Kristina Vilkelienė, šv. Kristaforo gimnazija

1. Projektas „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14 – 19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui“ Kristina Vilkelienė, šv. Kristaforo gimnazija

2. MODULIŲ PROGRAMŲ PROJEKTAI IR JŲ ĮGYVENDINIMO REKOMENDUOJAMA SEKA 9–10 (I-II gimnazijos) klasės

4. SOCIALINIS UGDYMAS:ISTORIJALietuvos laisvės kovos 2011 paskelbti Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metais. 2011–2013 metų ugdymo planuose (2011 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. V-1016) mokykloms numatyta galimybė daugiau dėmesio skirti Laisvės kovų istorijai dėstyti, integruoti istorijos ir pilietiškumo pagrindų pamokas, laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų. Tai sudarys galimybes, remiantis partizanų kovų istorijos pavyzdžiais, ugdyti mokinių pilietiškumą.

5. Planuojant laisvės kovų istorijos turinį rekomenduojame kūrybingai pasinaudoti mokyklų turima medžiaga ir įvairiomis šiai temai skirtomis programomis. Vykdant „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams“ projektą yra parengta privalomai pasirenkamojo istorijos modulio programa „Lietuvos laisvės kovos XVIII–XX a.“: 9-10 kl. istorijos metodinės rekomendacijos - modulio programos "Lietuvos laisvės kovos XVIII - XXa." pamokų planaiIstorijos pagrindinio ugdymo 9-10 kl. metodinių rekomendacijų projektas (2011-06-29)Laisvės kovų istorijai skirtą programą parengė ir Vidmantas Vitkauskas, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorius, istorijos mokytojas ekspertas. Šioje „Pasipriešinimo istorijos programoje“ mokytojai ras visą reikalingą informaciją apie laisvės kovų dėstymą, rekomendacijas, literatūros sąrašus ir kitą reikalingą informaciją.Pasipriešinimo istorijos programaPasipriešinimo istorijos programos priedaiwww.upc.smm.lt

6. Vidurinio ugdymo istorijos bendrosios programos įgyvendinimo metodinės rekomendacijos Apie Laisvės kovų istorijos mokymą (pamokų planų, vertinimo pavyzdžiai) yra 18-20 psl., 27-32 psl., 34-36 psl. 42-43 psl.Šias metodines rekomendacija išskaidytas dalimis pagal turinį galima rasti http://www.upc.smm.lt/ugdymas/vidurinis/rekomendacijos/.Taip pat šiame puslapyje yra įdėta informacija apie Lietuvos laisvės kovų mokymą (pamokų planai, pasipriešinimo istorijos programa, priedai ir kt.)Iš http://www.upc.smm.lt/ugdymas/vidurinis/rekomendacijos/: Socialinis ugdymas Istorija1. Esminiai pakeitimai vidurinio ugdymo istorijos programoje2. Ugdymo planavimas3. Vadovėlių medžiagos pritaikymas4. Ugdymo metodai ir jų pavyzdžiai pamokoje5. Vertinimas6. Literatūra

7. Kasdien ženk mažą žingsnelį į priekį Kaip nudirbi mažus darbus, taip atlieki viską. Jei nedideles užduotis įvykdai gerai, ir dideli darbai tau seksis. Meistriškumas taps tavo gyvenimo būdu. Tačiau maža to – visos nedidukės pastangos sueina į vieną, taigi dėdamas plytą prie plytos tu kuriesi nuostabius dalykus, ugdaisi pasitikėjimą savimi ir gražiausias savo svajones paverti tikrove. Išmintingas žmogus supranta, kad maži žingsneliai į priekį artina mus prie nepaprastų pergalių. Robin Sharma

8. PRIVALOMAI PASIRENKAMOJO ISTORIJOS MODULIO PROGRAMA IX – X KLASĖMS LIETUVOS LAISVĖS KOVOS XVIII – XX A. PRISTATYMAS

9. Privalomai pasirenkamojo modulio programos LIETUVOS LAISVĖS KOVOS XVIII – XX A.tematika

10. Kam skirta ši modulio programa Modulio programa skirta besidomintiems Lietuvos istorija mokiniams. Pasirinkę šio istorijos modulio programą mokiniai galės: dar labiau pagilinti įgytas žinias, formuoti (is) naujus gebėjimus, daugiau įgyti savarankiško darbo patirties, pasirinkti istorijos mokymąsi, atitinkantį jų poreikius, galimybes ir polinkius, istorijos dalyko privalomąjį kursą papildyti įvairia popamokine veikla, išsiaiškinti kokie įvykiai vyko ir jo gyvenamoje vietovėje.

11. Galimybės mokiniui, mokantis pagali šią modulio programą istoriją pažinti ne tik vadovėlio pagalba bet ir lankantis muziejuose, bibliotekose, asmeniniuose archyvuose, bendraujant su įvykių liudininkais ar net dalyviais (ypač nagrinėjant Ginkluoto pasipriešinimo istoriją 1944 – 1953 m.). Mokiniai gautų informacijos ne tik iš vieno šaltinio, čia labai svarbūs atsiminimai, liudijimai, tuomet mokinai galėtų objektyviau įverinti įvykių priežastis, pasekmes. mokiniai galės susipažinti su įvykiais, kurie vyko jų gyvenamoje vietovėje, aplankyti kovų įamžinimo vietas.

12. Kas yra padaryta rengiant šią modulio programą Parengtas ilgalaikis modulio programos planas; Parengti integruotų pamokų pavyzdžiai; Surinkta dalis vaizdinės medžiagos(su pilna informacija) skirtos nagrinėti 1944 – 1953 m. laikotarpį Surinkti šį laikotarpį atspindintys šaltiniai (dokumentai) su pateiktomis užduotimis; Surinkta ir pateikta informacija (knygos, muziejai, internetinės svetainės, lankytinos vietos) mokytojams, kuria jie gali naudotis ne tik pamokoje; Pasiūlytas modelis baigiamosios konferencijos 10 (I gimnazijos) klasėje baigus visą modulio programą. Idėja: sukurti integruotų pamokų ir metodinės medžiagos „PowerPoint” pristatymus.

13. Darbo planas II gimnazijos klasėse Ginkluotas pasipriešinimas 1944 – 1953 m. Aptarta su mokiniais “Laisvės kovų istorija” naujovės, kurios įtrauktos į pagrindinio ugdymo programą; Paaiškintas “Laisvės kovų istorijos” planas, numatyti darbo metodai: Teorinė medžiaga: pamokose dėstomos apžvalginės temos. Praktiniai darbai: mokinių parengti darbai, išvykos, ekskursijos, dalyvavimas konkursuose.

14. Nuo ko pradėti, kaip dirbti? Įvadinė pamoka apie Lietuvos kariuomenę; Filmas “Vienui vieni”; ApsilankymasTuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse. Kas domina mokinius, ką norėtų sužinoti plačiau? Partizanų dvasinis pasaulis; Kūryba; Kokio išsilavinimo ir profesijų žmonės buvo ginkluoto pasipriešinimo dalyviai; Atminimo įamžinimas. Kaip užbaigti? Baigiamoji pamoka – konferencija ; ApsilankymasGenocido aukų muziejuje

15. Kompetencijų ugdymas istorijos mokymo proceseVienas svarbiausių tikslų – ugdytis istorinio mąstymo kompetenciją, todėl istorijos vidurinio ugdymo bendrojoje programoje akcentuojamas ne konkrečių datų ar įvykių išmokimas, bet daugiau dėmesio skiriama darbui su įvairiais istoriniais šaltiniais, jų analizei bei interpretavimui; istorinės informacijos atrinkimui jos vertinimui, išvadų formulavimui; papildomos informacijos radimui spaudoje, internetinėje erdvėje, muziejuose ir kt; istorinį mąstymą mokinys gali ugdytis pasitelkęs istorinius šaltinius, vaizdinius, sąvokas.Ugdymo proceso turinys negali būti atsiejamas nuo bendrųjų kompetencijų ugdymo, kurių tikslas praturtinti ugdymo turinį aktualiais mokiniams ir visuomenei klausimais, padėti mokiniams ugdytis gyvenimui žinių visuomenėje būtinas kompetencijas, atsakomybę už savo elgseną ir jos pasekmes, gebėjimą pasipriešinti neigiamai įtakai, padėti mokiniams išvengti netinkamo elgesio. Vadovaujantis Bendrosiomis ugdymo programomis, išskiriamos šios bendrosios kompetencijos:mokėjimo mokytis;komunikavimo;pažinimo;socialinė; iniciatyvumo ir kūrybiškumo;asmeninė. Mokytojas kartu su mokiniais gali sudaryti ir aptarti kompetencijų aprašą ir numatyti, suplanuoti galimą veiklą užsibrėžtiems tikslams pasiekti.

16. Pavyzdys, kaip galima pritaikyti šios lentelės aprašą nagrinėjant pasipriešinimo istoriją pokario Lietuvoje. Galima numatyti temą „Partizanų atminimo įamžinimas“. Lentelės dalyje numatyti veiklas, kurias mokinys atliks ruošdamas pristatymą šia tema. Mokiniai gali rinkti ir pristatyti medžiagą apie savo vietovėje pastatytus paminklus, menančius partizanų kovų ir žūties vietas.

17. DARBO PRISTATYMO PAVYZDYS TAURAGĖ IR APYLINKĖS

18. Tauragė. Šiame mieste yra vienas garsiausių visoje Lietuvoje sovietinio genocido paminklų – buvusi NKVD (MGB) būstinė , pagal ankstesniojo namo šeimininko pavardę tauragiškių paprastai vadinama Šubertine. Tai niūrokas trijų aukštų mūrinis pastatas Prezidento gatvėje (Nr. 38). Saugumiečiai jame buvo įsikūrę 1945–1954 m. Čia buvo įrengtos kelios kalinimo kameros bei tardymo kambariai. Šubertinės sienos mena baisias kančias, šimtus sulaužytų likimų. Įdomu pažymėti, kad, nors būstinės apsauga buvo ypač griežta, 1946 m. birželio mėnesį, papirkus vieną enkavėdistą, partizanų ryšininkams pasisekė surengti sėkmingą operaciją ir išvaduoti 22 Šubertinėje kalintus bendražygius. Tauragės apylinkėse žuvę partizanai buvo atvežami čia, prie Šubertinės. Manoma, kad net keliasdešimt jų gali būti užkasta pastato kieme. Spėjama, kad būtent čia guli 1947 m. žuvęs Kęstučio apygardos vadas Juozas Kasperavičius-Visvydas. Visų jų atminimui 1993 m. iš lauko akmenų sumūrytas didingas memorialas „Lietuvos laisvės kovotojams“. Tai masyvus obeliskas ir atminimo sienelė su žuvusiųjų pavardėmis. Paminklo papėdėje palaidoti aukų kaulai, rasti kasant per Šubertinės kiemą tranšėją. Kairiau obelisko stovi senutėlis medinis kryžius. 1948-aisiais jis buvo slapčia pastatytas Žygaičių kapinėse ant partizano Antano Lukošiaus-Rūtos kapo ir ten išstovėjo pusšimtį metų. Memorialas įrengtas Prano Rindoko, Stepono Strainio, Prano Joniko, Antano Urbučio ir kitų Tauragės LPKTS narių jėgomis.

19. Žygaičiai. Miestelio kapinėse palaidoti keli šio krašto rezistentai. Pačiame rytiniame kapų kamputyje ilsisi Antanas Lukošius-Rūta. Nepriklausomybės metais jis dirbo policininku Batakiuose, Tauragėje, be to, buvo aktyvus šaulys. 1923-iaisiais dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime. Sovietų valdžiai tokie žmonės buvo itin „nepriimtini“, todėl jau 1940 m. A. Lukošius buvo suimtas ir įkalintas Kauno kalėjime. Jį išlaisvino 1941 m. birželio sukilėliai. 1944 m. vokiečiai A. Lukošių ir jo šeimą išvežė į Vokietiją. Iš čia jis galėjo pasitraukti į Vakarus, tačiau 1945 m. grįžo gimtinėn ir išėjo į mišką. 1948 m. rudenį verždamasis iš apsupties Tyrelio miške partizanas buvo sužeistas ir nenorėdamas pasiduoti gyvas nusišovė. Išniekintą jo kūną stribai užkapstė Žygaičių žvyrduobėje. Partizanų rėmėjai jį atkasė ir slapčia palaidojo šiose kapinėse. Ant partizano kapo ilgai stovėjo medinis kryžius be jokio užrašo.(1998 m. partizano dukters Elenos ir Tauragės LPKTS pirmininko Prano Rindoko pastangomis, parėmus LGGRTC, čia pastatytas naujas akmeninis paminklas.

20. Putokšliai. Kaimo centrą galima pasiekti pavažiavus maždaug keturis kilometrus Žygaičių–Sartininkų keliu. Čia pasukus į dešinę ir dar pusantro kilometro nukakus geru žvyrkeliuku, dešinėje matosi aukštas metalinis kryžius Putokšlių apylinkėse žuvusiems partizanams. Užrašas skelbia, kad kovodami su raudonaisiais okupantais šiose vietose žuvo devyni vyrai ir trys moterys. Kryžiaus vieta – ne atsitiktinė. Netoliese 1951 m. žuvo Pilėnų būrio vadas Vincas Stonys-Žalgiris. Jo žmona partizanė Ona Jagminaitė-Stonienė pasibaigus šoviniams susisprogdino granata.