1 / 16

Šiandienos vaikų lauko žaidimai

Šiandienos vaikų lauko žaidimai. Roberta Gilytė, VI b klasės mokinė. Šeduvos gimnazija. Aš noriu jums papasakoti apie žaidimą, kuris vadinasi „Tuktukas“.

krikor
Télécharger la présentation

Šiandienos vaikų lauko žaidimai

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Šiandienos vaikų lauko žaidimai

  2. Roberta Gilytė, VI b klasės mokinė Šeduvos gimnazija

  3. Aš noriu jums papasakoti apie žaidimą, kuris vadinasi „Tuktukas“. Šiam žaidimui žaisti reikia bent keturių žaidėjų. Reikia išsirinkti vietą. Toje vietoje vienas žaidėjas turi nežiūrėti ir skaičiuoti iki penkiasdešimt, o kiti žaidėjai turi pasislėpti.

  4. Žaidėjas, suskaičiavęs iki penkiasdešimt, eina ieškoti pasislėpusių draugų. Kai pamato, turi bėgti prie sutartos vietos ir sakyti „Tuku-tuku“ bei matyto žaidėjo vardą. O kai ieškantis vaikas yra toliau sutartos vietos, žaidėjai gali bėgti į sutartą vietą ir sakyti „Tuku-tuku už save“. Taip pasakęs, jis laukia to draugo, kuris ieško. Kai visi susirenka į žaidimo pradžios vietą, ieškoti eina tas, kurį pirmą „pritukino“.

  5. Dar šis tas: Yra tokia taisyklė: jei nori, gali nesislėpti, ir kai ieškotojas baigs skaičiuoti, turi „prisitukinti“. Bet jei ieškotojas sako: „Kas aplink mane stovės, šimtą metų nežiūrės“, turi slėptis. Galima daryti ir „sumuštą puodynę“. Norint ją padaryti, reikia pasikeisti kokiu nors rūbu su draugu ir bėgti su jais, kad ieškotojas pagalvotų, jog tai tu ir sakytų tavo vardą. Tada jis turės dar kartą nežiūrėti.

  6. Atsiminimai iš šio žaidimo Kai buvau mažesnė, visą laiką nežiūrėdavau. Taigi didesni vaikai būdavo pasislėpę už mano nugaros ir „prisitukindavo“. Po kiek laiko išvežė mūsų sūpynes, prie kurių mes „tukindavomės“. Teko sugalvoti kitą vietą. Mūsų laimei, kaimynai parsivežė gana didelį akmenį ir pastatė netoli tos vietos, kur mes žaisdavome. Taigi, jeigu dabar žaidžiame, tai visada prie to akmens.

  7. Ir dar aš noriu papasakoti apie žaidimą „Lobių ieškotojai“ Žaidimą žaisti gali daug vaikų, bet geriausia būtų, jei jie pasidalintų į dvi grupeles. Reikia susitarti, kiek lobių bus ieškoma.

  8. Kiekviena komanda pasiima po popieriaus lapą bei rašymo priemonę. Iš pradžių reikia užrašyti vieną vietą (pavyzdžiui, suoliukas). Iškirpti tą užrašą, sulankstyti ir padėti į šalį. Tada užrašyti kitą vietą (pavyzdžiui, baltas šulinys). Tada lapelį su užrašu „baltas šulinys“ reikia paslėpti prie suoliuko.

  9. Tada reikia rašyti kitą vietą (pavyzdžiui, tvora). Lapelį su užrašu „tvora“ turi paslėpti prie balto šulinio ir taip toliau. Ant paskutinio lapelio užrašyti: „Jūs laimėjot“ ir paslėpti paskutinėje vietoje. Na, o pirmą lapelį paduodi kitai komandai į rankas. Po to pradėti ieškoti toje vietoje, kuri nurodyta raštelyje.

  10. Kai surandi visus „lobius“, susirandi priešininkų komandą, parodai paskutinį lapelį, o tai reiškia pergalę.

  11. Dar vienas žaidimas „Gilė“ Žaidimą gali žaisti daug vaikų (mažiausiai trys). Reikia turėti kamuolį.

  12. Pirmasis žaidėjas meta kamuolį į viršų ir šaukia kito žaidėjo vardą. Žaidėjas turi sugauti kamuolį, o jei kamuolys palietė žemę, kiti žaidėjai lekia toliau, o vaikas, kuris gaudo, bėga paskui kamuolį ir jį pagavęs sušunka „Stop“. Tada visi žaidėjai sustoja. Vaikas, turintis kamuolį, meta jį į draugą. Jei nepataiko, tai jam gilė, o jei pataiko, tai draugui gilė.

  13. Galima susitarti, jog kai surenki penkias giles, iškrenti iš žaidimo arba draugai tau išrenka pravardę, pavyzdžiui, „kopūstas“ ir kitą kartą jau šauks „kopūstu“, o ne vardu.

  14. „Velnias ir lėlės“ Reikia mažiausiai keturių vaikų, bet kuo daugiau, tuo įdomiau žaisti. Reikia išsirinkti, kas bus lėlės, velnias ir pardavėjas. Pardavėjas sustato lėles ir ateina velnias. Vaidina, kad beldžia, o pardavėjas klausia: „Kas čia?“.Velnias atsako „Velnias su ragais“ (galima ir kitaip). Tada vėl pardavėjas sako: „Eik nusipjauk“. Ir velnias išeina.

  15. Po kiek laiko vėl sako, tik kitaip: „Velnias su uodega“. O kai nebežino žodžių, sako: „Velnias švarus“ - ir įeina į parduotuvę apžiūrėti lėlių. Paprašo prisistatyti ir lėlė jam atsako, kas ji tokia yra. Apžiūrėjęs visas lėlės, jis prašo įjungti kurią nors. Įjungta lėlė bėga paskui velnią ir pagavusi jį užkutena. Kai velnias nebeištveria, liepia pardavėjui išjungti lėlę. Pardavėjas pribėga prie lėlės ir ją paspaudžia, taip išjungdamas išdykėlę.

  16. Tada sekančios lėlės gaudo velnią. Velnias išsirenka lėlę ir išeina iš parduotuvės. Tuo žaidimas baigiamas. Po to galima pasikeisti vaidmenimis ir vėl žaisti.

More Related