Ūkinės veiklos poveikis paviršinio vandens telkiniams ir jo sąlygotos problemos Nemuno UBR

1. Ūkinės veiklos poveikis paviršinio vandens telkiniams ir jo sąlygotos problemos Nemuno UBR Martynas Pankauskas, Aplinkos apsaugos agentūros Upių baseinų valdymo skyriaus vedėjas

2. Paviršinio vandens telkiniai • Upių kategorijos vandens telkiniai: • Upių kategorijos vandens telkiniams priskiriamos upės, kurių baseino plotas yra didesnis už 50 km2; • Vieną vandens telkinį sudaro to paties tipo bei tokios pačios būklės vienos upės atkarpos. • Ežerų ir tvenkinių kategorijos vandens telkiniai: • Ežerų ir tvenkinių kategorijos vandens telkiniams priskiriami ežerai ir tvenkiniai, kurių plotas yra didesnis nei 50 ha; • Vienas didesnis nei 50 ha ežeras arba tvenkinys sudaro vieną vandens telkinį.

3. Paviršinio vandens telkiniai

4. Pagrindiniai paviršinių vandens telkinių būklę įtakojantys ūkinės veiklos veiksniai • Pasklidoji žemės ūkio bei gyventojų, kurių nuotekos nėra surenkamos, tarša; • Sutelktoji pramonės įmonių, lietaus nuotekų bei buitinių nuotekų valyklų tarša; • Upių vagų ištiesinimas; • Hidroelektrinių poveikis; • Tarptautinė tarša; • Tarša pavojingomis medžiagomis.

5. Pasklidosios žemės ūkio taršos apkrovos • Žemės ūkyje susidaranti tarša: • Gyvulių mėšlas; • Mineralinės trąšos. Tarša, patenkanti su gyvulių mėšlu apskaičiuojama remiantis sutartinių gyvulių (SG) skaičiumi (ŽŪIKVC duomenys). Duomenų apie mineralinių trąšų sunaudojimą kol kas nėra, todėl apkrova skaičiuojama įvertinant standartinį trąšų poreikį pasėliams tręšti.

6. Žemės ūkyje susidarančios taršos apkrovos

7. Pasklidosios žemės ūkio taršos poveikis

8. Gyventojų, kurių nuotekos nėra surenkamos, taršos apkrovos Nemuno UBR yra 0,55 mln. gyventojų, kurių namų ūkiai yra neprijungti prie nuotekų surinkimo tinklų, o nuotekos nėra valomos

9. Sutelktosios taršos apkrovos Sutelktosios taršos apkrovas sudaro lietaus, pramonės įmonių bei buitinių nuotekų valyklų išleistuvais išleidžiama tarša Remiantis AAA duomenimis, 2007 m. Nemuno UBR buvo 1412 nuotekų išleistuvų. Iš 1342 išleistuvo nuotekos buvo išleidžiamos į upes ir ežerus, iš 65 - į Kuršių marias, iš 5 – į Baltijos jūrą

10. Sutelktosios taršos apkrovos

11. Sutelktosios taršos poveikis

12. Upių vagų ištiesinimas(1) Upių kategorijos vandens telkiniams Nemuno UBR yra priskiriama 10 200 km upių vagų. Tame tarpe ištiesintos upių vagos sudaro apie 3 109 km

13. Upių vagų ištiesinimas(2)

14. Hidroelektrinių poveikis Nemuno UBR upėms

15. Tarptautinės taršos poveikis • BDS7 koncentracija Neryje ir Nemune ties siena su Baltarusija vis dar viršija geros ekologinės būklės kriterijų; • Tarptautinės taršos poveikis azoto ir fosforo junginių koncentracijoms Neries bei Nemuno upėse pastaraisiais metais nėra reikšmingas; • Tarptautinė tarša sudaro 30-40% visos į Kuršių marias pernešamos azoto junginių (amonio ir nitratų azoto) taršos bei apie 50% bendrojo fosforo taršos.

16. Tarša pavojingomis medžiagomis

17. Paviršinio Nemuno UBR vandens telkiniųbūklės vertinimas

18. Ežerų ir tvenkinių kategorijos vandens telkiniai Nemuno UBR yra 276 ežerų ir tvenkinių kategorijai priskiriami vandens telkiniai

19. Vandens telkiniai ir jų būklė Nemuno UBR išskirta 590 upių kategorijos vandens telkinių

20. Ūkinės veiklos poveikis tarpiniams ir pakrantės vandenims • Bendrą tarpinių ir pakrantės vandenų būklę lemia pasklidoji tarša iš baseino, daugiausia perteklinio azoto ir fosforo prietaka su upių vandenimis, daugiausia Nemunu; • Dėl upėmis atplukdomos taršos, pakrantės ir Kuršių marių vandenims būdingi aukšto eutrofikacijos laipsnio požymiai – didelės ištirpusio azoto ir fosforo koncentracijos žiemą bei intensyvūs vandens žydėjimai šiltuoju metų laiku. Esant nepalankioms klimatinėms sąlygoms (aukštai temperatūrai, ramiems orams ir kt.) mariose stebimi žuvų kritimai ir kiti intensyviai eutrofikacijai būdingi reiškiniai, kuriuos sąlygoja trumpalaikis deguonies trūkumas.

21. Tarpinių ir pakrantės vandenų būklė

22. Ačiū už dėmesį