1 / 59

Projektas Nr. 3KOL-7-09-01

Konkurencingo žuvininkystės sektoriaus Tauragės apskrityje išvystymas, apjungiant vietos žuvininkystės sektoriaus įmones, valdžios struktūras ir mokslininkus. Projektas Nr. 3KOL-7-09-01. Trumpai apie Taurag ės žuvininkystės vietos veiklos grupę. Trumpai apie Tauragės ŽVVG.

galvin
Télécharger la présentation

Projektas Nr. 3KOL-7-09-01

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Konkurencingožuvininkystės sektoriaus Tauragės apskrityje išvystymas, apjungiant vietos žuvininkystės sektoriaus įmones, valdžios struktūras ir mokslininkus Projektas Nr. 3KOL-7-09-01

  2. TrumpaiapieTauragės žuvininkystės vietos veiklos grupę

  3. Trumpai apie Tauragės ŽVVG • Tauragės žuvininkystės vietos veiklos grupė (toliau – Tauragės ŽVVG) įsteigta 2009 m. kovo mėnesį, ir veikia kaip tarpininkas tarp asociacijos narių ir vietos valdžios struktūrų generuojant ir įgyvendinant žuvininkystės vystymo regione tikslus ir uždavinius bei telkiant materialinius ir žmogiškuosius resursus tiems tikslams įgyvendinti.

  4. Trumpai apie Tauragės ŽVVG Tauragės ŽVVG veiklos tikslas: Suvienyti, apjungti ir koordinuoti grupės narių veiklą žuvininkystės, žuvivaisos, žuvų apsaugos, aplinkosaugos, ekologinio turizmo ir kitose su žuvininkystės plėtra susijusiose srityse.

  5. Konkurencingožuvininkystės sektoriaus Tauragės apskrityje išvystymas, apjungiant vietos žuvininkystės sektoriaus įmones, valdžios struktūras ir mokslininkus Projektas Nr. 3KOL-7-09-01

  6. PROJEKTO TIKSLAS: Konkurencingo žuvininkystės sektoriaus Tauragės apskrityje išvystymas, apjungiant vietos žuvininkystės sektoriaus įmones, valdžios struktūras ir mokslininkus.

  7. KAM TO REIKIA? • Išsiaiškinti turimus resursus ir galimybes akvakultūrai Tauragės regione plėsti, • Nustatyti tinkamus akvakultūros fermoms steigti vandens gręžinius, • Išsiaiškinti išorinius ir vidinius faktorius, padedančius arba trukdančius plėtoti akvakultūros verslą regione

  8. KAM TO REIKIA? • Apskaičiuoti, kiek reikia auginti žuvies kad verslas būtų pelningas. • Palengvinti naujų akvakultūros objektų steigimą, parengiant tipines schemas ir verslo modelius. • Visa tai atlikti, pasitelkiant atitinkamų sričių mokslininkus ir specialistus.

  9. PROJEKTO UŽDAVINIAI 1. Parengti galimybių studiją apie akvakultūros išvystymo galimybes Tauragės apskrityje, kad būtų galima skatinti geresnį žuvininkystės išteklių regione valdymą ir išsaugojimą. 2. Atlikti tyrimą „Akvakultūros vystymo žemėlapis Tauragės apskrityje“, kad būtų galima skatinti geresnį žuvininkystės išteklių regione valdymą ir išsaugojimą bei skatinti perspektyvių žuvininkystės produktų gamybos metodų diegimą.

  10. PROJEKTO UŽDAVINIAI 3. Parengti galimybių studiją “Galimi akvakultūros gamybos technologiniai projektai ir verslo modeliai Tauragės apskrityje“, kad būtų galima skatinti mokslininkų ir žuvininkystės sektoriaus ūkio subjektų partnerystę bei skatinti perspektyvių žuvininkystės produktų gamybos metodų diegimą 4. Parengti informacinę medžiagą apie akvakultūros galimybes, kad būtų galima įvykdyti keitimasis geriausia patirtimi tarp žuvininkystės sektoriaus organizacijų.

  11. PROJEKTO UŽDAVINIAI 5. Pravesti seminarus apie akvakultūros galimybes Tauragės apskrityje, kad būtų galima įvykdyti keitimasis geriausia patirtimi tarp žuvininkystės sektoriaus organizacijų.

  12. KAIP BUVO SPRENDŽIAMI PROJEKTO UŽDAVINIAI? • Projekto įgyvendinimo metu buvo keičiamasi patirtimi ir geriausia praktika tarp Lietuvos, Lenkijos, Danijos ir Kaliningrado srities (Rusija) žuvininkystės sektoriaus organizacijų, mokslo įstaigų – Kaliningrado valstybinio technikos universiteto Akvakultūros katedros, Gdansko universiteto ir Kopenhagos universiteto mokslininkų, vystoma mokslininkų ir žuvininkystės sektoriaus ūkio subjektų partnerystė akvakultūros verslo bei technologijų mokymo ir mokslo pasiekimų pritaikymo gamyboje, auginant žuvį Tauragės regione srityse.

  13. KUR BUVO VYKDOMAS PROJEKTAS IR GAUTI REZULTATAI? • Tauragės žuvininkystės vietos veiklos grupės apimame Tauragės rajone bei kaimyniniuose Tauragės apskrities rajonuose: Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių.

  14. KADA VYKDYTA, KAS FINANSAVO? • Projektui įgyvendinti gauta Europos žuvininkystės fondo ir Lietuvos Respublikos parama. 75 procentus paramos sumos sudaro Europos sąjungos žuvininkystės fondo lėšos, ir 25 procentus – Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos. • Projektą parengė Tauragės ŽVVG. • Projektas pradėtas vykdyti 2010 metų sausio pradžioje. Projektą numatoma užbaigti 2011 metų pabaigoje

  15. PROJEKTO REZULTATAI 1. Parengta galimybių studiją apie akvakultūros išvystymo galimybes Tauragės apskrityje, kad būtų galima skatinti geresnį žuvininkystės išteklių regione valdymą ir išsaugojimą. 2. Atliktas tyrimas „Akvakultūros vystymo žemėlapis Tauragės apskrityje“, kad būtų galima skatinti geresnį žuvininkystės išteklių regione valdymą ir išsaugojimą bei skatinti perspektyvių žuvininkystės produktų gamybos metodų diegimą. 3. Parengti akvakultūros gamybos 3 technologiniai projektai ir verslo modeliai 10, 40 ir 80 tonų fermoms, pritaikyti Tauragės regiono gamtinėms ir ekonominėms sąlygoms.

  16. KAIP SUSIPAŽINTI SU PROJEKTO REZULTATAIS? • Bus parengta informacinė medžiagą apie akvakultūros galimybes, kad būtų galima įvykdyti keitimąsi geriausia patirtimi tarp žuvininkystės sektoriaus organizacijų, t.t. ne tik Lietuvos, bet ir kitų žuvininkystę vystančių Europos šalių; • Pravedami seminarai apie akvakultūros galimybes Tauragės apskrityje (6). • Išleidžiamas bukletas, supažindinantis su projektu ir jo rezultatais (500 egz.) • Informacija bus patalpinta Tauragės ŽVVG tinklalapyje www.taurageszvvg.lt.

  17. GALIMYBIŲ STUDIJA APIE AKVAKULTŪROS IŠVYSTYMO GALIMYBES TAURAGĖS REGIONE

  18. Projekto metu, trimis etapais buvo parengta akvakultūros vystymo Tauragės apskrityje galimybių studija. • Apibendrinant galimybių studijoje atliktą vidinių žuvininkystės padėtį regione įtakojančių veiksnių (SS) analizę nustatyta, kad:

  19. TAURAGĖS REGIONO STIPRYBĖS: 1. Požeminio vandens eksploatacijos intensyvumas Tauragės regione buvo ir išlieka vienu iš mažiausių Respublikoje; 2. Tauragės regione yra pakankami paviršinio vandens ištekliai, jų deficito nėra; 3. Tiriamoje teritorijoje esantys požeminio vandens resursai, gaunami iš esamų gręžinių yra tinkami gėlavandenių žuvų auginimui uždarose ir pusiau uždarose recirkuliacinėse sistemose su sąlyga, kad sistemose bus naudojami degazaciniai (lašeliniai) filtrai prieš paduodant vandenį į žuvų auginimo talpas;

  20. TAURAGĖS REGIONO STIPRYBĖS: 4. Elektros tiekimo linijų tinklas regione yra pakankamai tankus, ir elektros linijos siekia visas potencialiai tinkamas akvakultūrai ir žuvininkystei vystyti gyvenvietes su pakankamais vandens resursais akvakultūrai vystyti; 5. Palyginti aukštas žuvų auginimo pelningumas (20-25 procentai); 6. Technologijų buvimas regione nuo mailiaus iki pardavimo, ir jų prieinamumas;

  21. TAURAGĖS REGIONO STIPRYBĖS: 7. Palyginti aukšta ir auganti žuvies beri jos produktų paklausa ES šalių rinkose; 8. Žuvų auginimo verslo informacinė, mokymo, konsultavimo ir aptarnavimo bazė jau kuriasi Tauragės žuvininkystės vietos veikos grupės iniciatyva, pasitelkiant kaimyninių šalių patirtį ir partnerius.

  22. TAURAGĖS REGIONO SILPNYBĖS: 1. Geros kokybės geriamo požeminio vandens kiekis ar ištekliai Tauragės regione yra riboti. Tauragės regionas (Jurbarko, Šilalės, Pagėgių ir Tauragės rajonai) turi mažiausiai ištirtus požeminio vandens išteklius, kurie sudaro 32,0 tūkst. m³/d arba 1,6% nuo įvertintų Lietuvos respublikoje. Ištirtais požeminio vandens ištekliais visiškai neaprūpinta Šilalės rajono savivaldybės teritorija. 2. Gruntinio vandens apsaugos požiūriu Tauragės regione hidrogeologinės sąlygos nėra palankios. 3. Potvyniai sukelia visą eilę grėsmių: mažina teritorijos ekonominės plėtros, susisiekimo galimybes, daro žalą gyventojų turtui, didina teršalų pasklidimą aplinkoje ir kt.

  23. TAURAGĖS REGIONO SILPNYBĖS: 4. Aplinkos apsaugos departamentas neturi patvirtintų taršos normatyvų, pagal kuriuos galėtų nustatyti, kiek ir kokių žuvų galima auginti varžose, išdėstomose nuomojamuose ežeruose, tvenkiniuose ir upėse, todėl einama primityviausiu keliu – toks auginimo būdas yra draudžiamas, nors tam nėra jokio pagrindo. Kaip, beje, ir leisti auginti. 5. Privatūs vandens telkiniai paprastai yra maži, nepratekami ir didesniam žuvų kiekiui varžose auginti netinka.

  24. TAURAGĖS REGIONO SILPNYBĖS: • 6. Vandentiekio vandens panaudojimas akvakultūrai yra praktiškai neįmanomas dėl didelės šių resursų tiekimo kainos, nekalbant apie kitus faktorius – cheminę sudėtį, chloravimą ir pan., • 7. Didžiausia problema dėl elektros tiekimo akvakultūros reikmėms Tauragės regione yra ta, kad rezervinių linijų pajėgumų žemėlapiai neegzistuoja.

  25. TAURAGĖS REGIONO SILPNYBĖS: 8. Netobula teisinė bazė – norint žuvį auginti varžose atviruose vandens telkiniuose, neįmanoma tam gauti leidimo iš aplinkos apsaugos departamentų, nes nėra patvirtintų tokio žuvų auginimo būdo vandens taršos normatyvų ir taršos prevencijos bei šalinimo priemonių. 9. Visiškai nėra Lietuvoje sertifikuotų ir pritaikytų suaugusiųjų mokymui žuvies auginimo programų bei tokio mokymo bazės. Kaip, beje, ir profesinio Žuvininkų rengimo centro – jis tik kuriamas Šilutės rajone, ir galbūt pradės veikti 2013 metais.

  26. TAURAGĖS REGIONO SILPNYBĖS: 10. Visiškai nėra nei centralizuotos aprūpinimo mailiumi bei pašarais, nei žuvų auginimo verslo draudimo, nei patikimos užaugintų žuvų realizavimo sistemos. 11. Konsultantų, galinčių suteikti kvalifikuotą pagalbą žuvų augintojams tiek Tauragės regione, tiek ir visoje Lietuvoje niekas nerengia, ir jų beveik nėra. 12. Ichtiopatologų, kurie galėtų aptarnauti smulkius gamintojus yra labai nedaug, ir jie visi dirba kitose darbovietėse – žuvininkystės ūkiuose, veterinarijos stotyse arba laboratorijose. Išsikviesti tokį specialistą į privatų nedidelį akvakultūros ūkį beveik neįmanoma, o savą išlaikyti – per brangu.

  27. TAURAGĖS REGIONO SILPNYBĖS: 13. Labai stiprūs mėsos ir pieno gamintojų lobistai Lietuvoje kartas nuo karto žlugdo žuvų augintojus ir perdirbėjus užsakomaisiais straipsniais ir televizijos laidomis, dirbtinai kurdami neigiamą žuvies, kaip žmonių maistui tinkamo produkto įvaizdį. 14. Lietuvoje nėra nei vienos specializuotos parodos, skirtos žuvies auginimo, perdirbimo ar vartojimo populiarinimui, o dabar naudojamos žuvies ir jos produktų populiarinimo priemonės yra primityvios (lankstinukai), ir pasiekia tik labai ribotą vartotojų ratą.

  28. TAURAGĖS REGIONO SILPNYBĖS: 15. Smulkiam ir vidutiniam gamintojui, norinčiam pradėti žuvų auginimo verslą esama infrastruktūra, pritaikyta dabartiniams tvenkininiams žuvininkystės ūkiams yra visiškai netinkama, ir visą sistemą tenka kurti naujai. 16. Ekologinės žuvies auginimas pradinėje žuvies auginimo verslo kūrimosi stadijoje mūsų regione greičiausiai neįmanomas, nes neįgudusiam augintojui išvengti žuvų kritimo padidintos rizikos, nenaudojant įprastų žuvininkystėje žuvų sveikatingumo profilaktikos ir gydomųjų preparatų yra per daug sudėtinga.

  29. TAURAGĖS REGIONO AKVAKULTŪROS VYSTYMO GALIMYBĖS: 1. Regiono politikai mato ir supranta, kad Europos Sąjungoje akvakultūra yra laikoma prioritetine verslo šaka, turinčia itin teigiamą įtaką šalių ekonominiam ir socialiniam stabilumui, todėl politiškai (ne finansiškai) remia žuvininkystės vystymo regione iniciatyvas. 2. Yra galimybė kooperuotis – kurti asociacijas ir kooperacines bendroves, taip pat ieškoti investorių šalyje bei užsienyje, pasinaudojant kvalifikuotų specialistų pagalba - rengiant akvakultūros verslo planus, modelius ir komercinius pasiūlymus potencialiems investitoriams.

  30. TAURAGĖS REGIONO AKVAKULTŪROS VYSTYMO GALIMYBĖS: 3. Jaunesnio amžiaus ir aukštesnio išsilavinimo moterų, pastaruoju metu labiau nei vyrai linkusių persikvalifikuoti ir imtis naujų verslų regione yra pakankamai daug, o akvakultūros verslas, reikalaujantis kasdieniniame darbe itin didelio kruopštumo bei atidumo, moterims kaip tik yra tinkamas. 4. Tiek klimato sąlygos, tiek ir vietinis vanduo dėl savo cheminės sudėties ir temperatūros yra tinkami Tauragės regione šaltavandenių žuvų auginimui, ir geriausios sąlygos čia auginti yra tam tikroms upėtakinių žuvų rūšims – vaivorykštiniam upėtakiui ir rudajam upėtakiui, taip pat kai kurioms eršketinėms žuvims ir jų hibridams bei europiniam vėžiui.

  31. TAURAGĖS REGIONO AKVAKULTŪROS VYSTYMO GALIMYBĖS: 5. Pasinaudojant EŽF parama, yra galimybė sukurti regione konsultacinio akvakultūros verslo ir technologijų centrą ir rengti akvakultūros verslo dalyvių specializuotus mokymo kursus, siekiant suteikti akvakultūros versle dirbsiantiems žmonėms bent jau bazines būtinas šiam verslui vystyti žinias ir įgūdžius.

  32. TAURAGĖS REGIONO AKVAKULTŪROS VYSTYMO GRĖSMĖS: 1. Politinių ir teisinių aspektų nežinojimas, įstatymų neišmanymas sudaro sąlygas tam tikroms „valdiškoms“ struktūroms piktnaudžiauti savo padėtimi, reguliuojant to ar kito verslo vystymo galimybes, o atskiriems valdininkams – iš to pelnytis. Ypač tai pasakytina apie naujus, ir gan miglotai Lietuvoje įstatymiškai reglamentuojamus verslus, kaip žuvų produktų gamyba vidaus ir išorės rinkai bei akvakultūra. 2. Yra grėsmė, kad politiniais sprendimais valstybinės ir vietos valdžios struktūros sieks gauti iš žuvininkystės, kaip perspektyvios verslo šakos kuo daugiau naudos mokesčių į biudžetą pavidalu, tuo pačiu pamiršdamos, kad verslui, o ypač tokiam, kuris vietos verslininkams ir ūkininkams dar yra mažai pažįstamas pirmiausia reikia sukurti sąlygas sutvirtėti.

  33. TAURAGĖS REGIONO AKVAKULTŪROS VYSTYMO GRĖSMĖS: 3. Žuvininkystės įstatyme nėra nieko pasakyta apie žuvų auginimą recirkuliacinėse sistemose, ir tokio auginimo galimus apribojimus ar kitokį reglamentavimą. Tai sukuria itin nemalonią, bet gan įprastą Lietuvos Respublikos verslo teisinio reguliavimo praktikoje situaciją, kai pradėjus statyti, pav., 100 tonų pajėgumo upėtakių fermą, staiga atsiranda tokį verslą reglamentuojanti įstatymo pataisa, neleidžianti parduoti savo išaugintos žuvies tiesiogiai vartotojui, ar dar kažkas panašaus. 4. Žuvininkystės verslo dalyviai turi skirti vis daugiau savo laiko ir išteklių, kad galėtų numatyti ekonomiką ir galimus pokyčius. Kadangi ekonomikos kitimai tapo ne išimtimi, o norma, tai ši akvakultūros verslo šakos dalyviams keliama užduotis yra labai sudėtinga.

  34. TAURAGĖS REGIONO AKVAKULTŪROS VYSTYMO GRĖSMĖS: 5. Tauragės apskrities akvakultūros verslo dalyvių ir norinčiųjų šiuo verslu užsiimti ūkininkų galimybės yra labai priklausomos nuo Europos Sąjungos žuvininkystės fondo paramos – naujos, perspektyvios ir ekonomiškos žuvies auginimo technologijos reikalauja itin kokybiškos įrangos. 6. Norintieji užsiimti akvakultūros verslu Tauragės apskrityje verslininkai turės atsižvelgti į demografinės padėties regione įtakojamus tokius neigiamus dalykus, kaip kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, sumažėjusi regiono gyventojų perkamoji galia.

  35. TAURAGĖS REGIONO AKVAKULTŪROS VYSTYMO GRĖSMĖS: 7.Tauragės regiono sąlygomis rinktis šilumamėgių žuvų auginimo verslą reikia itin atsargiai – klimato sąlygos reikalauja papildomų išlaidų vandens pašildymui ir be brangių recirkuliacinių sistemų yra praktiškai neužauginamos, todėl šilumamėgės žuvys, tokios kaip sterkas ar europinis šamas Lietuvos rinkoje yra gana brangios ir ne itin paklausios dėl aukštokos kainos. 8. Kaimyniniuose regionuose sėkmingai dauginasi žuvalesiai paukščiai – kormoranai, kurios pastaruoju metu padaro nemažų nuostolių tokiems akvakultūros ūkiams, naikindamos žuvų mailių ir jau paaugusią žuvį versliniuose tvenkiniuose. Pakankamai efektyvių ir ekonomiškų kovos priemonių su kormoranais, plėšikaujančiais atviruose žuvų auginimo tvenkiniuose kol kas nerasta.

  36. TAURAGĖS REGIONO AKVAKULTŪROS VYSTYMO GRĖSMĖS: 9. Į Tauragės regioną, esant savų inkubacinių sistemų trūkumui papuola žuvys iš kitų regionų su savais specifiniais ligų sukėlėjais. Ligų sukėlėjai ir parazitai vandenyje, tiek atvirose tiek ir uždarose recirkuliacinėse žuvų auginimo sistemose plinta labai greitai, ir vėlyvas ligų diagnozavimas ar neteisinga jų profilaktika ir gydymas gali sužlugdyti akvakultūros verslą. 10. Veterinarijos gydytojų, kurie specializuojasi žuvų gydymo ir jų ligų profilaktikos srityse ne tik regione, bet ir visoje Lietuvoje nėra, nes niekas jų nerengia.

  37. TAURAGĖS REGIONO AKVAKULTŪROS VYSTYMO GRĖSMĖS: 11. Konsultacinio centro, galinčio konsultuoti ir pamokyti akvakultūros srityje dirbančius verslininkus ir ūkininkus, kaip atpažinti žuvų ligų sukėlėjus, ligų simptomus ir ką daryti, pastebėjus pirmuosius ligos požymius regione nėra. 12. Biotiniai veiksniai gali kelti pavojų žmonių, dirbančių akvakultūros ūkiuose saugumui – kai kurios parazitinės ligos, pavojingos žmonių sveikatai ir net gyvybei plinta žuvų dėka – jos yra parazitų pernešėjos.

  38. AR GALIMA VISTIK VYSTYTI AKVAKULTŪROS VERSLĄ REGIONE? • Įvertinant visas aukščiau išdėstyta aplinkybes, Tauragės apskrityje vystyti tam tikras akvakultūros verslo rūšis sąlygos yra. • Privatūs ir nuomojami vandens telkiniai, juos tinkamai įžuvinus paaugintu mailiumi ir sukūrus atitinkamą infrastruktūrą, tinka vystyti rekreacijai pritaikytą akvakultūros rūšį „fish in – fish out“, kai paaugusi iki tinkamo dydžio žuvis yra pasiūloma žvejams – mėgėjams išgaudymui už atitinkamą mokestį. • Taip galima auginti ir sėkmingai realizuoti karpį, karosus, lydekas, upėtakius, amūrus, plačiakakčius.

  39. UŽSIIMANT AKVAKULTŪRA ATVIRUOSE VANDENS TELKINIUOSE: • Pramoniniu būdu siekiant auginti žuvis atviruose vandens telkiniuose, bus susidurta su tokiomis problemomis: • dauguma tokių vandens telkinių yra seklūs ir nepratekami, tad jų žuvų auginimo talpa yra labai ribota; • tokiam verslui vystyti tiek Tauragės apskrityje, tiek ir bendrai Lietuvos teritorijoje dar nėra nei tinkamos teisinės bazės, nei tokį verslą aptarnaujančios infrastruktūros, todėl būtina ją kuo greičiau sukurti; • atvirų vandens telkinių apsaugos kaštai, auginant žuvį pramoniniu būdu (ne meškeriojimui) varžose arba tvenkiniuose pareikalaus nemažų papildomų investicijų – tiek saugant žuvį nuo brakonierių, tiek ir nuo žuvalesių paukščių;

  40. UŽSIIMANT AKVAKULTŪRA ATVIRUOSE VANDENS TELKINIUOSE: • Lietuvoje nėra žuvų auginimo atviruose vandens telkiniuose taršos normatyvų (netgi karpiui). Pradedant tokį naują verslą, reikalingi veterinarijos tarnybos ir aplinkosaugos departamento leidimai, ir čia patenkama į „uždarą ratą“: neduoti leidimo – pagrindo nėra, duoti – irgi pagrindo nėra. Todėl randama įvairiausių biurokratinių „kabliukų“ siekiant išvengti nepatogios valdininkams situacijos ir neleisti pradėti žuvies auginimo verslą. • Remiantisstudijosmetusurinktaisduomenimisdarytinaišvada, kadžuviesauginimasatviruosevandenstelkiniuoseTauragėsregioneperartimiausiustrejusmetusatviruosevandenstelkiniuosegalimastikrekreacinėsžvejybospaslaugųteikimotikslais.

  41. UŽSIIMANT AKVAKULTŪRA UŽDAROSE RECIRKULIACINĖSE SISTEMOSE (URS): • Siekiant auginti žuvis uždarose recirkuliacinėse sistemose bus susidurta su tokiomis problemomis: • Aukšti įrangos kaštai ir nemažos pradinės investicijos, kurios pradės atsipirkti tik po kelių mėnesių (auginant upėtakį) ar metų (auginant eršketus, europinius šamus ir pan.), • Žuvų auginimui uždarose recirkuliacinėse sistemose reikalingos techninės ir technologinės žinios, kurių tai pageidaujantys daryti ūkininkai neturi. Atitinkamai, reikalingi mokymai ir nuolatiniai kvalifikacijos kėlimo kursai, kuriems programos šiuo metu dar tik numatomos ruošti;

  42. UŽSIIMANT AKVAKULTŪRA UŽDAROSE RECIRKULIACINĖSE SISTEMOSE (URS): • Nėra tokį verslą aptarnaujančios infrastruktūros, kurią, sekant teigiamu ES šalių pavyzdžiu, reikia tuoj pat pradėti kurti klasterio principu; • Remiantis studijos metu surinktais duomenimis darytina išvada, kad žuvies auginimas uždarose recirkuliacinėsesistemose Tauragės regione yra vystytinas kaip klasteris, pradedant „Start – up“ paketu (kodėl verta vystyti šį verslą, nuo ko pradėti, ką po ko daryti), kuris rengtinas kuo greičiau.

  43. AKVAKULTŪROS VYSTYMO TAURAGĖS APSKRITYJE ŽEMĖLAPIS

  44. KOKIUS TURIME GRĘŽINIUS? Tauragės apskrityje viso yra 1207 požeminio vandens gavybos gręžiniai. Iš jų: • 300 gręžinių priklauso viešojo vandens tiekimo vandenvietėms; • 209 – likviduoti, numatyti likviduoti arba užkonservuoti; • 160 gręžinių priklauso fiziniams asmenims; • 114 – nėra arba pamesti duomenys apie hidrogeologinius parametrus (debitas, lygis ir t.t.). Visi šie gręžiniai pašalinti iš tiriamųjų sąrašo.

  45. KAIP GRĘŽINIAI ATRINKTI TYRIMUI? • 215 gręžinių yra prie veikiančių kompleksų, taigi tikimybė, kad jų vandens išteklių rezervas yra išnaudotas arba beveik pilnai išnaudojamas yra didelė. Šie gręžiniai taip pat buvo pašalinti iš tiriamųjų sąrašo. • Iš likusių 209 gręžinių ortofoto žemėlapyje buvo atrinkti 76, orientuojantis daugiau į neveikiančius ar sugriautus kompleksus, kuriuose šiuo metu jokia gamyba nevykdoma ir galintys veikti gręžiniai ir jų vandens resursai yra nenaudojami.

  46. KAIP GRĘŽINIAI ATRINKTI TYRIMUI? • Atrenkant potencialiai tinkančius žuvininkystei vystyti gręžinius, ypatingas dėmesys skirtas gręžinių debitui ir gyliui. Tauragės apskrityje požeminio vandens atsargos nėra didelės ir lengvai pasiekiamos, ir tai dar labiau apriboja potencialiai naudotinų žuvininkystės reikmėms gręžinių kiekį dėl kai kurių jų mažo debito arba vandens pakėlimo siurbliais iš didelio gylio brangumo. • Galutinei analizei atrinkti 85 perspektyviausi vandens gręžiniai.

  47. REMIANTIS TYRIMO DUOMENIMIS NUSTATYTA, KAD: • Vanduo, netinkamas nei žuvų auginimui, nei perdirbimui yra gręžinyje Nr.13509. Šiame gręžinyje bendra vandens mineralizacija yra labai didelė, vanduo yra labai geležingas, ir tai reikalauja brangios papildomos nugeležinimo įrangos. Taip pat šio gręžinio vanduo yra užterštas,- tai rodo didelė chloridų ir sulfatų koncentracija, viršijanti higienines normas HN 24:2003.

  48. REMIANTIS TYRIMO DUOMENIMIS NUSTATYTA, KAD: • PI (permanganato indeksas), parodantis kad vanduo yra užterštas organinėmis medžiagomis yra viršijamas pagal HN 24:2003 gręžiniuose Nr.14534. 17475, 18327, 19723 ir 20081. Šių telkinių vanduo neeksploatuotinas žuvininkystės reikmėms, nes organinės taršos kilmė ir židiniai yra nežinomi, ir tai didina žuvų sergamumo bakterinėmis ir grybelinėmis ligomis pavojų, kuriam sumažinti reikalinga papildoma UV (ultravioletinio pateikiamo į žuvies auginimo sistemą švitinimo) įranga, negarantuojanti visiško sergamumo pavojaus dėl vandens užterštumo nežinoma organika išvengimo.

  49. REMIANTIS TYRIMO DUOMENIMIS NUSTATYTA, KAD: • Itin šarmingas (PH lygus 10,15), be to, turintis viršijantį HN geležingumą ir užterštas mikroorganizmais (testo rezultatai lygūs 500) vanduo yra gręžinyje Nr.22350. Jo eksploatavimas žuvininkystės reikmėms dėl šių problemų komplekso yra nerekomenduotinas.

  50. REMIANTIS TYRIMO DUOMENIMIS NUSTATYTA, KAD: • Padidintas ir HN viršijantis nitritų kiekis yra gręžinių Nr.16892, 18044, 21423 ir 21425 vandenyje. Padidintas amoniako (NH4) kiekis yra gręžiniuose Nr.21413, 21414, 21425. 22350 ir 25032. Tai rodo, kad šių gręžinių vanduo yra teršiamas iš žemės paviršiuje esančių gyvenviečių, fermų ar kitų taršos židinių. Naudojant šių gręžinių vandenį žuviai auginti reikalinga UV (ultravioletinio tiekiamo vandens apšvitinimo) įranga ir papildomi, galingesni nei standartiniai biologiniai filtrai prie uždarų žuvies auginimo sistemų, kad būtų užtikrintas pakankamas nitritų skaidymas ir pavertimas nitratais sistemų vandenyje biofiltrų bakterijų pagalba.

More Related