GERA MOKYKLA GERA MOKYKLA GERA MOKYKLA GERA MOKYKLA GERA MOKYKLA GERA MOKYKLA GERA MOKYKLA

1. GERA MOKYKLA GERA MOKYKLA GERA MOKYKLA GERA MOKYKLA GERA MOKYKLA GERA MOKYKLA GERA MOKYKLA GERA MOKYKLA

2. ŠVIETIMO KOKYBĖS UŽTIKRINIMO MODELIS KOKYBĖS SAMPRATOS KŪRIMAS KOKYBĖS GERINIMAS KOKYBĖS VERTINIMAS

3. GERA MOKYKLA (rengimas) I etapas Studija II etapas Ekspertų darbo grupė • Įvairiose šalyse vyraujančios geros mokyklos sampratos tendencijos • Įvairių sampratų apibendrinimas, sisteminimas • Savo geros mokyklos modelio kūrimas

4. GERA MOKYKLA • Ugdymo procesas • Numatomos dvi galimos ugdymo turinio kryptys - būti tradicine, žinias suteikiančia, kontroliuojamoje aplinkoje veikiančia mokykla ar tapti nuolat besikeičiančia, mokinių ir visuomenės poreikius atliepiančia, besimokančia mokykla. • Mokyklos valdymo ideologija • Egzistuoja dvi valdymo ideologijos kryptys. Vienoje pusėje yra savarankiška, todėl gebanti greitai mokytis ir tobulėti mokykla, kitoje – mokykla, kurios veikla yra reglamentuojama ir vykdoma nuolatinė mokyklos veiklos kontrolė.

5. UGDYMO SĖKMĖ YRA MOKINIŲ PAŽANGA IR PASIEKIMAI, AKADEMINE, ASMENINE, SOCIALINE PRASME 3.2.Pasiekimai = 1.1.1.Vertybės*0,213 + 1.2.1. Asmenybės raida*0,066 + 5.4.Personalo valdymas*0,266 + 2.3.Mokymo kokybė*0,031 + 2.4.Mokymosi kokybė*0,086 + 3.1.Pažanga*0,243 + 0,297. Gerą (sėkmingai dirbančią) mokyklą galima apibūdinti įvardijant tris svarbiausias dalis: bendras, aptartas ir visų pripažįstamas vertybes ir pagal jas iškeltus siekinius; siekių įgyvendinimo gebėjimus; ir vykdomos veiklos profesionalumą (Balevičienė, 2012).

6. Geros mokyklos samprata apima vis daugiau kintančios ir prisitaikančios – besimokančios mokyklos, vaizduojamos ketvirtajame matricos kvadrate, bruožų Kompleksiškumas (visuomenės ir asmens poreikiai) 1.Tikslų ir įgaliojimų disonansas 4. Greitai prisitaikanti ir kintanti mokykla Gera mokykla Savarankiškumas, pasitikėjimas, įgalinimas Reglamentavimas, priežiūra, pagalba 3. Mokykla įgalinta pati atrasti ugdymo programų įgyvendinimo būdus 2. Visų mokyklos veiklos aspektų reglamentavimas • Ryškiausios mąstymo kryptys, aptinkamos Lietuvos ir užsienio mokslinėje literatūroje, strateginiuose dokumentuose ir užsienio praktikoje paliečia mokyklų valdymo ideologijos ir ugdymo klausimus. • Matomas aiškus judėjimas savarankiškumo link ir perėjimas į kompleksinę aplinką. Supaprastinimas (žinių ir vertybių sistema)

7. Tyrimo rezultatai parodė, jog švietimo dalyvių lūkesčiai atitinka teoriniame modelyje numatytas tendencijas ir nurodo tą pačią tobulinimo kryptį

8. Geros mokyklos požymiai: studijos rezultatai Mokyklos strategiją kar-tu kuria mo-kytojai, tėvai, benduomenė Mokytojai mokosi iš kolegų ir mokinių Bendradarbia-vimas su tėvais ir bendruomene Gerbiama pasaulėžiūrų įvairovė Mokinys yra aktyvus ugdymo proceso veikėjas Efektyvi vadyba Bendros vertybės Pripažinimas ir skatinimas Aukšta mokytojų kvalifikacija Bendra-darbiavimas ir dalinimasis gerąja praktika Asmeninių gebėjimų ir bendrųjų kompetencijų ugdymas Įvairios, kūrybiškai organizuotos pamokos Bendradarbia-vimas sprendžiant problemas Profesionali lyderystė Nuolatinė pažangos stebėsena Dėmesys individua-liems poreikiams Aiški vizija ir tikslai Tobulėjimą skatinanti aplinkac Siekiama mokymosi džiaugsmo Mokyklos atvirumas pokyčiams ir lankstumas Įsivertinimas ir grįžtamasis ryšys Aukšti lūkesčiai Į mokinį orientuotas ugdymo procesas Mokytojų ir mokinių dalyvavimas valdyme Mokytojas – mokinio pagalbininkas ir mokymosi partneris Skatinama asmeninė iniciatyva Išvystyti partnerystės ryšiai Nuolatinis profesinis tobulėjimas Savarankiškumo ugdymas Numonių įvairovė ir diskusijos –mokyklos gy-venimo dalis Įvairūs mokymo būdai ir šaltiniai

9. GERA MOKYKLA (rengimas) I etapas Studija II etapas Ekspertų darbo grupė • Įvairiose šalyse vyraujančios geros mokyklos sampratos tendencijos • Įvairių sampratų apibendrinimas, sisteminimas • Savo geros mokyklos modelio kūrimas

10. Ekspertų darbo grupė išsamiai susipažino su užsienio šalių geros mokyklos koncepcijomis, jų struktūrizavimu Efektyvus mokymas Profesionali lyderystė ir vadyba Naujosios Zelandijos geros mokyklos modelis MOKSLEIVIŲ MOKYMASIS – įsitraukimas, pažanga ir pasiekimai Tėvų ir bendruome-nės įtraukimas Efektyvus mokyklos valdymas Saugi ir inkliuzinė aplinka

11. 9. Kiekvieno vaiko gerovės užtikrinimas ir pagarba visiems mokyklos bendruomenės nariams 10. Orientacija į tikslus ir aukštus mokymosi pasiekimus Škotijos geros mokyklos modelis MOKYMAS IR MOKYMASIS 8. Vertinamas ir įgalinamas mokyklos personalas ir mokiniai 3. Kartu su mokiniais, tėvais ir personalu kuriama mokyklos vizija 1. Jaunų žmonių įtraukimas į aukščiausios kokybės mokymąsi Sėkmingai besimokantys mokiniai Pasitikinčios savimi asmenybės • Efektyviai bendra-darbiaujantys mokiniai Atsakingi piliečiai 7. Atliktų darbų vertinimas ir pozityvus požiūris į iššūkius 4. Aukštos kokybės lyderystė visuose lygmenyse 2. Dėmesys mokymosi rezultatams ir maksimalių galimybių pasiekti sėkmę sudarymas MOKYMAS IR MOKYMASIS 6. Siekiant gerinti moksleivių rezultatus, bendradarbiaujama su tėvais 5. Vystomi partnerystės ryšiai su kitomis įstaigomis ir bendruomene Šaltinis: Howgoodisourschool? Thejourney to excellence; HM InspectorateofEducation, 2006

12. Šveicarijos Cugo kantono geros mokyklos modelis Šaltinis:Kokybės valdymas bendruomenių mokyklose, Švietimo ir kultūros direkcija, 2008, psl. 12

13. Ekspertų darbo grupėje buvo apžvelgtos ankstesnės nepriklausomos Lietuvos geros mokyklos koncepcijos • Tautinės mokyklos koncepcija (1988 m.): dėmesys asmens orumui, individualumui, moralumui, tautinei tapatybei bei pilietiškumui. • Geros mokyklos koncepcija Bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų programų įvade (1994 m.): akcentuotas bendruomenės ir gyvenimo mokykloje vaidmuo, savarankiškos, sąmoningos, visapusiškai išsilavinusios asmenybės svarba.

14. Ekspertai nagrinėjo futurologinį požiūrį į mokyklą: koks mokymasis bus ateityje? Naujigebėjimai Nauji mokymosi būdai Iniciatyvumas, lankstu-mas, atsakingumas, kūrybingumas, iššūkių priėmimas Asmeninės savybės Suasmeninimas Orientacija į mokinį Suasmeninti, aktyvūs, motyvuojantys, įtraukiantys, patyri-miniai mokymosi būdai Komandinis darbas, bendradarbiavimas, empatija Socialinės įgūdžiai Bendradarbia- vimas Mokymasis grupėse Mokymasis grupėse, partneriškai, įvairiuose tinkluose Gebėjimai valdyti procesą, organizuoti, kognityvus mąstymas Gebėjimas mokytis Neformalumas Mokymasis visur ir visada Mokymasis visur ir visada, mokymasis iš virtualių šaltinių

15. Koncepcija - tai įrankis, leidžiantis ir skatinantis mokyklų bendruomenę šnekėtis ir veikti – ieškoti savų būdų tobulinti mokyklą ir judėti geros mokyklos link.

16. Gera mokykla - prasmės, atradimų ir mokymosi sėkmės siekianti, bendruomenės susitarimais savo veiklą grindžianti mokykla.

17. MOKINIŲ PATIRTYS UGDYMO REZULTATAI GYVENIMAS MOKYKLOJE BRANDA, PASIEKIMAI ir PAŽANGA UGDYMASIS/ MOKYMASIS UGDYMO APLINKA UGDYMAS/MOKYMAS PERSONALAS BENDRUOMENĖ kaip BESIMOKANTI ORGANIZACIJA LYDERYSTĖ ir VADYBA VIETOS BENDRUOMENĖ ir STEIGĖJAS

18. GERA MOKYKLA

19. GERA MOKYKLA