PAMOKSLAS

1. PAMOKSLAS Susipažinę su teorija ir išsiaiškinę pamokslui keliamus reikalavimus, gebėsite jų laikydamiesi ir komentuodami Biblijos tekstą pasakyti pamokslą

2. Pamokslas-krikščionių bažnytinės literatūros žanras. • Susiformavo ankstyvosios krikščionybės laikais. Žanrinei raidai didelės įtakos turėjo antikinės ir biblinės retorikos jungtis. • Teorinius pagrindus padėjo šv. Augustinas. • Skiriamos dvi pamokslų atmainos: teminis pamokslas (lot. contio, sermo) ir homilija. • Teminiai pamokslai artimesni pasaulietinei literatūrai, labiau pavaldūs dominuojančiai retorikos teorijai, dažnai turi teologinio, visuomeninio ar politinio traktato pobūdį. • Homilijos – kalbos, aiškinančios konkretų Biblijos fragmentą.

3. Istorija • Pamokslo žanro plėtotė labiausiai būdinga Viduramžių, Renesanso ir Baroko laikams. • Tada išpopuliarėjo vėlyvaisiais Viduramžiais atsiradusios postilės – Biblijos aiškinimų ir interpretacijų rinkiniai.

4. Istorija • Pamokslų pradžia Lietuvoje neatsiejama nuo XVI a. viduryje kilusios protestantizmo ir katalikybės santykių įtampos. • Pirmąsias lenkiškas postiles Vilniuje išspausdino protestantai: liuteronas Vaclovas Agripa į lenkų k. išvertė J. Brenco pamokslų rinkinį (1588), buvo išleista kalvinistiška M. Rėjaus Postilė (1594). • Lietuvos katalikų pamokslų raidai įtakos darė žymus XVI a. Lenkijos ir Lietuvos pamokslininkas Petras Skarga.

5. Istorija • Vykstant religiniams ginčams Lietuvoje ypač išplito postilės, pateikiančios skirtingas krikščionybės doktrinų interpretacijas. Pirmoji lietuviška vad. Wolfenbüttelio postilė (1573) liko rankraščiu. • XVI a. išleistos pagrindinių XVI a. liet. tikybų postilės lietuvių k.: pusiau originali liuteroniška Jono Bretkūno (1591), iš lenkų k. verstos katalikiška Mikalojaus Daukšos (1599) ir kalvinistiška J. Morkūno (1600). • Visų jų tikslas buvo diegti krikščionybės tikėjimo pagrindus, populiariai aiškinti dogmatikos skirtumus, skatinti idealaus krikščionio moralę.

6. Istorija • Lietuvių pamokslų raidoje išskirtinės vertės yra Konstantino Sirvydo Punktai sakymų (1–2, 1629, 1644). Juose pateikiama jėzuitų pažiūrų suformuota dramatiška pasaulio ir žmogaus samprata, pirmą kartą liet. raštijoje sprendžiamos ne tik tikybinio, bet ir filosofinio turinio problemos. • Sirvydo pamoksluose plačiai panaudojamos klasikinės retorikos ir biblinės stilistikos (alegorinio vaizdavimo, paralelizmo) galimybės, jos derinamos su šnekamąja kalba.

7. Istorija • Žymiausias vėlyvojo Baroko pamokslininkas – Mykolas Olševskis, kurio mirties meditacijos pamokslų rink. Broma atverta ing viečnastį (1753) susilaukė daugelio pakartotinių leidimų. Religinės askezės idėjoms perteikti čia pasitelkiama lenkų ir lotynų k. frazeologija ir stilistinės priemonės, todėl Olševskio pamokslai atspindi esminius vėlyvojo Baroko raiškos bruožus – teatrališkumo, efekto, kalbos intelektualizacijos siekius.

8. XVIII a. II pusėje lietuvių literatūroje pradėjus reikštis Švietimo epochos idėjoms, vyko pakitimai ir pamokslo žanre, juose ėmė dominuoti moralės ir politikos klausimų svarstymas, žmogaus kasdienės veiklos pozityvumo, visuomeniškumo idealų diegimas.

9. PAMOKSLAS • Klausydamiesi pamokslo nustatykite: - koks jo tikslas; pagrindinė mintis, - kokios raiškos priemonės padeda kurti įtaigumą . • C:\Documents and Settings\Ramutes\Desktop\dekingumas1.mp3

10. CITATA • Jėzus bylojo savo mokiniams: „Sergėkitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai. Jūs pažinsite juos iš vaisių. Argi kas gali pasiskinti vynuogių nuo erškėčių ar figų nuo usnių?! Juk geras medis duoda gerus vaisius, o netikęs medis – blogus. Geras medis negali duoti blogų vaisių, o netikęs gerų. Kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, bus iškirstas ir įmestas į ugnį. Taigi jūs pažinsite juos iš vaisių“.

11. Užduotis • Naudodamiesi pateikta Biblijos citata ir pasirinkę pagrindinę mintį sukurkite 3-4 minučių trukmės įtaigų, įtikinantį pamokslą • Neužmirškite, kad kiekviena kalba turi trinarę struktūrą: įžangą, dėstymą ir pabaigą.