžodynas(2004). 8. Automatikosterminųžodynas(2004). 9. Chemijosterminųaiškinamasisžodynas(2003). 10. Enciklopedinisedukologijosžodynas(2007). 11. Enciklopediniskompiuterijosžodynas(2005).

18. Lietuvos Respublikos terminų bankas 12. Inžinieriai, technikaiirtechnologai. Trikalbisaiškinamasisžodynėlis(2005). 13. Penkiakalbisaiškinamasismetrologijosterminųžodynas(2006). 14. Sportoterminųžodynas(2002). 15. Žinduoliųpavadinimųžodynas(2002). 16. Žuvųpavadinimųžodynas(2005).

19. Lietuvos Respublikos terminų bankas •       citrusinių augalų ir jų vaisių pavadinimai, •       medienos ir medieninių augalų pavadinimai, •       cukraus ir augalų, iš kurių jis gaminamas, pavadinimai, •       valgomų sėklų ir jas brandinančių augalų pavadinimai, •       grūdinių augalų ir grūdų pavadinimai, •       eterinius aliejus kaupiančių augalų pavadinimai, •       narkotinių augalų pavadinimai, •       riešutų ir juos vedančių augalų pavadinimai, •       aliejinių augalų ir aliejaus pavadinimai, •       prieskoninių augalų pavadinimai, •       vaisių ir juos vedančių augalų pavadinimai.

20. Lietuvos Respublikos terminų bankas Adresas http://terminai.vlkk.lt

21. 1941–1989 m. – trečiasis 1941–1989 m. 1990 m. įkurta Lietuvos nacionalinė standartizacijos institucija – Lietuvos standartizacijos departamentas, kuris rengia lietuviškus terminų standartus ir teikia jų terminus aprobuoti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai.

22. 1941–1989 m. – trečiasis 1941–1989 m. Lietuvos standartizacijos departamente kuriama standartizuotų terminų duomenų bazė, kurioje šiuo metu yra apie 38 000 terminų. Ši bazė vartotojams yra laisvai prieinama Lietuvos standartizacijos departamento tinklalapyje, kurio adresas: www.lsd.lt.

23. 1941–1989 m. – trečiasis 1941–1989 m. Aiškinamasis darbuotojų saugos ir sveikatos terminų žodynashttp://www.socmin.lt/dss/ Astronomijos enciklopedinis žodynashttp://www.astro.lt/enciklopedija/ Draudimo terminų žodynėlishttp://www.draudimas.lt/index.php/lt/12775/ Kompiuterijos terminų aiškinamasis žodynashttp://aldona.mii.lt/pms/terminai/term/

24. 1941–1989 m. – trečiasis 1941–1989 m. NATO terminų žodynashttp://www.kam.lt/index.php?ItemId=9606 Seimo terminų duomenų bazė (sudaro Eurovoc ir kt.)http://www3.lrs.lt/pls/term/termp.term_p Socialinės apsaugos terminų žodynashttp://sec.lt/pages/zodynas/1.htm

25. Mikalojaus Daukšos katalikų katekizmas (1595 m.), Merkelio Petkevičiaus evangelikų reformatų (kalvinų) katekizmas (1599 m.), Jono Bretkūno pamokslų rinkinys „Postilė“ (1591), Mikalojaus Daukšos „Postilė“ (1599) ir kt. Iš viso per 1547–1600 m. lietuviškai išleista 21 tikybos knyga ir du teisės aktai – Brandenburgo markgrafo Jurgio Fridricho 1578 ir 1589 m. įsakai. Jonas Bretkūnas į lietuvių kalbą išvertė Šventojo Rašto rankraštį (1590).

26. Iš XVII a. senųjų raštų terminologijos istorijai svarbūs yra Konstantino Sirvydo parengti du lenkų–lotynų–lietuvių kalbų žodynai (1620 ir 1631 (kiti leidimai – 1642, 1677, 1713), nes juose jau pateikta ir gamtos mokslų, medicinos, karybos, technikos, žemės ūkio ir kitų sričių leksikos.

27. Žemaičių kūrėjai rašė lietuvių kalbos gramatikas, vadovėlius mokykloms (Simonas Stanevičius, Kalikstas Kasakauskas, Simonas Daukantas, Juozas Čiulda ir kt.), lietuvių kalbos žodynus, dažniausiai dvikalbius arba trikalbius (Dionizas Poška, Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius, Laurynas Ivinskis ir kt.). Reikėtų paminėti S. Daukanto, J. A. Pabrėžos, L. Ivinskio, M. Valančiaus ir kt. mokslo populiarinimo ir mokslo darbus.

28. Lietuvių terminografijos pradžia reikėtų laikyti XIX a. I pusę, kai buvo parašyti pirmieji rankraštiniai terminų žodynai.

29. J. A. Pabrėža (1771–1849) • Dictionarium Botanicum Łatino Samogiticum (1821) • Wardaa tayslyynee Augimiu (1834) • Sryje Balsenyyny (1834) • Tayslóus augumyynis (1843)

30. J. A. Pabrėža (1771–1849) • Uwagi tyczące się ułożenia doskonałey Flory Żmudzkiey (1834) (Pastabos, liečiančios tobulos Žemaičių floros sudarymą)

31. J. A. Pabrėža (1771–1849) 1) vardas turėtų nurodyti būdingas genties rūšių savybes, 2) gali būti vartojamas ir vertinys iš lotynų kalbos ar 3) vardas gali būti sudarytas iš būdingo žodžio šaknies, pridedant priesagą -iškės.

32. J. A. Pabrėža (1771–1849) Kai kuriuos augalus jis pavadino vardais, paimtais iš lietuvių mitologijos, pvz.: gabė (lot. Riccia), poklius (lot. Sisymbrium), raganė (lot. Clematis), tvertikas (lot. Erysimum), žeminė (lot. Fragaria) ir kt. Kitiems augalams vardus jis suteikė atsižvelgdamas į jų gydomąsias savybes, pvz.: akšvita (lot. Euphrasia), ausgyda (lot. Ballota nigra), inkstaglobė (lot. Parietaria), siutgalba (lot. Alyssum), širdgloba (lot. Leonorus cardiaca).

33. J. A. Pabrėža (1771–1849) Nemažai augalų vardų J. A. Pabrėža sukūrė išversdamas lotyniškus tų augalų vardus, tad jo teikiami lietuviški vardai yra vertiniai arba sekiniai, pvz.: auksažiedė (lot. Chrysanthemum), balnadantė (lot. Leucodon), blakvija (lot. Cimifuga), dvynžiedė (lot. Dianthus), ežkojis (lot. Echinops), peluodegė (lot. Myosurus), varnakojė (lot. Coronopus).

34. Laurynas Ivinskis (1810–1881) • Prigimtùmēné, turenté sawieje dalijkus źemies, żoliun ir giwunun su parodimu anun wartojimo (Spis minerałów, roślin i tworów źyjących (zwierzęcych) (1870)

35. Laurynas Ivinskis (1810–1881) Pirmoje šio rankraščio dalyje Žemėmina L. Ivinskis pateikia mineralogijos dalykų aprašą, kur greta lietuviško termino duoda lotynišką, lenkišką ir kai kada vokišką atitikmenį.

36. Laurynas Ivinskis (1810–1881) Antroji dalis Žolėmina – tai sisteminis grybų ir augalų vardynas, kuriame pateikta 218 šeimų ir daugiau kaip 2520 genčių lietuviškų pavadinimų ir jų atitikmenų lotynų, lenkų ir vokiečių kalbomis.

37. Laurynas Ivinskis (1810–1881) Lot. Aeschynomene – žibėtras (: žiba, žibėti + -ėtras); lot. Aletris – širmõnis ( : širmas + -onis);lot. Allamanda – liepstỹs (: 3 liepti 2. refl. „plėstis“ LKŽe + -stys);lot. Belamcanda – iešmẽnis (: iešmas + -enis);lot. Calyptrocalyx – sulpėtras (: sulpėti „pamažu sulpti, čiulpti“ LKŽe + -ėtras);lot. Chorizema – prómėtis (: pro- + mėta);lot. Citharexylum – smuikainis (: smuikas + -ainis);lot. Clethra – alksnõtis (: alksnis + -otis); lot. Costus – žiódvis (: žiodyti, žiodė + -vis);lot. Costus – žiódvis (: žiodyti, žiodė + -vis);

38. Laurynas Ivinskis (1810–1881) lot.Cynometra – papienis (: pa- + pienas, dar plg. papieniai 1. „riebus, su daug grietinės rūgusis pienas“, 2. „parūgų nuosėdos, padugnės“ LKŽe);lot. Dianella – mėlūnis (: mėlenas, mėlynas + - ūnis, įvyko dezintegracija);lot. Enkianthus – sietminas (: sieti 2. „rišti, tvirtinti, kabinti“; 4. „karinti“ LKŽe + -minas);lot. Hakea – vairokštis ( : 3 vairė „įnagis suduoti, rimbas“ LKŽe + -okštis);lot. Heliconia – bangminỹs (: banga + -minys); lot. Kalmia – grėsvis (: grėsti, grėsė + -vis);lot. Myrsine – miegūnis (: miegas + -ūnis); lot. Terminalia – viršūklis (: viršus + -ūklis);lot. Uvularia – uogminỹs (: uoga + -minys).

39. Laurynas Ivinskis (1810–1881) Lot. Amsonia – dirktas (: dirkti „tvirkti, gesti, dykti, lepti“ LKŽe + - Tas);lot. Canella – ringõtis (: ringoti „raityti, ringiuoti“ LKŽe + -otis); lot. Cantua – gairùvas (: gairus „1. perpučiamas, vėjo gairinamas“ LKŽe + -uvas); lot. Cheilanthes – skerstẽnis (: 1 skersti 1. „pjauti (ppr. kiaulę)“, 5. „pusiauskarda malti, plėšti lukštą“ LKŽe + -enis); lot. Conospermum – imšas (: imti, ima + -šas);lot. Hippocrepis – skaburas(: 1 skabas „apskabytas stiebas, stambas“ LKŽe + -uras); lot. Mimusops – mėklainis (: mėklas „akylas, atsargus“ LKŽe + - Ainis); lot. Narthecium – plienumas (: plienas + -umas);lot. Pachira – raivė (: raivas „raibas“ LKŽe + -ė).

40. Laurynas Ivinskis (1810–1881) Lot. Comptonia – ūgras;lot. Cornutia – salksnas; lot. Cotyledon – duršvas;lot. Crateva – virštas; lot. Elaeodendron – sumbras;lot. Escallonia – smeilė; lot. Exacum – sūblas;lot. Glaucium – vaiklas; lot. Onosma – liesmuo; lot. Pernettya – spūglas; lot. Plumeria – jostras; lot. Sesuvium – spingras; lot. Tibouchina – eikras;lot. Umbilicus – elkras; lot. Urena – gurlis.

41. Laurynas Ivinskis (1810–1881) Lot. Aphyllanthes – nuolaisis, lot. Cabomba – labūstras, lot. Dirca – sailuvas, lot. Gaura – priesruvis, lot. Guarea – sanūtras, lot. Heliocarpus – givéndra, lot. Petrea – kolūnis, lot. Pontederia – skiaustmenė.

42. Antrasis lietuvių terminografijos etapas apimtų 1900–1940 metus.

43. J. A. Pabrėža (1771–1849) • Botanika arba Taislius auguminis (1900).

44. Povilas Matulionis (1860–1932) 1907 m.Vilniuje išleistas Žolynas. Lietuvos augalų žodynas ir augalų taislas.

45. Stasys Šalkauskis (1886–1941) Teorinį darbą Terminologijos teorija ir lietuviškoji filosofijos terminija pradėjo skelbti 1925 m.

46. Iki 1941 m. buvo išleista apie 13 įvairių sričių terminų žodynų, dauguma iš jų buvo nedidelės apimties rusų–lietuvių ir lietuvių–rusų kalbų terminų rinkiniai.

47. M. Šikšnys Aritmetikos ir algebros terminų žodynėlis (1919, 47 p.), Kariškas lietuviškai-rusiškas ir rusiškai-lietuviškas žodynėlis (1919, 106 p.), Z. Žemaitis Geometrijos ir trigonometrijos terminų rinkinėlis (1920, 99 p.),

48. J. Elisonas Zoologijos sistematikos • terminų žodynėlis (1920,144 p.), • Maciejauskas Technikos žodynėlis • (1920, 141 p.), • Įvardai, arba terminai, priimti • Terminologijos komisijos (1924 ,144 p.)

49. Stasys Šalkauskis (1886–1941) Bendroji filosofijos terminija (1938), žodyne pateikta 1660 terminų.

50. Lietuviškas botanikos žodynas (1938 m., 598 p.), 3300 terminų lotynų, lietuvių, vokiečių, rusų, lenkų ir latvių kalbomis su lietuviškais gyvosios kalbos ir raštų sinonimais.