Neformalaus švietimo programų vertinim as

1. Neformalaus švietimo programų vertinimas Snieguolė Vaičekauskienė 2011 01 28

2. IŠ SUPAPRASTINTO ATVIRO KONKURSO SĄLYGŲ 8. Pirkimo dalykas - neformaliojo vaikų švietimo programas Lietuvos Respublikos miestų ir kaimų vietovėse įgyvendinančiųinstitucijų vertinimo metodikos adaptavimo, vertinimo įrankių sukūrimo ir išoriniovertinimo taikant neformaliojo ugdymo metodus paslaugos

3. IŠ SUPAPRASTINTO ATVIRO KONKURSO SĄLYGŲ 12.1.Paslaugos apimtis. 12.1.1. atlikti Lietuvos 2007-2013 metų laikotarpio Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymosi visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-10-V priemonės „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“ projekte Nr. VP1-2.2-ŠMM-10-V-01-001 „Neformaliojo švietimo paslaugų sistemos sukūrimas savivaldybėse“ dalyvaujančių institucijų vertinimą. 12.1.2. identifikuoti vaikų neformaliojo švietimo teikėjų mokymų poreikį. 12.1.3. adaptuoti Bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės išorės audito metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 metų kovo 30 d. įsakymu Nr. ISAK-608, neformaliojo švietimo programų vertinimui. 12.1.4. parengti neformaliojo vaikų švietimo programųvertinimo įrankius. 12.1. Vertinimas atliekamas neformaliojo vaikų švietimo programas (po dešimt 2010-2011 ir 2011-2012 mokslo metais) įgyvendinančiose institucijose, kurių sąrašą pateiks perkančioji organizacija per 10 darbo dienų nuo pirkimo sutarties pasirašymo dienos.

4. Teisinis pamatas... • Neformaliojo ugdymo koncepcijos ... nėra • ŠMM tinklapyje: Neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. Neformaliai mokantis asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dalis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka arba aukštųjų mokyklų nusistatyta tvarka. Vaikų muzikos, dailės, meno, sporto ar kitoje mokykloje išeita ilgalaikio meninio ugdymo programa gali būti pripažįstama kaip profesinio mokymo modulis. Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimas • Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimo priemonių planas 2008-2012 m. • Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo koncepcijos įgyvendinimo priemonių planas 2008-2012 m. • « Atgal

5. Švietimo įstatymas 16 straipsnis. Neformalusis vaikų švietimas 1. Neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais. 2. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. 3. Muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, vykdančios iš anksto apibrėžtas formaliojo švietimo programas ar jų modulius, yra priskiriamos tokiam pat mokyklų tipui kaip ir vykdančios formaliojo švietimo programas. Muzikos, dailės, meno krypčių aukštojo išsilavinimo siekiantys asmenys, jei tai nustatyta aukštosios mokyklos priėmimo tvarkoje, kartu su viduriniu išsilavinimu turi būti baigę atitinkamą švietimo ir mokslo ministro patvirtintą programą. 4. Neformaliojo vaikų švietimo programos mokinių atostogų metu vykdomos mokyklos steigėjo ar švietimo teikėjo nustatyta tvarka. 5. Neformaliai mokantis asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dalis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka arba aukštųjų mokyklų nusistatyta tvarka. Vaikų muzikos, dailės, meno, sporto ar kitoje mokykloje išeita ilgalaikio meninio ugdymo programa gali būti pripažįstama kaip profesinio mokymo modulis.

6. TIKSLAS – adaptuojant Bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės išorės vertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. ISAK-608, parengti neformaliojo vaikų švietimo programų, įgyvendinamųŠvietimo mainų paramos fondo (ŠMPF) projekte „Neformaliojo švietimo paslaugų rėmimo sistemos sukūrimas savivaldybėse" dalyvaujančiosešalies institucijose, išorės vertinimo rodiklius (toliau – rodiklius), numatyti vertinimo (duomenų rinkimo) būdus ir instrumentus.

7. Ką turime sužinoti, pasakyti? • Vertindami programų įgyvendinimą, identifikuoti vaikų neformaliojo švietimo tiekėjų trūkstamas kompetencijas bei rekomendacijas jų mokymams

8. VADOVAUJAMASI PRINCIPAIS Apibrėžtumo(ribų nusakymas). Rodiklių aprašas rengtas atsižvelgiant į projekte numatomų veiklos sričių, kuriose ŠMPF planuoja daryti poveikį ir fiksuoti pokyčius, vertinimą.

9. VADOVAUJAMASI PRINCIPAIS Tikslingumo. Apraše pateikti vertinimo kriterijai sukuria galimybę įvertinti programos teikėjo įdirbį srityse, kuriose suplanuota daryti poveikį, atlikti vykdomų veiklų vertinimą ir fiksuoti pokyčius (bent minimalius).

10. VADOVAUJAMASI PRINCIPAIS Aiškumo. Siekiant, kad kriterijų apibrėžimas būtų suprantamas juos taikantiems asmenims, o duomenų surinkimas, apdorojimas sistemiškas ir konstruktyvus, atliekamas jų ekspertinis vertinimas, pasitelkiant atestuotus išorės vertintojus ir praktikus (neformaliojo ugdymo (NU) įstaigų konsultantus).

11. Žinome, kad bet kuri NŠ programa ar veikla 50 proc. skirta - emocijoms(motyvuotai savijautai) ir refleksijai(kaip ir kodėl taip  jaučiuosi? Kaip šalia manęs jaučiasi kitas?) 20 proc. - kritinio mąstymo, kūrybiškumo, iniciatyvumo ir lyderystės ugdymui 30 proc. - visoms kitoms kompetencijoms (ir žinioms).

12. ,,Mokiniai, dalyvaujantys neformaliajame švietime”(2008tyrimas) Išvadose pastebima: Mokinių poreikiai tenkinami iš dalies, yra pasiūlos ir paklausos disproporcija (pvz., dėl materialinės bazės, tėvų, mokytojų, mokyklų galimybių, stereotipinio manymo (“madų”)) Keturios neformaliojo švietimo problemų sritys: • galimybes ribojantis finansavimas • praradimai dėl dalyvavimo kitose neformaliojo švietimo veiklose • formaliojo ir neformaliojo švietimo nesuderinamumas • atskirtis sistemoje

13. ,,Mokiniai, dalyvaujantys neformaliajame švietime”(2008 tyrimas) Mokyklinių užsiėmimų privalumas – saugumas, o neformaliojo švietimo įstaigų tai, kad juose realizuojami daugiau neformaliojo švietimo individuacijos ir socializacijos tikslai. Neformalusis švietimas stipriai diferencijuojasi pagal „vyriškas“ ir „moteriškas“ veiklas.

14. ,,Mokiniai, dalyvaujantys neformaliajame švietime”(2008 tyrimas) Mokiniai labiausiai tikisi(NŠ įstaigose) saviraiškos ir individuacijos, tačiau realybėje labiausiai realizuojami socializacija, demonstravimasis ir vadovų profesionalumo akcentavimas. Įžvelgtinas suaugusiųjų dominavimas, o to neturėtų būti neformaliojo švietimo sistemoje. Vaikai mažai patys priiminėja sprendimus, gali inicijuoti neformaliojo švietimo veiklas.

15. ,,Mokiniai, dalyvaujantys neformaliajame švietime”(2008 tyrimas) Rekomenduota: • Išlaisvinti mokinių interesus, didinti jų galimybes patiems inicijuoti neformaliojo švietimo veiklas • Didinti neformaliojo švietimo patrauklumą(subalansuoti neformaliojo ir formaliojo švietimo santykį) • Suderinti vaikų kasdienį perėjimą iš formaliojo į neformaliojo švietimo sistemas (dominuoja institucijų interesas: vaikas ir šeima turi prisitaikyti prie institucijų ritmo) • Didinti aktyvių pragmatinių metodų naudojimą • Įtraukti tėvus, stiprinti materialinę bazę, ugdyti pedagogus, reflektuoti ...

16. Koks vertinimas planuojamas? • Dominuojantis kokybinis vertinimas • Pozityvistinė metodologija • Aktyvus vertinamųjų dalyvavimas Svarbiausia – ne kaltinimai (ar kaltųjų paieška), o veiklos tobulinimas, pagalbos poreikis

17. VERTINIMO EVOLIUCIJA(pagal Egon G.Guba, Yvonna S. Lincoln) • MATAVIMAS – įvairių požymių matavimas standartizuotais testais • APRAŠYMAS, APIBŪDINIMAS – dėmesys atkreipiamas ne tik į tai, ką moka testuojamieji, bet ir kaip jie mokomi • NUTARTIS/NUOSPRENDIS, NUOMONĖS PAREIŠKIMAS – nuomonės pareiškimas vadovaujantis griežtais standartais ir prisiimta atsakomybe būti objektyviam • REAGUOJANTIS (ATSAKOMASIS) KONSTRUKTYVUS VERTINIMAS

18. REAGUOJANTIS (ATSAKOMASIS) KONSTRUKTYVUS VERTINIMAS (pagal Egon G.Guba, Yvonna S. Lincoln) • Vertinimas - procesas, kuriame vertintojai ir dalininkai kartu kuria/tobulina sutartą vertinimo sistemą. • Vertinimas - procesas, kuris apjungia duomenų rinkimą ir duomenų interpretavimą į vieną neatskiriamą ir nuolat vykstantį procesą. Teorija formuojasi tyrimo procese • Vertinimas - lokalus procesas. Jo rezultatai priklauso nuo konteksto, subjektų, tikslų ir vienos aplinkos vertinimai negali būti perkeliami kitur. Tikrovę konstruoja veikėjai.

19. REAGUOJANTIS (ATSAKOMASIS) KONSTRUKTYVUS VERTINIMAS (pagal Egon G.Guba, Yvonna S. Lincoln) • Vertinimas yra mokymo/mokymosi procesas. Vertintojai, vertinamieji, dalininkai – visi moko ir mokosi vieni iš kitų. • Vertinimas yra kintantis procesas. Jis negali būti visiškai suplanuotas ir apibrėžtas. Vertinimo veiksmai ir pasiekimai priklauso nuo klientų/dalininkų suinteresuotumo. • Vertinimas yra procesas dalinantis atsakomybe.

20. REAGUOJANTIS (ATSAKOMASIS) KONSTRUKTYVUS VERTINIMAS (pagal Egon G.Guba, Yvonna S. Lincoln, 1989)

21. Koksinstrumentas būtų tinkamas emocijoms įvertinti? Kokie bus duomenų interpretavimo rodikliai (iliustracijos)? Kokie gali būti konfliktai? ?? tikimės iš ŠMPF ir/ar NŠ programų teikėjų orientyrų – kokie požymiai rodys, kad veikla pakankamai kokybiška Darbo grupė diskutuoja

22. Vertinimo rodiklių projektas