1 / 14

Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika

Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika. ASOCIACIJA „LIETUVOS MEDIENA“ BAIGIA PROJEKTO SOCIALINIO DIALOGO SKATINIMAS LIETUVOS BALDŲ, MEDIENOS IR POPIERIAUS PRAMONĖS ŠAKOSE VYKDYMĄ Projekto SFMIS:VP1-1.1.-SADM-02-K-01-012. Bendra informacija apie projekt ą.

julio
Télécharger la présentation

Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika ASOCIACIJA „LIETUVOS MEDIENA“ BAIGIA PROJEKTO SOCIALINIO DIALOGO SKATINIMAS LIETUVOS BALDŲ, MEDIENOS IR POPIERIAUS PRAMONĖS ŠAKOSE VYKDYMĄ Projekto SFMIS:VP1-1.1.-SADM-02-K-01-012

  2. Bendra informacija apie projektą • Projekto vykdytojas: Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacija „LIETUVOS MEDIENA“ • Projekto partneris: Lietuvos baldų ir medienos apdirbimo įmonių darbuotojų profesinė sąjunga • Projekto pradžia: 2012m. Kovo 01d. • Projekto pabaiga:2014m. Vasario 28d. • Projekto vertė: 896.151.00 Lt.

  3. Projekte dalyvavusios organizacijos (PDO) AB „Kauno baldai“; AB „Akmena“; UAB „Jūrės medis“; AB „Šilutės baldai“; UAB „SBA baldų kompanija“; UAB „Germanika“; AB „Klaipėdos baldai“; UAB „Visagino linija“; UAB „Baldai Jums“; AB „Klaipėdos kartonas“, UAB “Baltic Furniture Components”, UAB “Lietwood”.

  4. Pagrindinis projekto tikslas: inicijuoti diskusijas ir kolektyvinius sutarimus šakinės ir teritorinės socialinės partnerystės temomis;

  5. Projekto pasekmės • veikiant teritorinėms, šakinėms ar įmonės kolektyvinėms sutartims ir/ar dalyvaujant trišalėse tarybose, tapo lengviau susiderėti ir pasirašyti palankesnes pardavimo sutartis;

  6. gerinant darbo sąlygos, atsirado galimybė didesniems atlyginimams ir geresnėms socialinėms garantijoms;

  7. projekto metu inicijuotų ir įsteigtų darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų veiklos dėka atsirado galimybė efektyviau rūpintis ne tik darbuotojų sveikata ir sauga, bet ir aplinkos tausojimu;

  8. didėja projekte dalyvaujančių įmonių konkurencingumas tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėse rinkose, siekiant didesnio darbo našumo ir tobulinant darbuotojų gebėjimus prisitaikyti prie įmonės reikmių ir pokyčių.

  9. Projekto uždaviniai • Parengta ir pasirašyti 13 kolektyvinių sutarčių(įskaitant 1 teritorinę sutartį); • Parengtos ir pasirašytos 3 šakos kolektyvines sutartis; • Įsteigtos 4 trišales ir dvišales tarybos ir komisijos apskrityse ir savivaldybėse; • 12-oje įmonių įsteigti darbų saugos ir sveikatos komitetai.

  10. Projekto įgyvendinimo eiga Duomenys pateikiami 2014m. vasario 28d.: • įvairiuose mokymuose nuo projekto pradžios jau dalyvavo daugiau kaip 1000 unikalių dalyvių; • Išduota 1000 atskirų mokymo temų baigimo pažymėjimai;

  11. Prielaidos tolesniam Socialinio dialogo efektyvumo didinimui, pasibaigus projektui Socialinių partnerių dialogas vyksta sklandžiai, jeigu yra šios prielaidos: • Pirma. Jeigu dalyvaujančios dialoge šalys- vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos turi savo atstovavimo teisinius pagrindus. Jeigu to nėra, lieka reali grėsmė, kad susitarimai gali būti neįgyvendinami, arba gali kilti įtampa tarp kai kurių interesų grupių.

  12. Antra. Svarbu yra tai, kad egzistuotų dialoge dalyvaujančių partnerių galios balansas. Dvišaliame ar trišaliame bendradarbiavime derybų partneriai retai gali pilnai pasinaudoti savo galiomis. Bet jeigu disbalansas yra labai didelis, tai veda prie situacijos, kai silpnesni partneriai priverčiami eiti į kompromisą, o tai neatitinka jų teisėtų interesų. Disbalansas taip pat veda prie to, kad stipresni partneriai neina į kompromisus arba mano, kad kompromisų jiems nereikia siekti.

  13. Trečia.Susitariančios šalys į susitarimus gali įtraukti ne tik savo atstovaujamoms organizacijoms aktualius dalykus, bet ir bendrus nacionalinius tikslus.

  14. Ketvirta. Reikšminga yra tai, kad partneriai pozityviai žiūri į bendradarbiavimą ir pripažįsta teisėtus kitų derybų partnerių interesus. Jeigu šis reikalavimas netenkinamas, dvišalis ar trišalis bendradarbiavimas dažniausiai tampa beprasmiškas, ir susitarimai tampa neįmanomi.

More Related