Duomen ų bazi ų kūrimas ir redagavimas

1. Duomenų baziųkūrimas ir redagavimas • Duomenų bazės kūrimas ir redagavimas. Lentelės ir formos; • Duomenų bazės rikiavimas ir indeksiniai failai; • Paieškos priemonės. Užklausos; • Informacijos atvaizdavimas. Ataskaitos;

2. Duomenų bazės kūrimas ir redagavimas • Pagrindiniai darbo su DB etapai yra šie: • DB struktūros projektavimas; • DB užpildymas; • DB redagavimas. • Naujos DB kūrimas prasideda nuo bazės struktūros, t.y. bazės lentelių struktūros ir tarpusavio ryšių projektavimo. Formuojant atskiros lentelės struktūrą, nurodomi: • lentelės laukų vardai; • laukų reikšmių tipai; • laukų pločiai. Papildomai gali būti nurodyti ir kiti dalykai, pvz., nutylėtos laukų reikšmės, t. y. reikšmės, kuriomis laukas užpildomas automatiškai.

3. Lentelės kūrimas Suformavus visų lentelių struktūrą, nustatomi raktiniai ir siejantys lentelių laukai, nustatomi ryšių, reikalingų lentelėms susieti į vientisą DB, tipai.

4. Laukų duomenų tipai

5. Skaitinių laukų atmainos

6. Įvedimo šablonų metasimboliai

7. Įvedimo šablonų pavyzdžiai (___-_)__-___ !(999-9) 00 - 0000) (370-6) 14 - 56848

8. Lentelių ryšio diagrama Meniu: Tools/Relationships…

9. DB redagavimas • DB struktūros redagavimas: • pakeisti lauko tipą, plotį; • įterpti papildomą lauką; • pašalinti nebereikalingą lauką. • DB duomenų redagavimas: • įterpti naują įrašą; • modifikuoti visą įrašą ar atskirus jo laukus; • pašalinti įrašą. DB turiniui redaguoti plačiai naudojamos formos.

10. DB formos Forma - tai tam tikras langas, skirtas vaizduoti ir redaguoti laukų reikšmes iš vienos ar kelių DB lentelių. Langas atitinkamai apipavidalinamas, laukų reikšmės jame išdėstomos laisva tvarka ir vaizduojamos vartotojui patogiu formatu. Forma - tai lyg savotiška prizmė, pro kurią žvelgiame į DB įrašus. Formoje turi būti ir duomenų vaizdavimo valdymo įrankiai, dar kitaip vadinami navigacijos įran-kiais. Įrankiai pateikiami kaip tam tikri mygtukai su atitinkamais nu-rodymais, pvz., "pereiti prie to-lesnio įrašo", "redaguoti įrašą" ir pan. Formos naudojamos ne tik DB redagavimui, bet ir užpildymui, peržiūrai.

11. DB formų pavyzdžiai

12. DB formų pavyzdžiai (2)

13. Navigacijos duomenų bazėje priemonės Dirbant su DB, vartotojui tenka nuolat "judėti" DB, t. y. pereiti nuo vieno DB įrašo (lauko) prie kito. DBVS yra specialios navigacijos priemonės, užtikrinančios kuo didesnį to "judėjimo" efektyvumą. Prieš atliekant kurį nors veiksmą su DB įrašu, būtina lokalizuoti tą įrašą, kitaip tariant, pereiti prie jo ir jį "suaktyvinti". Bet koks betarpiškas veiksmas įmanomas tik su aktyvaus įrašo duomenų elementais. Navigacija bazėje atliekama pagal atitinkamus nurodymus. Nurodymai gali būti pateikti grafiniais, vizualiai orientuotais instrumentais arba parašytomis specialiomis instrukci-jomis.

14. Navigacijos veiksmai Vykdant navigaciją DB dažniausiai sutinkami tokie nurodymai: • Pereiti prie nurodyto įrašo; • Pereiti pirmyn, praleidžiant nurodytą įrašų kiekį; • Grįžti atgal, praleidžiant nurodytą įrašų kiekį; • Grįžti prie pirmojo įrašo; • Pereiti prie paskutiniojo įrašo. Navigaciją DB patogu atlikti, pasitelkus į pagalbą formas. Navigacija DB atliekama labai efektyviai, kai naudojamas indeksų failas. Šiuo atveju reikiamas įrašas išrenkamas pagal nurodytą reikšmę, esančią viename iš įrašo laukų. Tas laukas turi būti indeksuotas (turi būti sukurta atitinkama indeksų seka).

15. Duomenų bazės rikiavimas ir indeksų failai Labai dažnai DB įrašus reikia tam tikru būdu sutvarkyti, pvz., išdėstyti įrašus kurio nors lauko reikšmių didėjimo tvarka. Toks išdėstymas vadinamas rikiavimu(rūšiavimu). DB įrašus rikiuoti galima be jokių papildomų failų, panaudojant tik DB lentelių failus. Tačiau šiuo atveju turi būti sukuriama nauja DB kopija. O tai paprastai yra neefektyvu - sunaudojama daug atminties ir sugaištama nemažai laiko. Žymiai efektyvesnis rikiavimas, sukuriant papildomus specialius failus, vadinamus indeksų failais. Toks rikiavimas dar vadinamas rikiavimu pagal indeksuotą lauką. Indeksuotas laukas yra tas DB laukas, pagal kurio reikšmes (duomenų elementus) rikiuojami bazės įrašai ir kuriam sudaroma įrašų indeksų seka. Jeigu DB turi bent vieną indeksuotą lauką, tai sakoma, kad ji yra indeksuota.

16. Indeksų seka Indeksų seka - tai nuorodų (rodyklių – pointer) į DB įrašus, surikiuotus pagal kurio nors lauko reikšmes, rinkinys, kuris įtraukiamas į indeksų failą. Įrašai gali būti rikiuojami tų reikšmių didėjimo arba mažėjimo (abėcėlės ar atvirkščia) tvarka. Rikiuoti galima ir pagal reikšmės dalį (pvz., pagal pavardės pirmąją raidę) ar išraiškos rezultatą. Įrašus rikiuoti galima taip pat pagal kelių laukų reikšmes, t. y. pagal tų laukų išraiškos rezultatą. Vienai DB, netgi atskirai lentelei, galime sudaryti daug indeksų sekų ir visas jas saugoti indeksiniame faile. Kiekviena indeksų seka turi pavadinimą. Jis gali sutapti su lauko vardu. Jeigu indeksų faile yra daugiau negu viena indeksų seka, tai DB rikiuojama pagal aktyvią tuo momentu seką. Tuo pačiu metu gali būti aktyvi ne daugiau kaip viena indeksų seka (atskiru atveju visos sekos gali būti neaktyvios, tuomet DB nerikiuojama).

17. Indeksų failas Naudojant indeksų failą, į DB įrašus kreipiamasi ne tiesiogiai, bet per indeksus, saugomus aktyvioje indeksų failo indeksų sekoje. Rikiuojant pagal indeksuotą lauką, nereikia atlikinėti daug laiko reikalaujančių DB įrašų kopijavimo, perstatymo operacijų. Pakanka pertvarkyti tik indeksų seką. Indeksų seka sudaroma vieną kartą, o pertvarkoma tik tada, kai koks nors įrašas įterpiamas, modifikuojamas arba pašalinamas. Svarbiausias indeksų failo naudojimo privalumas tas, kad užtikrinama labai efektyvi duomenų paieška, atranka ir atskiroje lentelėje, ir visoje DB.

18. Užsakytas kiekis didėjančia tvarka 5 4 7 3 1 2 6 Indeksų failo pavyzdys Čia lentelės įrašai rikiuojami lauko „PIRKĖJO KODAS” reikšmių didėjimo tvarka (kai kodai vienodi, atsižvelgiama į jų įvedimo tvarką).

19. Paieškos priemonės Paieška yra manipuliavimo duomenimis operacija ar operacijų seka, kurios paskirtis - surasti konkrečius duomenis iš vienos ar kelių DB lentelių. Paieška yra viena svarbiausių manipuliavimo duomenimis operacijų. Daugelio kitų operacijų (įrašų modifikavimo, įterpimo, pašalinimo) neįmanoma atlikti be šios operacijos. Vartotojui labai aktualu atlikti paiešką greitai, patogiai, lanksčiai. Paieškos greitis nulemia viso darbo su DB efektyvumą. Paiešką DB galima organizuoti: a) naudojantis grafiniais, vizualiai orientuotais instrumentais, b) rašant instrukcijas specialia kalba.

20. Paieškos priemonės (2) Šiuolaikinės DBVS turi labai tobulas grafines paieškos priemones. Joms priskiriami specialūs grafiniai dizaineriai, meistrai ir meniu sistemos. Šiomis priemonėmis vartotojas gali surasti, atrinkti bet kokius jam reikalingus duomenis iš vienos ar kelių lentelių, taip pat vaizduoti juos norimu formatu. Vartotojui nereikia rašyti sudėtingų komandų, sistema pati „sufleruoja” galimus pasirinkimo variantus, tereikia tik iš jų išsirinkti tinkamą. Antrasis būdas daugiausia naudojamas sudarant taikomąsias programas. Paieškos instrukcijos rašomos konkrečia manipuliavimo duomenimis kalba arba specialia užklausų kalba, iš kurių populiariausia yra SQL (Structured Query Language – struktūrizuota užklausų kalba).

21. Paieškos priemonės (3) Atsižvelgiant į paieškos vykdymo principą, skiriama paieška pagal įrašą ir paieška pagal indeksą. Pirmuoju atveju tikrinami pačios DB bazės įrašai. Jie nagrinėjami pradedant pirmuoju, nuosekliai, t. y. ta tvarka, pagal kurią jie buvo išdėstyti užpildant DB. Antruoju atveju nagrinėjami ne patys įrašai, o nuorodos į tuos įrašus - įrašų indeksai, kurie įtraukiami į indeksinį failą. Pavyzdžiui, lokalizuojant pirmąjį surikiuotos lentelės įrašą, pakanka kreiptis į pradinį indeksą indeksiniame faile. Antruoju atveju paieška atliekama žymiai greičiau nei pirmuoju, ypač tada, kai pasitelkiami specialūs pagreitintos paieškos algoritmai, pvz., dvejetainio dalijimo algoritmas.

22. Užklausos Galimos įvairios paieškos formos. Tai - atskirųįrašų (laukų) paieška, įrašų grupių atranka, atranka su rikiavimu ir pan. Nurodymai konkrečių duomenų paieškai paprastai išreiškiami tam tikrais klausimais - užklausomis. Užklausa - tai apibrėžto formato klausimas užrašomas kaip loginė išraiška (sąlyga). Užklausos formuluojamos tam skirta specialia kalba – SQL, kuri trumpai aptarta ankstesnėje temoje, arba DBVS teikiamomis meniu bei grafinių įrankių priemonėmis. Paieškos (užklausos) rezultatai gali būti įvairiai pateikiami. Juos galima išvesti į ekraną (laikinąjį peržiūros langą), naujai sukuriamą lentelę, ataskaitą. Paieškos rezultatus galima išvesti ir į vadinamąją virtualiąją lentelę.

23. Virtualioji (laikinoji) lentelė Virtualioji lentelė skiriasi nuo įprastos DB lentelės tuo, kad ji nėra fiziškai, realiai saugoma išorinėje atmintyje. Tai laikinai pagrindinėje atmintyje saugoma lentelė. Virtualioji lentelė yra išvestinė lentelė, t. y. generuojama iš vienos ar kelių realių, fizinių lentelių laukų kaip atsakymas į pateiktą užklausą. Virtualios lentelės laukų reikšmės gaunamos tiesiog perkeliant jas iš vienos ar kelių fizinių lentelių, be to atliekant įvairias operacijas su fizinių lentelių laukų reikšmėmis galima gauti ir išvestines reikšmes. Laukai, sudaryti iš tokių išvestinių reikšmių, vadinami skaičiuojamais (apskaičiuojamais) laukais.

24. Informacijos pateikimas. Ataskaitos Ataskaita yra tam tikro formato dokumentas, kuriame atvaizduotas visos DB ar jos atskirų dalių turinys. Pagrindinė ataskaitos paskirtis - pateikti duomenis (rezultatus) patogioje vartotojui formoje, t.y. taip, kad juos būtų galima lengvai analizuoti, apibendrinti ir padaryti teisingas išvadas. DBVS įgalina gana paprastai sukurti ataskaitą. Į ataskaitą įmanoma įtraukti duomenis iš kelių tarpusavyje susietų lentelių, taip pat ir iš virtualiųjų lentelių. Duomenis leidžiama įvairiai rūšiuoti, grupuoti, atlikti su jais įvairius skaičiavimus. Paruošta ataskaita gali būti peržiūrima kompiuterio ekrane, išsaugoma išorinėje atmintyje kaip atskiras failas, spausdinama popieriuje.

25. Ataskaitų kūrimas • Ataskaitą galima sukurti dviem būdais: • Naudojantis standartinėmis formomis; • Pačiam vartotojui pasirenkant ataskaitos formą. Pirmasis būdas gerokai apriboja vartotojo pasirinkimą, kadangi ataskaita kuriama pagal sistemos siūlomą formatą. Antruoju būduvartotojas gali laisvai pasirinkti jam priimtiniausią ataskaitos formatą. Tam tikslui skirti specialūs instrumentai - ataskaitų dizaineriai. Kiekviena ataskaita turi tam tikrą struktūrą, į kurią privalu atsižvelgti. Ataskaitoje išskiriamos tokios trys zonos: antraštės zona, pagrindinė zona, pabaigos zona. Antraštės zonoje rašoma informacija, kuri turi būti viso dokumento pradžioje. Jei dokumentą sudaro keli puslapiai, tai nurodoma ir informacija, kuri turi būti kiekvieno puslapio pradžioje. Pagrindinė zona apima eilutes, kurios dažniausiai vaizduoja vieną duomenų bazės įrašą. Ataskaitos pabaigos zona analogiška antraštės zonai, tik jos turinys vaizduojamas dokumento (ar puslapio) pabaigoje.

26. MS Access ataskaita (pvz.)

27. MS Access ataskaita (pvz., Design View)

28. Parengta pagal: • Parengta pagal R.Kuto paskaitų konspektus. • J.Adomaitis ir kt. Informatika I dalisVadovėlis, L-kla “Technologija”, Kaunas, 1999, p.p. 170 – 190. • R.Baronas. Duomenų bazių sistemos (Metodinė priemonė). Vilnius: TEV, 2002, 126 p. • http://distance.ktu.lt/kursai/informatika1/8/ Dar apie tai rasite: • Duomenų bazės. ECDL atstovybės Lietuvoje sertifikuota mokomoji medžiaga, L-kla “Žara”, Vilnius, 2001, 120 p. • Введение в системы баз данных. Дж. Д. Ульман, Дж. Уидом, М., “Лори”, 2000, 374 с. • http://www.citforum.ru/database/dbguide/index.shtml • http://www.citforum.ru/database/dblearn/index.shtml