Kokybės užtikrinimo standartas

1. Kokybės užtikrinimo standartas

2. Matt Seaver ISO/TC 176: • „ISO 9000 yra įrankis, padedantis pasiekti tikslą. Jis neturi pats tapti tikslu“

3. Kokybės sistema • Terminas „kokybės sistema“ atsirado apie 1950-uosius metus. • Kokybės kontrolė, kaip kokybės valdymo elementas, susiformavo po antro pasaulinio karo. • Pagrindiniai principai buvo susisteminti J.M. Juran knygoje „Kokybės kontrolės vadovas“ (Quality Control Handbook) 1951 metais. • 1959 metais JAV išleistas pirmasis kokybės programos reikalavimų standartas Mil Std 9858. • Šis standartas suformavo pagrindus visiems po to sekusiems kokybės sistemos standartams.

4. 1960 1970 1980 1990 2000 2010 • AvP 92 (1968) • BS 4981 (1971) • BS 5179 (1974) • BS 5750 (1979) UK • Mil Q (1959) • Ford Q 101 (1964) USA • ISO 9001: 1987 • ISO 9001: 1994 • ISO 9001: 2000 • ISO 9001:2008 International Standarto ISO 9000 evoliucija

5. ISO 9000 standarto koncepcija ir paskirtis • ISO 9000 standartų serija padeda įmonei vystyti galimybes rasti užsakovų ir juos išlaikyti. • Tai nėra gaminio standartas – jame nėra specifinių gaminių ar paslaugų reikalavimų – tik kriterijai, taikomi organizacijoje nustatant vartotojų reikalavimus bei lūkesčius ir tiekiant gaminius ir paslaugas, atitinkančius šiuos reikalavimus.

6. ISO 9000 standarte nurodyti kokybės valdymo principai: • Užsakovo svarbos pabrėžimas. Įmonė priklauso nuo užsakovų, todėl turi suprasti esamus ir būsimus vartotojo reikalavimus, turi atitikti užsakovo poreikius bei stengtis viršyti lūkesčius. • Vadovavimas. Vadovai nustato organizacijos tikslus. Jie turi sukurti ir prižiūrėti vidinę aplinką, kur žmonės galėtų tiesiogiai dalyvauti įmonės tikslų įgyvendinimo procese.

7. ISO 9000 standarte nurodyti kokybės valdymo principai: • Žmonių įtraukimas. Organizacijos esmė yra žmonės visuose struktūros lygiuose. Visų įtraukimas į veiklą padidina galimybes pasiekti tikslą. • Procesas. Norimas rezultatas pasiekiamas greičiau ir geriau, jei veikla ir ištekliai yra valdomi kaip procesas.

8. ISO 9000 standarte nurodyti kokybės valdymo principai: • Sistemos valdymas. Tarpusavyje susijusių procesų jungimas į vientisą sistemą, jų nustatymas, supratimas ir valdymas, leidžia efektyviau siekti tikslų. • Tęstinis gerinimas. Tęstinis įmonės veiklos gerinimas viso gyvavimo metu turi būti pastovus įmonės tikslas.

9. ISO 9000 standarte nurodyti kokybės valdymo principai: • Sprendimų priėmimas. Efektyvūs sprendimai grindžiami duomenų bei informacijos analize. • Abipusiai naudingi ryšiai su tiekėjais. Įmonė ir tiekėjai yra tarpusavyje susiję ir abipusiai naudingi ryšiai padidina galimybę abiem pusėms padidinti pelną

10. ISO 9000 šeima • Vienas standartas iš ISO 9000 šeimos neduos supratimo apie visus šios šeimos standartus. • Kiekvienas standartas sukurtas skirtingo komiteto. • Taigi, nors ISO 9001 ir ISO 9004 yra laikomi pastovia pora, ISO 9000 standarte yra koncepcijos, kurios neatsispindi kituose šios šeimos standartuose ir yra tam tikrų neaiškumų, kurių nesprendžia nė vienas standartas, todėl norint suprasti standarto prasmę, reikia ieškoti ryšių vadovaujantis logika.

11. Įmonės tikslas • Įmonės tikslas yra jos egzistavimo priežastis ir gali būti išreikštas vizijos ir misijos teiginiais.

12. Kokybės strategija • Kokybės strategija apibūdina elgseną ir nustato pagrindinę įmonės reikšmę. Tuo pačiu ji lyginama su bendra įmonės strategija. Jei bus išreikšta tik kokybės strategija, nekreipiant dėmesio į kitas, vartotojų reikmės nebus patenkintos ir įmonė negaus pelno.

13. Kokybė • Kokybė yra strateginis tikslas, kuris nustatomas, kad būtų įgyvendinti vartotojų reikalavimai ir lūkesčiai. Tuo pačiu ji lyginama su bendrais tikslais – jei bus akcentuojama tik kokybė, o kiti tikslai ignoruojami, pelno nebus.

14. Kokybės valdymo sistema • Kokybės valdymo sistema yra valdymo sistema, įgalinanti įmonę įgyvendinti tikslus ir misiją. Organizacija turi tik vieną sistemą – neužtenka tik įgyvendinti sistemos dalį, kuri fokusuojama į kokybę.

15. Valdymo sistema • Valdymo sistemos adekvatumas, tinkamumas, efektyvumas yra apsprendžiami sistemos suteikiama galimybe įmonei pasiekti tikslus, veikti efektyviai ir įgyvendinti savo misiją – jei dėmesys bus skiriamas tik vienam aspektui, pelno įmonė negaus, kadangi tik veiksmų kombinacija užtikrina tinkamą darbą.

16. ISO 9000 standartų šeima • ISO 9000 Kokybės vadybos sistemos – Pagrindai ir žodynėlis. • ISO 9001 Kokybės vadybos sistemos – Reikalavimai. • ISO 9004 Kokybės vadybos sistemos – Veiklos gerinimas. Rekomendacijos.

17. ISO šeimos standartų apžvalga

18. ISO šeimos standartų apžvalga

19. ISO šeimos standartų apžvalga • Visi trys standartai yra vienodai svarbūs, kadangi jie vienas nuo kito priklauso. Jie sukurti tam, kad papildytų vienas kitą, tačiau gali būti naudojami ir kaip atskiri standartai. • ISO 9001 nustato kokybės vadybos sistemai taikomus reikalavimus, kurie gali būti naudojami organizacijos vidaus poreikiams, sertifikuojant arba sudarant sutartis. Standartas skirtas kokybės vadybos sistemos rezultatyvumui gerinti, tenkinant kliento reikalavimus. • Principai, koncepcijos ir terminai, kurie yra ISO 9001 pagrindas, yra paaiškinami ISO 9000 ir aspektai, susiję su gaminio tinkamumu, yra paaiškinami ISO 9004.

20. ISO 9000 standarto taikymo nauda • Jis užtikrina discipliną. ISO 9000 reikalavimas atlikti nešališką trečiosios šalies auditą skatina įmonę pastoviai peržiūrėti kokybės sistemą. Jei kokybės užtikrinimo sistema netinkama, auditas gali tai įvertinti ir pareikalauti atlikti korekcinius veiksmus. • Jame yra nurodyti geros kokybės sistemos pagrindai. ISO 9001 numatyti pagrindiniai reikalavimai bet kokiai kokybės valdymo sistemai: vartotojo reikalavimų supratimas, užtikrinantis galimybę juos įgyvendinti; žmogiškųjų resursų, reikalingų kokybės uždaviniams įgyvendinti, užtikrinimas; fizinių resursų bei pagalbinių paslaugų užtikrinimas, kad būtų įgyvendinti reikalavimai gaminiui; taip pat užtikrinimas, kad atsiradusios problemos bus nustatomos ir koreguojamos. • Jis pateikia rinkodaros programą. Turinčios ISO sertifikatą įmonės įgauna išskirtinumą vartotojų akyse.

21. ISO 9000 standarto taikymo nauda • Daugelis įmonių, taikančių ISO 9000 standartą, suprato šio taikymo naudą: taikant standartą, didėja vartotojų pasitenkinimas, gaminami kokybiškesni gaminiai, didėja produktyvumas. • Naudojantys ISO 9000 kokybės užtikrinimo pagrindų standartą pagerina našumą, sumažina kainas, pritraukia daugiau užsakovų

22. Kokybės valdymo sistema

23. Kokybės valdymo sistema • Kokybės valdymo sistema nėra atsitiktinis procedūrų, užduočių ar dokumentų rinkinys. • Kokybės valdymo sistema turi būti planuojama. • Visi kokybės valdymo sistemos komponentai turi tikti tarpusavyje, įėjimo ir išėjimo duomenys turi būti susieti tarpusavyje, davikliai turi perduoti informaciją, reikalingą keičiant atlikimą ir gamybą, visos kokybės valdymo sistemos dalys turi dirbti kartu, siekiant bendro tikslo.

24. Kokybės valdymo sistema • ISO 9000 apibrėžia kokybės valdymo sistemą kaip eilę tarpusavyje sujungtų kartu veikiančių elementų, kurie atitinka kokybės siekimo strategiją ir kokybės siekimo tikslus. • Kokybės valdymo sistema turi egzistuoti, kad būtų pasiekti įmonės kokybės siekimo tikslai.

25. Kokybės valdymo sistema • ISO 9000 standarte kokybė apibrėžiama kaip būdingų gaminio charakteristikų atitikimo reikalavimams laipsnis. • Apibrėžimas neapsiriboja vartotojo reikalavimais ir būdingos charakteristikos nėra tik gaminio charakteristikos. • Tai gali būti taikoma bet kuriems reikalavimams – vidiniams, išoriniams, techniniams arba ne techniniams (saugumas, aplinkosaugos reikalavimai). Taip pat tai gali būti taikoma rezultatams: gaminiui, paslaugai, sprendimui, informacijai.

26. Įmonės tikslai • Visi tikslai atsiranda kaip įmonės siekio rasti ir patenkinti užsakovus, pasekmė. • Nebus aplinkosaugos tikslo, jei įmonė neturės pirkėjų. • Be užsakovų nebus veiklos, taigi vartotojo reikalavimai turi būti pirmoje vietoje. • Pagrindinis įmonės tikslas lieka patenkinti vartotojo reikalavimus, visi kiti tikslai atsiranda kaip apribojimai, kurie veikia metodus, kuriais įmonės siekia vartotojo reikmių įgyvendinimo.

27. Kokybės valdymo sistema • Kadangi kokybės valdymo sistema yra priemonė įmonės tikslams pasiekti, reiškia sistemos sfera yra visos funkcijos ir organizacijos veikla, kuri prisideda prie šių tikslų įgyvendinimo. • Sistema turi apimti visas funkcijas ir veiklą, taip pat ir tiekėjus, kadangi nuo tiekėjų ir jų tiekiamų gaminių kokybės taip pat priklauso, kaip bus pasiektas kokybės užtikrinimo tikslas.

28. Organizacija turi (4 skyrius): • apibrėžti kokybės vadybos sistemai reikalingus procesus ir nustatyti jų taikymą organizacijoje; • apibrėžti šių procesų seką ir jų sąveiką; • apibrėžti rezultatyvų procesų veikimą bei valdymą užtikrinančius kriterijus ir metodus; • užtikrinti, kad bus gaunami procesų veikimui ir monitoringui (stebėsenai) būtini ištekliai ir informacija; • stebėti, matuoti ir analizuoti šiuos procesus; • įgyvendinti planuotiems rezultatams pasiekti ir procesams nuolat gerinti reikalingus veiksmus.

29. Vadovybės įsipareigojimai (5 skyrius): • vadovybė turi užtikrinti orientavimąsi į klientą, • užtikrinti, kad kokybės politika atitiktų organizacijos ketinimus, • į kokybės politiką turi būti įtrauktas įsipareigojimas atitikti reikalavimus ir nuolat gerinti kokybės vadybos sistemos rezultatyvumą, • kokybės politikoje turi būti pateikiamos kokybės tikslų nustatymo ir vertinamosios analizės gairės, • kokybės politika turi būti žinoma ir suprantama organizacijoje, • turi būti atliekama kokybės politikos vertinamoji analizė, kad ji nuolat išliktų tinkama.

30. Šių tikslų įgyvendinimui turi būti sudaromi planai, kurie nustatytų ir planuotų procesus, kurie padėtų įgyvendinti planus. Planuose taip pat turi būti nustatyta atsakomybė ir įgaliojimai.

31. Išteklių vadyba (6 skyrius) • Finansiniai resursai kontroliuojami finansų skyriuje. • Įsigyjamas medžiagas, įrangą, tiekimą kontroliuoja pirkimų skyrius. • Matavimo priemonių priežiūrą kontroliuoja kalibravimo skyrius. • Remontas ir priežiūra kontroliuojama remonto skyriaus. • Žmogiškųjų išteklių valdymas ir mokymas kontroliuojamas žmogiškųjų resursų (personalo) skyriuje. • Pastatų priežiūra kontroliuojama infrastruktūros skyriaus.

32. Išteklių vadyba • Ištekliai pradžioje turi būti planuojami, tada įsigyjami, tada paskirstomi, prižiūrimi ir galiausiai išmetami. • Kiekvieno tokio proceso detalės priklausys nuo išteklių tipo. • Žmogiškieji ištekliai nėra „išmetami“, tačiau jų darbo sutartis baigiasi. • ISO 9001 standarte nėra aprašytas visų išteklių valdymas, kadangi šis standartas orientuojamas į būsimą gaminį, išteklių disponavimą, aplinką.

33. Gaminio realizavimas (7 skyrius) • Gaminio realizavimas tai yra paklausos patenkinimo procesas, susijęs su išteklių valdymu ir paklausos kūrimo procesais

34. Planuodama produkto realizavimą, įmonė privalo nustatyti: • kokybės tikslus ir produktui keliamus reikalavimus; • poreikį parengti procesus ir dokumentus bei aprūpinti specifiniais reikalingais produktui ištekliais; • pagal produkto specifiką reikalingus patikros, patvirtinimo, monitoringo (stebėsenos), matavimo, kontrolės ir bandymų veiksmus ir produkto priėmimo kriterijus; • įrašus, reikalingus įrodyti, kad produkto realizavimo procesai ir sukurtas produktas atitinka reikalavimus

35. Įmonė turi bendrauti su vartotojais ir nustatyti jų reikalavimus. • Kai reikalavimai žinomi, reikia juos peržiūrėti, kad įsitikinti, jog jie yra suprantami ir kad įmonė turi galimybes šiuos reikalavimus įgyvendinti. • Kai nustatyta naujo gaminio paklausa, reikia planuoti gaminio realizacijos procesą bei naudoti prevencinius veiksmus, kad įsitikinti, jog projektas bus sėkmingas

36. Įmonė privalo apibrėžti: • kliento nustatytus reikalavimus, apimant produkto pristatymo ir veiksmų po pristatymo reikalavimus; • reikalavimus, kurių klientas nenurodo, bet kurie yra būtini nustatyto arba numatomo naudojimo atveju; • produktui taikomus įstatymų bei reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; • bet kokius kitus reikalavimus, kuriuos organizacija laiko esant būtinais.

37. Gaminio kūrimo eiga: • Turėdama realius vartotojo reikalavimus, prieš įsipareigodama gaminius gaminti, įmonė juos turi peržiūrėti, kad įsitikintų, jog turi galimybę tiekti reikiamą kiekį gaminių pagal grafiką. • Tada sudaromas gaminio realizavimo planas ir įsipareigojama tiekti gaminius ar paslaugas. • Kiekviename gaminio kūrimo etape procesas turi būti stebimas ir kontroliuojamas. Jei randama neleistinų nukrypimų, analizuojami duomenys ir imamasi priemonių, kad galima būtų atlikti korekcinius veiksmus.

38. Gaminio perdavimas vartotojui • Perduodant gaminį vartotojui, turi būti užtikrinama gaminio apsauga. • Įmonė turi rūpintis kliento turtu, kai tas turtas yra organizacijos valdomas arba naudojamas. • Organizacija turi identifikuoti, tikrinti, saugoti, prižiūrėti kliento turtą, kuris skirtas naudoti arba kuris bus produkto sudėtyje. • Apie bet kokį kliento turto praradimą, sugadinimą ar netinkamumą naudoti dėl kitų priežasčių organizacija turi pranešti klientui ir prižiūrėti įrašus apie tai.

39. Matavimai, analizė ir proceso gerinimas • Tai yra esminiai veiksmai, užtikrinantys gaminio kokybę. • Jei matavimai atliekami netinkamomis priemonėmis, gaunami apgaulingi rezultatai. • Matuojant reikiamus parametrus tinkamais ir tiksliais matavimo prietaisais, gaunami realūs duomenys, kurie nusako, ar tikslas yra įgyvendintas. • Duomenų analizė parodo, ar tikslas bus pasiekiamas naudojant tuos pačius metodus, ar reikės ieškoti tinkamesnių.

40. Parametrų pasikeitimų matavimai • Pasikeitimai egzistuoja visur ir yra sąlygojami fizinių, socialinių, ekonominių veiksnių. • Matuojant tą patį parametrą skirtinguose gaminiuose, tikimasi nežymių nukrypimų. • Matuojant tą patį parametrą naudojant tą patį įrenginį, pakitimų nesitikime, tačiau netikslumai matavimo sistemoje sąlygos duomenų sklaidą. • Kad nustatyti pasikeitimus, turi būti nustatyta jų atsiradimo priežastis. • Kai kurie pasikeitimai, kurie yra normos ribose, yra numatomi – tai yra natūralus procesas, kuris, būdamas normos ribose, yra toleruojamas. • Kiti pasikeitimai gali būti sąlygojami netvarkingo funkcionavimo ir yra nenumatomi, tačiau gali būti nustatyta jų atsiradimo priežastis ir ji gali būti pašalinta matavimų analize bei tikslinimu.

41. Matavimo įranga turi būti: • periodiškai, prieš ją naudojant arba abiem paminėtais atvejais kalibruojama ar patikrinama pagal matavimo etalonus, susietus su tarptautiniais ar nacionaliniais matavimo etalonais; • sureguliuota arba, jei reikia, reguliuojama pakartotinai; • turėti identifikaciją, kad būtų galima nustatyti jos kalibravimo statusą; • apsaugota nuo reguliavimo, kuris pakenktų matavimo rezultatams; • saugoma nuo sugadinimo ir pakenkimo, kai tvarkoma, prižiūrima, laikoma.

42. Matavimų, analizės ir gerinimo reikalavimai (8 skyrius) Organizacija turi planuoti ir įgyvendinti monitoringo, matavimo, analizės ir gerinimo procesus, reikalingus: • atitikčiai produkto reikalavimams parodyti; • kokybės vadybos sistemos atitikčiai užtikrinti; • kokybės vadybos sistemos rezultatyvumui nuolat gerinti.

43. Matavimų, analizės ir gerinimo reikalavimai • Gaminio konstravimo ir gamybos proceso metu turi būti atsižvelgiama į turimą praktiką ir žinias, kad nustatyti potencialias problemas ir imtis prevencinių veiksmų, kurie užkirtų kelią šių problemų atsiradimui. • Proceso metu turi būti atliekami stebėjimai, matavimai, kad įsitikinti, ar gaminys atitinka nustatytus reikalavimus, įvertinti proceso kontrolės efektyvumą, užtikrinti netinkamų gaminių nustatymą ir korekcinius veiksmus.

44. Matavimų, analizės ir gerinimo reikalavimai • Organizacija turi taikyti tinkamus kokybės sistemos procesų monitoringo (stebėsenos) ir, jei reikia, matavimo metodus. Tie metodai turi patvirtinti kiekvieno proceso gebą pasiekti planuotus rezultatus. Jei planuoti rezultatai yra nepasiekti, turi būti atliekamas reikiamas koregavimas. • Organizacija turi stebėti ir matuoti produkto požymius, siekdama patikrinti, ar produktas atitinka reikalavimus. Tai turi būti atliekama planuotomis priemonėmis atitinkamuose produkto realizavimo procesų tarpsniuose.

45. Klientui produktas negali būti tiekiamas, o paslauga teikiama tol, kol visos nustatytos priemonės nėra tinkamai užbaigtos.