1 / 33

8 paskaita. Darbo rinka

8 paskaita. Darbo rinka. Doc. A.Maldeikienė. Vidutinysis periodas. Vidutiniuoju periodu ekonomika sugrįžta į gamybos lygį, susijusį su natūraliuoju nedarbo lygiu.

isi
Télécharger la présentation

8 paskaita. Darbo rinka

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. 8 paskaita. Darbo rinka Doc. A.Maldeikienė

  2. Vidutinysis periodas Vidutiniuoju periodu ekonomika sugrįžta į gamybos lygį, susijusį su natūraliuoju nedarbo lygiu. Vidutiniuoju laikotarpiu makro tyrimai susitelkia ties pusiausvyra darbo rinkoje. Ją apibūdina natūralusis nedarbo lygis – toks nedarbo lygį, apie kurį ekonomika svyruoja vidutiniuoju periodu. Su natūraliuoju nedarbo lygiu susijęs natūralusis (= pusiausvyros, potencialus) gamybos lygis.

  3. Darbo jėgos struktūra Užimti gyventojai — vyresni nei 15 metų amžiaus asmenys, kurie dirbo bet kokį darbą už kurį gavo darbo užmokestį pinigais ar natūra, arba turėjo pelno. Bedarbiai — 15-74 metų amžiaus asmenys, kurie nedirba, aktyviai ieško darbo (per paskutines 4 savaites kreipėsi į darbo biržas, draugus, žiniasklaidą, pirko verslo liudijimą, ieškojo patalpų darbui, etc.) ir per dvi savaites gali pradėti dirbti. Bedarbiais laikomi ir tie asmenys, kuriems darbdaviai moka mažiau nei 50% darbo užmokesčio ir kurie ieško darbo. Ilgalaikiai bedarbiai — bedarbiai, ieškantys darbo metus ir ilgiau. Darbo jėga — visi užimti gyventojai ir bedarbiai.

  4. Nedarbo lygio apibrėžimas ir jo apskaičiavimas Nedarbo lygis rodo darbo neturinčios darbo jėgos dalį (išreikštą procentais), t. y. bedarbių ir darbo jėgos santykis. Konkrečiau kalbant, u = U/L, kur U — bedarbių skaičius; L — darbo jėga; L — bedarbių ir užimtųjų (N) suma, taigi, L = U+N.

  5. Lietuvos darbo jėgos struktūra

  6. Lietuvos bedarbiai ir užimtieji 1998-2010 m.m.

  7. Nedarbas 2006-2010 metais

  8. Lietuvos nedarbo lygis2005-2010 metai ketvirtinis

  9. Lietuvos darbo rinkos pastarųjų mėnesių tendencijos Nedarbas stabilizavosi ir pradeda mažėti, bet procesas netvarus. Didelė ilgalaikio nedarbo dalis. Darbo rinkoje pradeda trūkti kvalifikuotos darbo jėgos. Lietuvoje reikia labai aiškiai skirti nedarbą ir ekonominį neaktyvumą. Kai kurie žmonės nedirba, nes nesiekia įsidarbinti. Tikėtina , kad apie 30 proc. besiregistruojančių darbo biržoje registruojasi ne tam, kad surastų darbą, o dėl to, kad turi teisę į socialinę paramą. Šie žmonės iškreipia vaizdą, nes didina nedarbo statistiką. Jie nesiekia užimtumo, nes turi nedeklaruotus pajamų šaltinius, padeda namų ūkyje. Labai žemas yra neįgaliųjų užimtumas. Dalis žmonių neturi profesinio pasirengimo. Kaimo žmonės turi namų ūkį, bet darbo biržoje registruojasi dėl socialinių garantijų. Mums, kaip valstybei, tai yra didelė problema.

  10. Emigracijos priežastys • darbo užmokestis • darbo neturėjimas • orientacija į savirealizaciją • studijos

  11. Kai kurių išsivysčiusių valstybių nedarbo lygiai, 1970-2010

  12. JAV nedarbo duomenys 2000-2010 metaihttp://www.bls.gov/data/unemployment

  13. Nedarbo lygis makroekonomikoje nagrinėjamas, nes Nedarbo lygis rodo esamą ekonomikos būklę, palyginus su kažkokiu normaliu lygiu (kai nedarbo lygis didėja, BVP augimas paprastai lėtėja)

  14. Darbo užmokesčio apibrėžimas Dvi problemos: • kokiu būdu rinkoje susiformuoja darbo užmokestis • koks ryšys tarp darbo užmokesčio ir nedarbo. Darbo užmokestis nustatomas daugeliu būdų. Dažniausiai kalbama apie derybų būdu nustatytą darbo užmokestį arba apie efektyvaus darbo užmokesčio teoriją.

  15. Kas lemia darbo užmokestį? (1) Darbuotojams mokamas darbo užmokestis turi viršyti jų abejonių darbo užmokestį: a) jis turi būti didesnis, nei tas, kai jau dirbti nebeapsimoka ir b) darbo užmokestis turi būti toks, kad nesinorėtų prarasti darbo. Kitais žodžiais, dauguma darbuotojų uždirba tiek, kad labiau trokšta dirbti nei tapti bedarbiais; (2) Darbo užmokestis paprastai priklauso nuo darbo rinkos sąlygų: kuo mažesnis nedarbo lygis, tuo aukštesni darbo užmokesčiai.

  16. Derybos Kiek derėdamiesi gali išlošti darbuotojai, priklauso nuo dviejų veiksnių: Pirma, kiek kainuos įmonei pakeisti darbuotoją, jei jis nutars nebedirbti. Antra, ar darbuotojui bus sudėtinga rasti darbą, jei jis nutars palikti įmonę. Arba, kuo daugiau nuostolių, netekus darbuotojo, patirs įmonė, ir kuo lengviau jis galės rasti kitą darbą, tuo daugiau darbuotojas gali išlošti derybose. Taigi, darbuotojo derybų galia priklauso nuo (1) jo darbo pobūdžio; (2) darbo rinkos sąlygų.

  17. Efektyvūs darbo užmokesčiai Teorijas, kurios susieja darbo užmokestį su darbo našumu arba darbuotojų efektyvumu, ekonomistai vadina efektyvaus darbo užmokesčio teorijomis. Efektyvaus darbo užmokesčio teorijos darbo užmokesčio dydį taip pat sieja tiek su darbo prigimtimi, tiek su darbo rinkos situacija: (1) Įmonės – pavyzdžiui, aukštųjų technologijų bendrovės – kurios mano, kad darbuotojų nuostatos bei pasišventimas yra itin svarbūs jų darbo kokybei, mokės savo darbuotojams daugiau nei tos įmonės, kur dirbamas rutininis darbas. (2) Darbo rinkos padėtis paveiks darbo užmokestį. Mažesnis nedarbo lygis darbuotojui suteiks daugiau vilčių gauti kitą darbą, tad bus ir didesnis darbo jėgos judėjimas. Tai reiškia, kad esant mažam nedarbui, įmonė, kuri nori, kad darbuotojas pasiliktų, bus priversta didinti savo darbuotojams darbo užmokestį.

  18. Darbo užmokestis, kainos ir nedarbas W = Pe F(u, z) Visuminis nominalusis darbo užmokestis W priklauso nuo trijų veiksnių: • Laukiamo kainų lygio Pe. • Nedarbo lygio u. • Labai bendro kintamojo z, kuris žymi visus veiksnius, galinčius keisti darbo užmokestį.

  19. Laukiamas kainų lygis Kainų lygis veikia darbo užmokestį, nes tiek darbuotojai, tiek įmonės rūpinasi realiuoju, o ne nominaliuoju darbo užmokesčiu: • Darbuotojai rūpinasi ne tuo, kiek grynųjų jie gaus, o tuo, kiek prekių jie galės nusipirkti už savo darbo užmokestį. Kitaip sakant, jie domisi ne savo gaunamu nominaliuoju darbo užmokesčiu, bet gaunamo nominaliojo darbo užmokesčio (W) ir perkamų prekių kainos (P) santykiu. Taigi juos domina W/P. • Įmonės taip pat domisi ne ta nominaliąja pinigų suma, kurią jos išmoka savo darbuotojams, bet tuo, kokią dalį jų būsimos gamybos apimties, išreikštos kainomis (P), sudarys darbo užmokestis (W). Taigi, jos irgi domisi W/P.

  20. Kodėl svarbus laukiamas kainų lygis? Darbo užmokestis priklauso nuo laukiamo kainų lygio, Pe, o ne nuo esamojo kainų lygio, P, nes darbo užmokestis yra nustatomas nominaliuoju (valiuta) dydžiu, ir tuo metu, kai jis nustatomas, atitinkamas kainų lygis dar nėra žinomas.

  21. Nedarbo lygis Nedarbo lygio didėjimas mažina darbo užmokestį: Aukštesnis nedarbo lygis mažina darbuotojų derybines galias, ir verčia juos sutikti su mažesniu atlygiu. Analogiškai, didesnis nedarbas leidžia įmonėms mokėti mažesnį darbo užmokestį ir vis dėlto išlaikyti darbuotojų norą dirbti.

  22. ... didėjant z nominalusis darbo užmokestis didėja. Kas tas z? Raide z gali būti pažymėta eilė skirtingų dalykų: • nedarbo draudimo išmokų lygis –esant duotam nedarbo lygiui, didesnės nedarbo draudimo išmokos padidina darbo užmokestį; • Minimaliojo darbo užmokesčio padidinimas gali padidinti ne tik patį minimalųjį atlygį, bet ir darbo užmokestį virš minimalaus, ir tokiu būdu vidutinį darbo užmokestį W, esant duotam nedarbo lygiui • Griežtesnis darbo sutarčių nutraukimo teisinis reguliavimas įmonėms pabrangina darbuotojų atleidimą. Taigi, toks teisinis pokytis padidins darbuotojų, kuriuos papildomai saugo įstatymas, derybines galias (įmonėms bus sunkiau tokius darbuotojus atleisti ir priimti kitus) ir tai padidins darbo užmokestį esant duotam nedarbo lygiui.

  23. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (be individualių įmonių) šalies ūkyje ir jo indeksai 2009 ir 2010 m. ketvirčiais

  24. Kainų nustatymas Jei prekių rinkoje būtų tobula konkurencija, tai vieno produkcijos vieneto kaina būtų lygi ribinėms sąnaudoms: kaina P būtų lygi W. Tačiau dauguma prekių rinkų yra nekonkurencingos, tad įmonės nustato kainas didesnes nei ribinės sąnaudos. Taigi, įmonės savo gaminių kainą nustato pagal priklausomybę P = (1+µ)W čia µ žymi savikainos ir pardavimo kainos skirtumą, antkainį. Jei prekių rinkose būtų tobula konkurencija, tai µ būtų lygus nuliui, ir kaina P būtų tiesiog lygi sąnaudoms W. Jei rinkos nekonkurencingos ir įmonės turi galimybę įtakoti kainas, µ bus teigiamas, o kaina P viršys sąnaudas W dydžiui lygiu (1+µ).

  25. Darbo užmokesčio nustatymo priklausomybė Tarkime, kad nominalusis darbo užmokestis priklauso nuo einamojo kainų lygio P, o ne nuo laukiamo kainų lygio. Esant tokiai papildomai prielaidai, kainų ir darbo užmokesčio nustatymas apibūdina pusiausvyros nedarbo lygį: W = P F(u, z), arba W/P = F(u,z) Kuo aukštesnis nedarbo lygis, tuo žemesnį realųjį darbo užmokestį pasirenka nustatantieji darbo užmokestį. Kuo aukštesnis nedarbo lygis, tuo mažesnė derybinė darbuotojų galia, ir tokiu atveju tuo mažesnis darbo užmokestis.

  26. Kainų nustatymo priklausomybė W/P= 1/(1+µ) kainų nustatymo mechanizmas veikia įmonių mokamą realųjį darbo užmokestį. Padidėjęs antkainis leidžia įmonėms didinti kainą,, nors darbo užmokestis nekinta, taigi, realusis darbo užmokestis mažėja.

  27. Natūralus nedarbo lygis Pusiausvyra darbo rinkoje reikalauja, kad darbo užmokestis, nustatytas pagal darbo užmokesčio nustatymo priklausomybę, būtų lygus darbo užmokesčiui, kuris nustatomas pagal kainų nustatymo mechanizmą. Pusiausvyros nedarbo lygis yra vadinamas natūraliuoju nedarbo lygiu.

  28. Nedarbo pašalpos ir natūralusis nedarbo lygis Nedarbo pašalpos padidėjimas lemia natūraliojo nedarbo lygio didėjimą.

  29. Antkainis ir natūraliojo nedarbo lygis Padidėjęs antkainis sumažina realųjį darbo užmokestį ir sukelia natūraliojo nedarbo lygio kilimą.

  30. Natūralus užimtumo ir natūralus gamybos lygiai Natūralusis užimtumo lygis, tai toks užimtumo lygis, kuris egzistuoja, kai nedarbas yra lygus natūraliajam lygiui: Nn= L(1- un) Natūralusis gamybos lygis — toks gamybos lygis kuriam esant realusis darbo užmokestis, nustatytas pagal darbo užmokesčio nustatymo sąryšį yra lygus realiajam darbo užmokesčiui, nustatytam pagal kainų nustatymo mechanizmą: F[1-Yn/L,z]=1/

  31. Darbo rinkos lankstumas ir saugumas (fleksecurity) Švedija ir Danija — mažos atviros ekonomikos, labai jautrios išorinei konkurencijai — vis dėlto juose mažiausiai bijoma globalizacijos; jos labai konkurencingos; turi vienus geriausių įvertinimų apie pasitenkinimą gyvenimu. Svarbus šių šalių darbo rinkos elementas — vadinamasis lankstumo-saugumo derinys: • darbdaviai gali santykinai paprastai pasamdyti ir atleisti (t.y. labai silpna užimtumo apsauga); • kita vertus tuo pačiu metu yra stipri nedarbo draudimo išmokų sistema ir veikia santykinai aukštas saugumo tinklas (efektyvios išteklių paskirstymo politikos, didelis dėmesys rinkai reikalingų darbo jėgos įgūdžių formavimui).

  32. Darbo rinkos lankstumo koncepcija

  33. Darbo rinkos griežtumo indeksas kai kuriose valstybėse (1999-2002 m. duomenys)

More Related