CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ

1. CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ “Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymai” Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2d. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ir sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius)

2. Teisinis reguliavimas • CK 6.245-6.255 str. – bendrosios civilinės atsakomybės nuostatos; • CK 6.256-6.262 str. – sutartinės civilinės atsakomybės taikymo ypatumai; • CK 6.263 – 6.291 str. – deliktinė atsakomybė; • CK 6.292 – 6.300 str. – deliktinė civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų; • CK 6.301 – 6.304 str. – civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl klaidinančios reklamos.

3. Civilinės ir baudžiamosios atsakomybės skirtumai skirtingi tikslai skirtingi atsiradimo pagrindai skirtinga kaltės samprata ir jos įrodinėjimo tvarka; skirtinga atsakomybės taikymo tvarka; skirtingi ieškinio senaties terminai.

4. LAT 2009 birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303 • Jeigu teismas baudžiamojoje byloje nustato, kad yra sąlygos taikyti civilinę atsakomybę ir pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o dėl žalos dydžio nustatymo perduoda ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka, tai ieškinį nagrinėjant CPK tvarka nebegalima iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu atmesti ieškinį. • Pripažinimas teisės į ieškinio patenkinimą baudžiamajame procese reiškia, jog ieškinys negali būti atmestas civiliniame procese. CPK tvarka sprendžiama tik dėl žalos dydžio. • Asmenys, nesutinkantys su apkaltinamajame nuosprendyje civiliniam ieškovui pripažinta teise į ieškinio patenkinimą, gali skųsti nuosprendį baudžiamojo proceso nustatyta tvarka.

5. CK 6. 245 str. • Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ir sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius)

6. Civilinės atsakomybės rūšių konkurencijos draudimas • CK 6.245 str. 3 d. – sutartine atsakomybė • CK 6.245 str. 4 d. – deliktinė atsakomybė • 2005 m. spalio 19 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-458/2005.

7. Sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija • Sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija – tai atvejai, kai galimas ir sutartinės ir deliktinės civilinės atsakomybės taikymas • Dažniausiai pasitaikantys atvejai: • tarp šalių egzistuojant sutartiniams teisiniams santykiams, vienai iš jų padaromas pažeidimas tokiais veiksmais, kurie nėra pripažįstami sutarties pažeidimu; • pripažinus sutartį negaliojančia; • padarius pažeidimą ikisutartiniuose santykiuose.

8. Konkurencijos sprendimo variantai • įstatymas numato, kuri atsakomybės rūšis taikytina (pvz., esant vežimo sutarčiai, sužalojus keleivį ar atėmus jo gyvybę, taikoma deliktinė atsakomybė; vartotojui patyrus žalos dėl netinkamos kokybės produkcijos ir paslaugų taikoma deliktinė gamintojo (paslaugų teikėjo) atsakomybė); • ieškovas turi pasirinkimo teisę (pvz., Anglija, Vokietija. Išimtys: kai deliktinės teisės taikymas būtų nesuderinamas su sutarties sąlygomis); • ieškovas gali ieškinį reikšti tik pagal sutartinės atsakomybės taisykles, nes konkurencija nepripažįstama (Prancūzija. Išimtys: a) jei egzistuojant sutartiniams santykiams, padaromas nusikaltimas, ieškovas gali pareikšti civ. ieškinį b.b. – tokiu atveju jis bus sprendžiamas pagal deliktinės atsakomybės taisykles; b) sužalojus keleivį, netiesioginiai nukentėjusieji turi pasirinkimo teisę;...).

9. Civilinės atsakomybės rūšys • Sutartinė – CK 6.245 str. 3d.Deliktinė- CK 6.245 str. 4 d • Dalinė – CK 6.5 str.Solidarioji – CK 6.6 str.Subsidiarioji – 6.245 str. 5 d. • Skolininko atsakomybė už trečiųjų asmenų veiksmus – CK 6.50 str. ; 6.51 str., 6.257 str.

10. Sutartinės ir deliktinės atsakomybės bendri bruožai -abi yra turtinės prievolės; -abi atlieka tą pačią kompensacinę funkciją-asmuo, atsakingas už žalą privalo ją atlyginti, kad nukentėjusysis atsidurtų tokioje padėtyje, kurioje jis būtų, jei jam nebūtų padaryta žalos (restitutio in integrum) ;-jų taikymas nepašalina galimybės taikyti ir kitus civilinių teisių gynimo būdus bei kitas teisinės atsakomybės rūšis;-abi atsiranda kaip naujos prievolės jau egzistuojančios sutartinės prievolės arba delikto atžvilgiu;-abiejų rūšių taikymo atveju skolininkas patiria neigiamo pobūdžio turtinius praradimus.

11. Sutartinėsirdeliktinėsatsakomybėspagrindiniaiskirtumai • Skirtinga ginamų interesų prigimtis: sutarčių teisė gina lūkesčių interesą, o deliktinė – tikrumo interesą • Skirtingas kompensacijos tikslas – deliktinės atsakomybės atveju asmuo, atsakingas už žalą privalo ją atlyginti, kad nukentėjusysis atsidurtų tokioje padėtyje, kurioje jis būtų, jei jam nebūtų padaryta žalos (restitutioinintegrum), o sutartinės – kad jis atsidurtų tokioje padėtyje, lyg sutartis būtų įvykdyta

12. Skirtingas atsakomybės pagrindas – sutartinė- kai padaromas sutarties pažeidimas; deliktinė-dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (civilinės atsakomybės konkurencijos draudimas). • Skirtingi ieškinio senaties terminai; • Skirtingas atsakomybės dydis bei jos nustatymo principai; • Skirtinga kaltės reikšmė ir jos įrodinėjimas

13. Sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindiniai skirtumai • Gen. Delikto sistema remiasi nuostata, įpareigojančia asmenis elgtis atidžiai ir rūpestingai, nedaryti žalos – CK 263 str. 1 d.; sutartinėje- teisės normos nukreiptos į konkrečių teisių ir pareigų nustatymą sutarties šalims; • Deliktų teisės pareigos kyla iš įstatymo; o sutartinės teisės ir pareigos – iš sutarties; • Sutarties teisės normos nustato konkrečias pareigas konkrečioms sutarties šalims; deliktų teisės – bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; • Sutartinės atsakomybės atveju nukentėjusiajai šaliai pakanka įrodyti, kad sutartis neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai; deliktinės atsakomybės atveju nukentėjusiajai šaliai tenka griežti žalos bei kitų civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo standartai.

14. Civilinės atsakomybės sąlygos • Neteisėti veiksmai – CK 6.246 str. • Priežastinis ryšys – CK 6.247 str. • Kaltė – CK 6.248 str. • Žala ir nuostoliai – CK 6.249 str.

15. Neteisėti veiksmai- CK 6.246 str. 1 d. • Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos sutartis ar įstatymas draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

16. Priežastinis ryšys – CK 6.247 str. • Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.

17. Priežastinio ryšio aiškinimas, taikant deliktinę atsakomybę • CK 6.247 str. reiškia, kad net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas. • Nustatytina, ar pažeidėjo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad jam būtų galima taikyti civilinę atsakomybę LAT CBS 2005 m. kovo 30 d. nutartis c. b. Nr. 2K-3-206 /2005, LAT CBS. 2002 m. balandžio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-614/2002. LAT 2007 lapkričio 26 d. nutartis c.b. 3K-7-345/2007

18. Priežastinis ryšys • “<...> priežastinioryšionustatymoprocesąsąlygiškaigalimapadalyti į du etapus. Pirmameetape, naudojantconditio sine qua nontestą, nustatomasfaktinispriežastinisryšys. Šiameetapesprendžiama, aržalingipadariniaikylaišneteisėtųveiksmų, t. y. nustatoma, aržalingipadariniaibūtųatsiradę, jeigunebūtųbuvęneteisėtoveiksmo. Antrameetapenustatomasteisinispriežastinisryšys, kaisprendžiama, arpadariniaiteisiškainėrapernelygnutolęnuoneteisėtoveiksmo (deliktinėsatsakomybėsribassiaurinantipriežastinioryšioteorija). Nustatantteisinįpriežastinįryšįreikiaįvertintiatsakovo, jeigujiselgtųsikaipprotingasirapdairusasmuo, galimybęneteisėtųveiksmųatlikimometunumatytižalosatsiradimą, neteisėtaisveiksmaispažeistosteisėsarteisėtointeresoprigimtįirvertębeipažeistoteisinioreglamentavimoapsauginįtikslą. Taip pat svarbiyraatsakomybėsprigimtisirįprastagyvenimiškarizika. Taigi tam, kadbūtųkonstatuotaspriežastinioryšiobuvimasarnebuvimas, būtinavisapusiškaianalizuotiatsakovųveiksmusirbylosfaktinesaplinkybes • ( LAT CBS 2007-11-26 L. B. irkt. v. DNSB „Medvėgalis” irkt., Nr. 3K-7-345/2007, kat. 114.8.2)

19. Priežastinis ryšys • “Pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė” (LAT CBS 2007-06-26 d. nutarties c. b. A. J. v. Lietuvos valstybė, Nr. 3K-3-263/2007, kat. 44.2.4)

20. Priežastinis ryšys • Nustatant priežastinį ryšį, turi būti įvertinta deliktinės atsakomybės apimtis <...>. Paprastai solidarioji atsakomybė <...> taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. <…> jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų <...> (ištrauka iš LAT CBS 2008-03-26 nutarties c. b. Nr. 3K-7-59/2008)

21. Žala ir nuostoliai – CK 6.249 str. • Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu (CK 6.247 str.)

22. Žala ir nuostoliai • Galiojavisiško nuostolių atlyginimo taisyklė, apimanti ir tiesioginės ir netiesioginės žalos atlyginimą (CK 6.249 str., 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.) • Žala • Žala asmeniui (CK 6.263 str. 2 d.,6.283, 6.284 str.) • Žala turtui (CK 6.249 str. 1 d.) • Neturtinė žala CK 6.250, 6.263 str. 2 d., 6.283, 6.284, 2.21-2.26 str.) • Teismų praktikos pozicijos • Neturtinė žala priskiriama žalos asmeniui kategorijai (LAT CBS nutartys: pvz., 2004 m. lapkričio 17 d. c. b. Nr. 3K-3-633; 2006 m. balandžio 11 d. c. b. Nr. 3K-7-115)

23. Kaltės samprata • Subjektyvioji kaltės samprata – asmens vidinis vertinimas; • Objektyvioji kaltės samprata – išorinis asmens faktinio elgesio vertinimas pagal objektyvų protingo asmens (bonuspaterfamillias) elgesio standartą – CK 6.248 str. 3 d.

24. Kaltė • CK 6.248 str. 2-3 d. • Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu • Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina

25. LAT 2005 m. kovo 29 d. nutartis, c. B. AB bankas ,,NORD/LB Lietuva“ v. R.N. ir kiti; Nr. 3K-7-119/2005 • Deliktinės atsakomybės atribojimas nuo sutartinės atsakomybės • Kasacinis teismas nurodė, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, jog neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atvejais teisės pažeidimas dažniausiai reiškiasi sutarties pažeidimu. Tuo tarpu, kai sutartis pripažįstama negaliojančia, tai, priklausomai nuo aplinkybių, šalių elgesio ir kt., gali atsirasti deliktiniai santykiai ir deliktinė civilinė atsakomybė. Nagrinėjamos bylos atveju žala ieškovui padaryta dėl nesąžiningų ir kaltų atsakovo R. N. veiksmų sudarant hipotekos sandorį, kuris vėliau pripažintas negaliojančiu, todėl pagal šios bylos aplinkybes darytina išvada, kad pagrindas atsakovo R. N. atsakomybei atsirasti yra ne sutartinė civilinė atsakomybė, o deliktinė atsakomybė

26. Žalos (nuostolių) rūšys: • Žalos (nuostolių) rūšys: • pagal vertybių pobūdį: • žala turtui; • žala asmeniui; • neturtinė žala. • pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį: • tiesioginė žala (realioji) • netiesioginė žala (nuostoliai) ir negautos pajamos

27. Profesinės civilinės atsakomybės taikymo praktika • Notarų - LAT CBS 1999m. rugsėjo 27 d. nutartis Nr. 3K-3-398; 2002m. spalio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-1277;2004 m. sausio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-11 • LAT 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-264 S. Kaladžinskas v. notarė O. Adomavičienė ir kt. • Gydytojų –LAT CBS 2001m. Lapkričio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-1140;2003m. Kovo 31 d. nutartis Nr. 3K-3-438;2004m. Vasario 18 d. nutartis Nr. 3K-3-16 ir kt.

28. LAT 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-452 A. Kvedaras v. Panevėžio 7-jo biuro notarė • Notaro civilinė atsakomybė su kalte, o ne griežta. • Notaro kaltės ypatumai: • Svarbi mažiausia klaida; • Turi būti reikalaujama, ko protinga reikalauti; • Kai turtas registruotas vieno asmens vardu, nenurodyta, kad jis bendroji jungtinė nuosavybė, notaras turi pagrindą vadovautis registro duomenimis. • Jeigu notaras vadovaujasi registro duomenimis ir neprivalėjo atlikti tyrimo, tai nėra jo kaltės, jeigu vėliau ir yra įrodoma, kad sandoris neteisėtas.

29. Civilinė atsakomybė be kaltės -6.248 str. 1 d. • CK 6.270 str.; 6.267 str.;6.266 str.;6.271 str. 6.272 str.;6.295 str. ,6.256 str. 4 d.; kiti sutartinės atsakomybės atvejai

30. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės sąlyga • CK 6.246 str.1 d. • CK 6.248 str. 2 d. - kaltė preziumuojama, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

31. Verslininko atsakomybė • Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį sutartinės prievolės neįvykdžiusi ar netinkamai įvykdžiusi įmonė (verslininkas) atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. • Prievolės neįvykdžiusios įmonės (verslininko) atsakomybės ribos nustatytos CK 6.258 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. • Šioje normoje toks principas nustatytas civilinės atsakomybės be kaltės poveikiui sušvelninti ir protingai skolininko–verslininko atsakomybei riboti tokiu būdu, kad ji neprarastų savo kompensuojamojo pobūdžio ir nevirstų bausme. • (2007 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-427/2007; UAB „Mituvos statyba” v. UAB „Lempura”, 2007 m. kovo 26 d. nutartis byloje V. P. v. A. B. įmonė; bylos Nr. 3K-3-109/2007)

32. Turtinė žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga • CK 6.249 str. Turto sumažėjimas ir negautas pelnas

33. Atsakomybė už ikisutartinių santykių pažeidimą • Deliktinė? Sutartine? Sui generis?

34. 2002m. Gruodžio 12 d. nutartis c.b. Nr. 3K -7 - 23/2003 • “....žala, padaryta ikisutartiniuose santykiuose kvalifikuotina kaip deliktinė...”

35. ETT 2002 m.rugsėjo 17 d. sprendimas C-334/00, ECR I-07357 • Esant ikisutartiniams santykiams taikytina deliktinė atsakomybė, nebent, įvertinus aplinkybes, būtų nustatyta, kad ir esant ikisutartiniams santykiams jau egzistuoja koks nors konkretus vienos šalies kitos šalies atžvilgiu prisiimtas įsipareigojimas.

36. LAT nutartis 2009 m. kovo 24 d. c.b. Nr. 3K-3-62/2009 • CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) –žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Teismas, nustatęs civilinės atsakomybės be kaltės sąlygas, turėtų patikrinti, ar byloje nėra CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytų atsakovo civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių. Atsakomybę šalinančių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).