1 / 56

INFORMA CIN ĖS VISUOMENĖS KOMPIUTERIJA

INFORMA CIN ĖS VISUOMENĖS KOMPIUTERIJA. 4 . TEORINĖS IR PRAKTINĖS INFORMACINĖS VISUOMENĖS IŠTAKOS PASAULYJE IR LIETUVOJE Doc. A. Otas. Japonijos informacinės visuomenės kūrimo koncepcija. Amerikos kelias. Informacinės visuomenės plėtra Europoje.

kenton
Télécharger la présentation

INFORMA CIN ĖS VISUOMENĖS KOMPIUTERIJA

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. INFORMACINĖS VISUOMENĖS KOMPIUTERIJA 4.TEORINĖS IR PRAKTINĖS INFORMACINĖS VISUOMENĖS IŠTAKOS PASAULYJE IR LIETUVOJE Doc. A. Otas

  2. Japonijos informacinės visuomenės kūrimo koncepcija. • Amerikos kelias. • Informacinės visuomenės plėtra Europoje. • Informacinės visuomenės kūrimas Lietuvoje. • Vadovavimas ir realizacija. Informacinės visuomenės kompiuterija

  3. Pradžia Japonijoje Informacinės visuomenės kompiuterija

  4. Informacinės visuomenės koncepcija (Y. Masuda, 1982) • Informacinė visuomenė bus nauja žmonijos visuomenė, kuri smarkiai skirsis nuo industrinės visuomenės. • Informacinės visuomenės pagrindas- informacijos vertybių produkcija. • Informacinė visuomenė bus sukurta remiantis kompiuterinių ir komunikacinių technologijų baze kaip informacinės visuomenės pagrindu. Informacinės visuomenės kompiuterija

  5. Informacinės visuomenės koncepcija (Y. Masuda, 1982) Industrinė visuomenė gali būti modeliu, pagal kurį prognozuojamas informacinės visuomenės susidarymas. Industrinės visuomenės pavyzdys panaudojamas kaip istorinis analogas, formuojant naują ateities visuomenę. Sudedant informacinės visuomenės komponentus, galima sukurti pagrindinį informacinės visuomenės karkasą. Informacinės visuomenės kompiuterija

  6. Informacinės visuomenės teorinio modelio įgyvendinimas Japonijoje • Pirmasis etapas- mokslu pagrįsta kompiuterizacija (1945-1970) : kompiuteriai ir informacinė technologija naudojama valstybiniuose nacionalinės apsaugos ir kosmoso tyrimo projektuose. • Antrasis etapas- vadyba pagrįsta kompiuterizacija (1950-1980): masinė kompiuterizacija palietė administravimo ir vadybos sritis vyriausybiniame sektoriuje bei privačiose įmonėse. Informacinės visuomenės kompiuterija

  7. Informacinės visuomenės teorinio modelio įgyvendinimas Japonijoje • Trečiasis etapas- visuomene pagrįsta kompiuterizacija (1970-1990): informacinė technologija naudojama labai platiems visuomenės poreikiams. • Ketvirtasis etapas- individualia veikla pagrįsta kompiuterizacija (1975-2000): kiekvienas visuomenės narys dalyvauja kompiuterizacijos procese, nes ji įsiskverbia į vieną svarbiausių visuomenės sferų- privatų žmonių gyvenimą. Informacinės visuomenės kompiuterija

  8. Pokyčiai socialinėje ir ekonominėje sistemoje • Pirmasis etapas – veiks anksčiau žmogaus sukurtos technologijos. • Antrasis etapas – technologijų pagalba bus galima atlikti darbą,kurio žmogus anksčiau negalėjo padaryti. • Trečiasis etapas –egzistuojančios socialinės ir ekonominės struktūros transformuosis į naujas socialines ir ekonomines sistemas. Informacinės visuomenės kompiuterija

  9. Naujų socioekonminių sistemų atsiradimas • Pirmoji permaina–švietimas išsiplės už formalių mokyklos ribų – atsiras atvira švietėjiška aplinka. • Antroji permaina – individualaus pobūdžio švietimo pateikimas ir pritaikymas kiekvienam individui pagal jo poreikius ir sugebėjimus. Informacinės visuomenės kompiuterija

  10. Naujų socioekonominių sistemų atsiradimas • Trečioji permaina– susiformuoja savišvietos sistema, kuri gali užimti vyraujančią vietą naujoje edukacinėje sistemoje. • Ketvirtoji permaina – perėjimas prie mokymosi visą gyvenimą – edukaciniai procesai informacinėje visuomenėje turės vykti visą gyvenimą. Informacinės visuomenės kompiuterija

  11. Japonijos informacinės visuomenės kūrimo koncepcija. • Amerikos kelias. • Informacinės visuomenės plėtra Europoje. • Informacinės visuomenės kūrimas Lietuvoje. • Vadovavimas ir realizacija. Informacinės visuomenės kompiuterija

  12. Amerikos kelias Informacinės visuomenės kompiuterija

  13. Amerikos kelias • Albertas Goras – jaunesnysis iškėlė nacionalinio tinklo iniciatyvą NREN (National Research and Education Network –Nacionalinis tyrimų ir švietimo tinklas). • 1991 metais A. Goro pasiūlytas bilis tapo įstatymu. Informacinės visuomenės kompiuterija

  14. Amerikos kelias • Tinklas NREN apjungė JAV superkompiuterinius centrus ir bendras jų galingumas tapo prieinamas visiems mokslininkams, įskaitant nedidelių koledžų bei universitetų dėstytojus ir studentus. • 1992 m. konferencijoje NREN klausimais buvo nutarta, kad būtina kurti nacionalinę informacinę infrastruktūrą (National Information Infrastructure NII). Informacinės visuomenės kompiuterija

  15. Amerikos kelias • Jau 1993 m. buvo paskelbtas Dž. Klintono ir A. Goro memorandumas “Amerikos ekonominio augimo technologija. Nauja kryptis, kurią būtina sukurti”. • Akcentuojama, kad investicijos į technologiją – tai investicijos į Amerikos ateitį. Informacinės visuomenės kompiuterija

  16. Amerikos kelias Suformuluoti tikslai: • Ilgalaikis ekonominis augimas, • Labiau produktyvi ir piliečių poreikius atitinkanti vyriausybė, • Pasaulinis lyderiavimas baziniame moksle, matematikoje ir technikoje. Informacinės visuomenės kompiuterija

  17. Japonijos informacinės visuomenės kūrimo koncepcija. • Amerikos kelias. • Informacinės visuomenės plėtra Europoje. • Informacinės visuomenės kūrimas Lietuvoje. • Vadovavimas ir realizacija. Informacinės visuomenės kompiuterija

  18. Europa Informacinės visuomenės kompiuterija

  19. Informacinės visuomenės plėtra Europoje • Europoje apie informacinę visuomenę imta plačiau diskutuoti, o toliau ir veikti maždaug prieš dešimtmetį tuometinio Europos komisaro Martyno Bangemano iniciatyva. • 1994 metais Korfu saloje vykusiame Europos Tarybos posėdyje M. Bangemanas perskaitė pranešimą “Europa ir globali informacinė visuomenė”. • “Bangemano pranešimas” atkreipė Europos politikų dėmesį savo mastais, konceptualiniu pagrįstumu, atvira socialine orientacija bei iš esmės skirtingu nuo amerikiečių požiūriu. • Pranešimo pagrindu Europos parlamentas priėmė Europos perėjimo į informacinę visuomenę veiksmų planą. Informacinės visuomenės kompiuterija

  20. Informacinės visuomenės plėtra Europoje • Europos perėjimo į informacinę visuomenę veiksmų plano esmė – koordinuoti fragmentuotų atskirų valstybių planų realizaciją , siekiant sudaryti naujas galimybes Europos visuomenėms, naujas darbo vietas piliečiams, naujas prekes ir paslaugas vartotojams. • 1994 m. M. Bangemano vadovaujama ekspertų grupė parengė “Veiksmų planą” (An Action Plan) , kur buvo suformuluota Europos kelio į informacinę visuomenę strategija. • 1994 m. gruodį buvo įkurtas ISPO (Information Society Promotion Office) http://europa.eu.int/information_society Informacinės visuomenės kompiuterija

  21. Informacinės visuomenės plėtra Europoje • 1995 metais Suomija paskelbė programą ”Suomijos kelias į informacinę visuomenę”. • 1996 02 Vokietijos Vyriausybė patvirtino programą “Vokietijos kelias į informacinę visuomenę”. • Dabar nacionalines programas turi visos Europos valstybės. Informacinės visuomenės kompiuterija

  22. Europos projektai. An information society for all eEurope 2002 eEurope 2002+ eEurope 2005 Buvo deklaruojama, kad 2005 metais Europa privalo turėti: • Modernias tiesioginės kreipties (online) viešąsias paslaugas: • E.valdžią, • E.mokymosi sistemą, • E.sveikatos sistemą. Informacinės visuomenės kompiuterija

  23. Europos skaitmeninė darbotvarkė Europos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui. Briuselis, 2010.08.26 Informacinės visuomenės kompiuterija

  24. Japonijos informacinės visuomenės kūrimo koncepcija. • Informacinės visuomenės plėtra Europoje. • Amerikos kelias. • Informacinės visuomenės kūrimas Lietuvoje. • Vadovavimas ir realizacija. Informacinės visuomenės kompiuterija

  25. Kur eiti Lietuvai? Informacinės visuomenės kompiuterija

  26. Pradėsim nuo istorijos Lietuvos Respublika palyginti neseniai atgavo nepriklausomybę ir ėmė vystytis savarankiškai. Galima peržvelgti svarbiausius trumpo istorijos tarpsnio žingsnius ITT srityje. Informacinės visuomenės kompiuterija

  27. Faktai • 1991 m. spalio 3 d.Įsteigta Lietuvos Respublikos ryšių ir informatikos ministerija; • Įrengtas pirmasis Lietuvoje X.25 palydovinio ryšio kanalas tarp Oslo Universiteto ir Matematikos informatikos instituto Vilniuje. • Veiklą pradėjo LITNET - Lietuvos mokslo, studijų ir kitų pelno nesiekiančių organizacijų asociacija; Informacinės visuomenės kompiuterija

  28. Lietuvos nacionalinės strategijos vystymo dokumentai 1991 11 03 Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba ir Vyriausybė patvirtino nuostatą kurti vientisą Lietuvos valstybinę informacinę infrastruktūrą (Programa LIETUVA 2000). Informacinės visuomenės kompiuterija

  29. Strategijos dalys • Bendra valstybės informacinės infrastruktūros koncepcija. • Bendri valstybės ir komercinio kompiuterinio tinklo veikimo ir sąveikos principai. • Bazinių registrų ir valstybinių klasifikatorių kūrimo ir naudojimo tvarka. • Bendros valstybės informacinių sistemų kūrimo taisyklės. • Valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų sąveikos principai; • Skaitmeniniožemėlapio naudojimo principai. • Informatikos proceso ir objekto standartizavimo principai. • Informacinės infrastruktūros kūrimo darbų prioritetai bei eiliškumas. Informacinės visuomenės kompiuterija

  30. LVII Lietuvos valstybės informacinė infrastruktūra suprantama kaip integruota informatikos ir ryšių priemonių, standartų, normatyvinių dokumentų, specialistų ir organizacinių struktūrų bei procedūrų visuma, įgalinanti sukaupti pagrindinius šalies informacinius resursus kompiuteriniu pavidalu, suderintai juos apdoroti ir kompiuterinio ryšio priemonėmis operatyviai pateikti sprendimų priėmimui reikalingų patikimųįvairaus pobūdžio, pavidalo ir paskirties agreguotą informacijąšalies vadovybei, valsybinės valdžios, valdymo ir administravimo institucijų darbuotojams, ūkio vadovams ir kitiems suinteresuotiems juridiniams bei fiziniams asmenims įstatymų numatytos kompetencijos ribose. Informacinės visuomenės kompiuterija

  31. Faktai • 1994 m. Lietuvoje pradėtos teikti komercinės bevielio interneto paslaugos; • 1995 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybėįpareigojo Ryšių ir informatikos ministeriją parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės administracinės informacinės sistemos (VADIS) projekto techninio-ekonominio pagrindimo medžiagą, techninę užduotį ir realizavimo darbų planą. Informacinės visuomenės kompiuterija

  32. Lietuvos nacionalinės strategijos vystymo dokumentai • 1993 12 02 Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Valstybinę Ryšių ir informatikos plėtojimo programą . • 1996 09 18 Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino patikslintą Valstybinę Ryšių ir informatikos plėtojimo programą . Informacinės visuomenės kompiuterija

  33. Faktai • 1995 m. spalio 24 d. Pradėjo veikti "Bitės GSM" tinklas, mobliliojo ryšio tinklas dengė Vilnių ir Kauną; • 1996 m. Prasidėjo Lietuvos švietimo įstaigų kompiuterizavimas. IBM korporacija šiems darbams paskolino 7mln. USD; • 1997 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė pavesti Ryšių ir informatikos ministerijai parengti Informacinės visuomenės kūrimo Lietuvoje programą, suderintą su atitinkamomis Europos Sąjungosnuostatomis. Informacinės visuomenės kompiuterija

  34. Faktai • 1998 m. vasario 1 d.įvesti nauji ryšio paslaugų tarifai, "Lietuvos telekomas" apmokestino vietinius telefono pokalbius; • Panaikinta Ryšių ir informatikos ministerija; • Švietimo įstaigų kompiuterizavimui Vyriausybė skyrė 1,6mln. Lt; • 1999 m. Švietimo įstaigų kompiuterizavimui lėšų neskiriama visai; • 1999 m. spalio 23 d. Pagrindinės parlamentinės partijos ir pasirašo memorandumą "Dėl informacinės visuomenės sukūrimo Lietuvoje"; Informacinės visuomenės kompiuterija

  35. Faktai • 2000 m. liepos 11 d. Priimtas “Elektroninio parašo įstatymas”; • 2000 m. lapkričio 6 d.el. vyriausybės darbo grupė pristatė Ministrui Pirmininkui Vyriausybės ir kitų vykdomosios valdžios institucijų tinklapių ir el. vyriausybės koncepcijas; • 2000 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimas nutarė sudaryti nuolatinę Seimo Informacinės visuomenės plėtros komisiją; Informacinės visuomenės kompiuterija

  36. Faktai • 2001 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė įsteigti Informacinės visuomenės plėtros departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos; • 2001 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino “Lietuvos nacionalinės informacinės visuomenės plėtros koncepciją. Informacinės visuomenės kompiuterija

  37. Faktai • 2001 m. kovo 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas pasirašė dekretą dėl Lietuvos žinių visuomenės tarybos prie Lietuvos Respublikos Prezidento sudarymo; • 2001 m. kovo 14 d. Darbo grupė E-Valdžios koncepcijai patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė patikslintą e-Valdžios koncepciją; • 2001 m. gegužės 24 d. Seimas priėmė rezoliuciją "Dėl žinių visuomenės ir žinių ekonomikos plėtros Lietuvoje prioritetinių darbų". Informacinės visuomenės kompiuterija

  38. Faktai • 2001 m. birželio 25 d. LR Vyriausybė pritarė Elektroninio verslo koncepcijai; • 2001 m. liepos 5 d. LR Vyriausybė patvirtino Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatus; • 2004 m. gruodžio 15 d. Lietuvos respublikos Vyriausybė priėmė “Visuotinio kompiuterinio raštingumo strategiją” Informacinės visuomenės kompiuterija

  39. Lietuvos nacionalinės strategijos vystymo dokumentai 2005 m.birželio 8 d.Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr.625 patvirtino Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategiją . Strategija remiasi tokia Lietuvos vizija: „Pažangi informacinė visuomenė, t.y. išsilavinusi ir nuolat besimokanti visuomenė, kurios nariai savo veiklą grindžia informacija, žinojimu ir naujausių technologijų teikiamomis galimybėmis“. Informacinės visuomenės kompiuterija

  40. Prioritetai • Gyventojų kompetencija ir socialinė sanglauda. • Viešojo administravimo modernizavimas panaudojant IT. • Žinių ekonomika. • Lietuvos kultūra ir lietuvių kalba. Informacinės visuomenės kompiuterija

  41. Japonijos informacinės visuomenės kūrimo koncepcija. • Informacinės visuomenės plėtra Europoje. • Amerikos kelias. • Informacinės visuomenės kūrimas Lietuvoje. • Vadovavimas ir realizacija. Informacinės visuomenės kompiuterija

  42. Vadovavimas ir realizacija Informacinės visuomenės kompiuterija

  43. Informacinės visuomenės plėtros valstybinis administravimas Lietuvoje Informacinės visuomenės politiką formuojantis ir įgyvendinantis institucinis modelis keitėsi keletą kartų. Apžvelgiant informacinės visuomenės plėtros organizacinį modelį išsiskiria trys pagrindiniai lygiai: • Valdžios institucijos; • Valdymo institucijos; • Nevyriausybinės organizacijos ir verslas. Kadangi informacinės visuomenės plėtros procesai yra horizontalūs, pastebimas glaudaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo poreikis. Be to, organizacinėje struktūroje ypatinga svarba tenka nevyriausybinėms organizacijoms ir verslui. Jų aktyvūs veiksmai stimuliuoja visuomenės susidomėjimą informacinės visuomenės procesais, sudaro prielaidas naujų idėjų ir projektų įgyvendinimui, analizuoja bei vykdo įvairius informacinės visuomenės projektus. Informacinės visuomenės kompiuterija

  44. Lietuvos Respublikos Seimas Informacinės visuomenės plėtros komitetas rengia ir svarsto informacinės visuomenės plėtrą reglamentuojančių teisės aktų projektus, atlieka valstybės išteklių naudojimo, investicijų programų parlamentinę kontrolę. www.lrs.lt Informacinės visuomenės kompiuterija

  45. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dalyvauja formuojant valstybės informacinių technologijų ir telekomunikacijų kūrimo politiką ir koordinuoja jos įgyvendinimą. Vykdant eilinę reorganizaciją, IVPK priskirtas Susisiekimo ministerijai ir dabar vadinasi Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos. Institucijos rangas tapo žemesnis... www.ivpk.lt Informacinės visuomenės kompiuterija

  46. Švietimo ir mokslo ministerija Švietimo ir mokslo ministerija vykdo didelę dalį priemonių, susijusių su gyventojų kompetencijos didinimu. Informacinių technologijų centras www.ipc.lt Informacinės visuomenės kompiuterija

  47. Vidaus reikalų ministerija Vidaus reikalų ministerija dalyvauja formuojant valstybės informacinės politikos strategiją, įgyvendina Vyriausybės strategiją informacijos technologijų kūrimo ir diegimo srityje. Informacinės politikos departamentas www.vrm.lt Informacinės visuomenės kompiuterija

  48. Susisiekimo ministerija Susisiekimo ministerija formuoja ir įgyvendina Vyriausybės politiką informacinės visuomenės telekomunikacijų kūrimo ir diegimo srityje. www.transp.lt Informacinės visuomenės kompiuterija

  49. Ryšių reguliavimo tarnyba Ryšių reguliavimo tarnyba vykdo teisės aktais jai pavestas telekomunikacijų veiklos reguliavimo funkcijas. www.rrt.lt Informacinės visuomenės kompiuterija

  50. Asociacija Infobalt Įmonių asociacija „Infobalt“ vienija 160 informacinių technologijų, telekomunikacijų ir raštinės įmones bei švietimo ir mokslo organizacijas. Asociacijos pagrindinis uždavinys yra sukurti optimalias prielaidas informacinės visuomenės technologijų industrijos augimui, kuris būtų naudingas Lietuvos žmonėms, viešajam sektoriui bei verslui, siekiant naujos gyvenimo kokybės. www.infobalt.lt Informacinės visuomenės kompiuterija

More Related