VVG NARI Ų MOTYVACIJA IR KOMANDOS FORMAVIMAS

1. VVG NARIŲ MOTYVACIJA IR KOMANDOS FORMAVIMAS Lektorė Edita Grigaliauskienė Organizacijų psichologė, el.p. edita.grigaliauskiene@chambers.lt 2011-04-21

2. Pradėkime nuo žinojimo, kad kiekvienas gyvename subjektyviame pasaulyje...

3. Kiek tai, ką girdime ir matome yra tikra?

4. Regimoji tikrovė...

5. Regimoji tikrovė...

6. POSTULATAI APIE MUS ŽEMĖLAPIS NĖRA TERITORIJA. • Subjektyvi vidinė realybė skiriasi nuo išorinės realybės. • Kalbėdami mes kalbame ne apie pasaulį, o apie individualų pasaulio supratimą. • Nepriklausomai nuo išorinio įvykio, kiekvienas mūsų kuriame savo vidinę subjektyvią įvykio realybę. Šis vidinis konstruktas apsprendžia mūsų mintis, emocijas, reakcijas.

7. Veikiamevadovaudamiesi savo asmeniniu pasaulio žemėlapiu (ne tikrove!) ŽMONIŲ REAKCIJA ATITINKA JŲ VIDINIUS ŽEMĖLAPIUS. • “Žemėlapius” sudaro įsitikinimai, vertybės, nuostatos, prisiminimai ir kiti psichologiniai filtrai. • Sąmonėje “vidiniai žemėlapiai” pasireiškia kaip mintys (“kaip mes galvojame, tokie ir esame”). • „Žemėlapis“, kaip išorės suvokimo būdas, apsprendžia arba kontroliuoja mūsų suvokimą ir reakcijas. • Mūsų reakcija atitinka mūsų “vidinius žemėlapius”. GERBKIME KITŲ ŽMONIŲ PASAULIO MODELIUS.

8. ASMENYBĖ IR ELGESYS – SKIRTINGI REIŠKINIAI • Žmonių elgesys atspindi jų vertybes, manieras, bet ne juos pačius. • Manant, kad žmogaus elgesys skiriasi nuo asmenybės, mes galime tikėtis, kad esant kitam laikui, kitai situacijai, jo elgesys gali būti kitoks. • Elgesys priklauso nuo konteksto. • Asmenybė yra gerokai daugiau nei kažkoks specifinis elgesys specifiniame kontekste.

9. KIEKVIENAS ELGESYS YRA PRAKTIŠKAS IR NAUDINGAS KONKREČIAME KONTEKSTE • Tai nereiškia, kad bet kuris elgesys “teisingas”. • Tai reiškia, kad konkrečiame kontekste konkretus elgesys patenkina konkretų žmogaus poreikį. • Jei egzistuoja elgesys, tikėtina, kad egzistuoja kontekstas, kada tas elgesys yra vertingas. • Net ir elgdamiesi neadekvačiai, mes pasirenkame geriausią elgesio alternatyvą iš visų turimų. • Mūsų ketinimai geri, bet jie filtruojasi per klaidingas idėjas.

10. Kodėl siekiame būti tam tikros grupės nariais? • Saugumas. Grupėje labiau pasitikime savimi bei tampame atsparesni įvairiai grėsmei. • Savęs vertinimas ir statusas. Pripažinimas grupės nariu ir gautas grupės nario statusas didina buvimo grupės nariu vertę. • Socialiniai poreikiai. • Galimybės. Tai, ko negali pasiekti vienas, dažnai tampa pasiekiama grupei. • Tikslo siekimas. Bendram tikslui apjungiami geriausi gebėjimai ir įgūdžiai.

11. Nuo grupės iki komandos Komandą visuomet sudaro grupė žmonių, siekiančių bendro tikslo. Tačiau ne kiekviena grupė yra komanda. Komanda • Efektyviai veikianti žmonių grupė, kurios sėkmę lemia tinkamas pasiskirstymas vaidmenimis bei bendradarbiavimas tarpusavyje. • Žmonių grupė, susibūrusi vienam tikslui ir skirtingus įgūdžius pasitelkianti tam tikslui pasiekti. • Turi bendrus tikslus, o jos nariai, nors ir išlaiko asmenines ir individualias pareigas, dalijasi savo veikla, kad geriausiai atliktų darbus ir užtikrintų komandos tikslų įvykdymą.

12. Tikslo turėjimas. Atviras bendravimas. Pasitikėjimas ir supratimas. Pasidalintas lyderiavimas. Efektyvios darbo procedūros. Skirtumų pripažinimas. Lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti. Nuolatinis mokymasis. EFEKTYVIOS KOMANDOS SAVYBĖS

13. Komandos ir asmeninių tikslų siekimas

14. Darbo motyvacija “asmeninės tikrovės teorijos” kontekste Žmogaus įsitikinimų visuma – “pasaulio modeliai” (Bowlby), “prasmės struktūros” (Bruner), “asmeninės tikrovės teorija” (Epstein). Kiekvienas žmogus kuria asmeninę tikrovės teoriją, kurią sudaro teorija apie save, pasaulį ir santykį su pasauliu. Šių įsitikinimų sistemos yra emociškai reikšmingų gyvenimo įvykių išvestinė. Pagal tai, kokios schemos dominuoja, galima daryti prielaidas apie tam tikrą emocinį patyrimą. Kognityvinių schemų formavimuisi poveikį daro reikšmingi gyvenimo įvykiai ir pasikartojančios kasdieninių situacijų patirtys (Epstein, 1996). Motyvaciją dirbti gali mažinti nepakankami išoriniai (atlyginimas, materialinė nauda) ar vidiniai (pasitenkinimas darbu, veiklos įdomumas, geras psichologinis klimatas darbe) pastiprinimai.

15. Pasaulis yra geras, palankus. Gyvenimas yra prasmingas (numatomas, kontroliuojamas, teisingas) Kiti žmonės yra geranoriški. Aš vertingas. Pasaulis yra nepatikimas, grėsmingas. Gyvenimas yra beprasmis (nenumatomas, nekontroliuojamas, neteisingas) Kiti žmonės yra grėsmės šaltiniai. Aš bevertis. Asmeninės tikrovės pagrindiniai postulatai (įsitikinimai) Svarbiausi įsitikinimai yra gana stabilūs, situacinės schemos – pakankamai lanksčios. Įsitikinimai gali būti “aprašomieji” ir “motyvaciniai”. Motyvacinės schemos – įsitikinimai apie vertybes ir tikslus bei jųįgyvendinimo būdus.

16. Vaidmuo atlieka 2 funkcijas: Parodo, kaip tam tikroje situacijoje elgtis apskritai bei aplinkinių atžvilgiu. Sufleruoja, ko laukti iš kitų vaidmenų atlikėjų. Komandoje K.D. Benne ir P. Sheats skiria 3 vaidmenų grupes: Į užduotį orientuoti vaidmenys. Į palaikymą orientuoti vaidmenys. Į save orientuoti vaidmenys. Vaidmuo – ne etiketė. KOMANDINIAI VAIDMENYS

17. KOMANDOS GYVAVIMO CIKLAS Komandos pereina penkis skirtingus veiklos plėtros etapus: • Formavimosi arba kūrimosi Komandos nariai pasyvūs, bando prisitaikyti prie kitų narių, išsiaiškinti, koks elgesys yra priimtinas. Narių elgesys priklauso nuo ankstesnės patirties. • “Audringasis” arba kovos dėl valdžios Sunkiausias etapas. Pradedama suprasti, kad komandos tikslas yra kitoks, nei įsivaizduota, ir galbūt sunkiai pasiekiamas. Nariai jaučia įtampą. Tai laikas, kai iškyla daugiausia nesutarimų ir konfliktų. Nariai aktyvėja, komandos viduje gali susidaryti mažų grupelių.

18. KOMANDOS GYVAVIMO CIKLAS (2) • Pasitikėjimo arba suvokimo Nariai ima atrasti savo vietą komandoje, jaučiasi jaukiau bendraudami vienas su kitu. Kuriamos elgesio normos ir taisyklės. Komanda dirbs sėkmingai tik tuo atveju, jei nusistatytos taisyklės ir procedūros netrikdys nei vieno jos nario. • Atlikimo arba darbingumo Jei komanda sėkmingai įveikė pirmuosius tris savo gyvavimo etapus, ji turi visas galimybes pasiekti labai aukštų veiklos rezultatų. Komanda maksimaliai susitelkusi į užduotį, kurią turi atlikti. Komandos struktūra uždara, būdingas aiškus darbų ir atsakomybės pasiskirstymas, demokratinis vadovavimo ir kontrolės stilius.

19. KOMANDOS GYVAVIMO CIKLAS (3) • Pasikeitimo arba praradimo Pasiekusi numatytus rezultatus, komanda dažniausiai išsiskirsto kitiems projektams. Taip sukuriamos naujos komandos, kurios savo veiklą ir visą gyvavimo ciklą turi pradėti iš pradžių.

20. KOMANDOS VYSTYMO ETAPAI • Liepia Vadovas: Mąsto, planuoja, sprendžia Grupė: Paklūsta, duoda, pritaria • Parduoda Vadovas: Nusprendžia, tuomet pateikiasprendimą komandai, kad gautų jossutikimą Grupė: Išklauso idėjų ir duoda sutikimą • Tikrina Vadovas: Planuoja ir pateikia įvairiussprendimus grupei, o tuomet nutaria Grupė: Išreiškia požiūrį į sprendimus, tuometpritaria pasirinktam sprendimui

21. KOMANDOS VYSTYMO ETAPAI • Konsultuoja Vadovas Pateikia problemas grupei ir prašopateikti galimus sprendimus, tuometnusprendžia Grupė: Dalyvauja svarstant ir sprendžiantproblemas, bet ne priimantsprendimusar kontroliuojant • Dirba kartu Vadovas: Dalijasi visais sprendimais ir kontrole Grupė: Dalijasi kontrole ir tampa demokratiniudariniu Lyderio išlaikyta valdžios zona mažėja. Bendros valdžios zona didėja.

22. KOMANDĄ FORMUOJANTYS VEIKSNIAI • Žmonių įtraukimas. Nuošalyje veiklos liekantieji dažniausiai iškrenta ir iš komandos. • Susikalbėjimas. Rezultatą gali pasiekti tik komanda, kuri nuolat kalbasi ir susikalba. • Atgalinis ryšys. Savo ir aplinkinių veiksmų, rezultatų įvertinimas. Komandoje būtina mokėti tiek priimti, tiek ir sakyti pastabas. • Nuoširdumas. Draugiška ir nuoširdi atmosfera – būtina sąlyga komandai. Apkalbos – didžiausias komandos priešas.