GILYN Į ŠAKNĮ

1. GILYN Į ŠAKNĮ LIETUVIŠKŲ ŠAKNŲ SIMBOLINIŲ TELKINIŲ KOGNITYVINĖ STRUKTŪRA

2. NOSTALGIJA • liguistas tėvynės ilgesys. DLKŽ • gr. nostos (grįžimas) + algos (kančia; skausmas) • Koks vienos šaknies lietuviškas žodis ?

3. tauta 2 tautàsf. (4) NdŽ; Kos161(Pšl) savo krašto, namų ilgesys; plg. 2 tausti.

4. tauta tauta - istoriškai susidariusi žmonių bendruomenė, turinti bendrą kilmę, žemę, kalbą, istoriją, kultūrą. nutausti - netekti tautinių ypatybių, asimiliuotis tausti - netekti tautinių savybių DLKŽ

5. tauta • 1 tautà sf. (4) • 1. įvairioms gentims telkiantis istoriškai susidariusi žmonių bendruomenė, turinti bendrą žemę, kalbą, istoriją, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą: Kas savo tautos ir jos kalbos nemyli, tas pagaliau nė savo motinos nemylės Žem. Didžiajam meistrui regėjos dar maž teesą kareivių grumtis su tokia tauta, kaip buvo lietuviai ir žemaičiai S.Dauk. Visos indoeuropiečių giminės taũtos dar tebebuvo viena tautaK.Būg. Tautõs giesmė (himnas) J.Jabl. Tautõs šventė J.Jabl. • 2. žemė, šalis, kraštas: Bet jūs atėjot veizdėtų (žvalgytų), kur žemė (viršuje tauta) atvira yra BB1Moz42,12. • 3. vokiečių kraštas, vokiečių žemė.  • 2 tautàsf. (4) NdŽ; Kos161(Pšl) savo krašto, namų ilgesys; plg. 2 tausti.

6. tausti • 1 taũsti, tausta, taũto • 1. tolti, atprasti, atšalti (nuo savųjų, nuo namų): Taũsta aviukas nuo pulko, t. y. vienas sau vaikščioja J. Nelinksma, jog sūnus, svetimose šalyse klajodamas, tausta nuo namų S.Dauk. • 2. netekti tautinių savybių: Ta apylinkė tik nebaigusi taũsti NdŽ. • 3. darytis tautos nariu, tautiškai susiprasti. • 4. J blaustis, tižti. • 1 nutaũsti • 1. užmiršti (savuosius namus), atšalti, nutolti, nuprasti, nebejausti ilgesio, prieraišumo: Tėvainę bei gimtuvę savo didžiai mylėjo ir niekumet jos nenutauto S.Dauk. • 2 taũsti, taũčia, taũtė • . NdŽ; S.Dauk, Kos161 ilgėtis namų, tėviškės, tėvynės, jausti nostalgiją. • 2 nutaũsti,nutaũčia, nùtautė KŽ žr. 1 nutausti 1: Jos širdis nutautė nuo giminės, t. y. nuilgėjos, atjunko, numiršo, užšalo J. Vyrai savo namų nenutautę, t. y. nenumiršę J. Avis nùtautė gėrelį savo JI427.

7. tauta taũsti, taũčia, taũtė tauta nutaũto taũsti, taũsta, taũto

8. MANDALOS TOPOLOGIJA

11. BRAZDAS

12. LIEUVIŲ KALBOS BENDROSIOS AUKŠTESNIOSIOS ONTOLOGIJOS GIMTASIS BRANDUOLYSyraSIMBOLINIS TELKINYS

13. ONTOLOGIJOS Semantinis tinklas (WordNet) ŽODYNAS Sinchroninis kalbos pjūvis

14. SEMANTINIS TINKLAS specialiosios ONTOLOGIJOS ŽODYNAI TEKSTYNAI Sinchroninis kalbos pjūvis BENDROJI AUKŠTESNIOJI ONTOLOGIJA GIMTASIS BRANDUOLYS LKŽ Diachroninis kalbos pjūvis

15. baras Alaus baras (skolinys) baras Slėgio vienetas baras (skolinys) baras “Kultūros barai” (kilęs iš berti) *bher KAS PRIKLAUSO GIMTAJAM BRANDUOLIUI

16. KAS PRIKLAUSO GIMTAJAM BRANDUOLIUI sodas sodas

17. sodyba

18. MEDŽIO SEMANTIKA(ŽODYNAS) • sėdėti - laikytis vertikaliai, palenkus kojas ir atsirėmus į ką sėdmenimis. • palenkus kojas→ nestovėti, • laikytis vertikaliai→ negulėti, • atsirėmus į ką sėdmenimis→ netupėti

19. sodinti sėdėti sėdynė Laiko nėra Tik erdvė laikas laikas KOGNITYVINIS PJŪVISSCHEMA sėdėti/sodinti = dėti (suteikti vietą erdvėje) + sieti (kuriam laikui susieti su ta vieta)

20. fonologinis panašumas homonimija baras Alaus baras (skolinys) “Kultūros barai” (kilęs iš berti) semantinis panašumas sinonimija matyti/ regėti Simbolinis panašumas:fonolginis ir semantinis

21. Simbolinė konstrukcija simboliniai junginiai namas > ‘namas’ + NAMAS nam > ‘nam’ + NAMAS elis > ‘elis’ + MAŽUMAS simbolinė konstrukcija namelis > {‘nam’ + ‘elis’} + {NAMAS + MAŽUMAS}

22. ETIMOLOGINIS LIZDAS Šaknis ner {ner, nar, nir...} SIMBOLINIAI TELKINIAI lema nerti bendratis Rekonstruota šaknis *ner gramatinis apibūdinimas Indoeuropiečių prokalbė nersime garsinės ir grafinės formos ŽODYNAS Sinchroninis kalbos pjūvis darybos formos nerti, narinti, naras, nardyti, ... kaitybos formos nerti, nerdamas, neria,nersime ... nersime fonemos

23. žodis raiška reikšmė

24. NSOneatpažintas simbolinis objektas *kelH >kelia *kelh2 >kala Traukos jėga Traukos jėga

25. VOKINYSViską apsivóksi i šoksi Sd gramatinė sistema sakinys vokinys kognityvinė pateiktis (Cognitive Representation) leksinė sistema

26. leksinė / gramatinė informacija gramatinė sistema gramatinė sistema namelis namelis mažumas nežymėtas namas namas lingvistinė analizė leksinė sistema leksinė sistema

27. leksinė / gramatinė informacija gramatinė sistema gramatinė sistema kyla kelia kelia tranzityvinis (dėmesys į subjektą) Ne (dėmesys į objektą) kelti kilti kyla lingvistinė analizė (kognityvinė analizė) leksinė sistema leksinė sistema

28. leksinė / gramatinė informacija gramatinė sistema gramatinė sistema lizdas lizdas *ni-sd-os *sed sėdėti sėdėti etimologinė analizė leksinė sistema leksinė sistema

29. leksinė/ gramatinė informacija gramatinė sistema ? gramatinė sistema kalti kelia kala su traukos jėga kelti kelti kalti prieš traukos jėgą kognityvinė analizė leksinė sistema? leksinė sistema

30. kognityvinis lemavimas gramatinė sistema gramatinė sistema kelia kala kelia kala kognityvinė analizė kalti kelti kalti kelti semantinis lygmuo leksinė sistema semantinis lygmuo kognityvinis lygmuo ? leksinė sistema

31. Gilyn į šaknį etimologinis lizdas semantinis lygmuo sąvokos kognityvinis lygmuo ? nuovoka

32. TRADICINĖ LINGVISTIKA • SIMBOLINIS TELKINYS • tiek raiškos plane, tiek reikšmių plane • skaidomas į leksinę ir gramatinę dalis; • turi centrinį atraktorių – • lemą: • turi ašinę sąvokąleksinėje sistemoje • apibūdinami visi telkinio žodžiai gramatinės sistemos metodais

33. Homonimų įprasminimas (alaus) baras baras (kultūros) baras nerti (į vandenį) nerti nerti (nertinį) *kelH kelti kalti *kelh2

34. Du pavyzdžiai gramatinė sistema gramatinė sistema neria (į vandenį) neria (megztinį) kelia kala kalti kelti nerti (į vandenį) nerti (megztinį) semantinis lygmuo kognityvinis lygmuo ? leksinė sistema leksinė sistema

35. homonimija etimologinis lizdas tu gali laužo šakas kaitybos formos laužo liepsna jis gali laužyti laužas

36. homonimija berti barmenas baras

37. homonimija naras narys nerti

38. sinonimija matyti mesti semantinis tinklas (freimnet) regėti freimai ragas

39. kognityvinė semantika kelti nuovoka semantinis tinklas (freimnet) freimai kalti

40. Šaknies struktūra IDE šaknis: CVC Kur: C – priebalsė; priebalsių samplaika; laringalas V – balsė; dvibalsis; sonantas Lietuviška šaknis: CVC; VC; CV Kur: C – priebalsė; priebalsių samplaika; V – balsė; dvibalsis;

41. ŠAKNŲ PLUOŠTASK/L K L S B KL K-L KL-B KL-V KL-N K-LP K-LB KL-JD KL-VB KLŠ (S)K-LB

42. Akademikas Paulius Slavėnas • 1974 – 1979 • “Gamtamokslis žvilgsnis į prokalbes”, 1984 • “Prokalbės prasmingumas”, 1985

45. K-L ETIMOLOGINIAI LIZDAI • K-Lkalti, kaltis, kulti, kūlis, kuolas, kurėlis, priekalas, sankalas < *kelh2- • K-Lkelti, kilti, kalnas, kalvė, kėlena, kelis, kelmas, kelnės, kulnas, inkilas <*kelH- • K-Lkalėti < kaltėti <kaltas < skelėti [skalnas, skola] ? Kalėti [stelbti] • K-Lkelias < kelta < *kwelh1- ? Anksčiau iš kelti • K-Lkaulas < * kelh2ulo • K-Lkaklas < *kal-klas < *kwelh1-tlo; MA: *kwel, *kwleu [sukti] • (S)K-LBkalbėti < *(s)kelbh- [skelbti] • K- LPkilpa*klHp- ; MA: *kwelp [lankas] • K-L kiaulė ??

46. KL- ETIMOLOGINIAI LIZDAI • KLkloti, kluonas < *kleh2- • KLklėsti I,II, < sklėsti < ?? • KL klasta < klėsti ?? semantika • KL-Vkliauti, kliūti, kliaudėti, kliudyti, < *klevH-/ *kluH • KL-JDklejoti, kliedėti <*klej- ?? • KLklausti, klausyti ?? • KL-Bklebti?? • KL-Nklanas < *klen-/ *klin- • KL-Vklevas ?? • KL-VBklaupti, klupti < *klevb- • KLŠkulšė < *klš- [lot. calx; it. calcio]

47. ė o a e i u y ū

48. kėlė kuolas kala kelia kilo kulia kyla kūlė

49. ŠAKNŲ PLUOŠTASK/L • KeL {kel, kėl, kil, kyl} • KaL {kal, kul, kol, kūl} • KeLias {kel} (<kwel) • KaLba {kalb, kelb} • KiLpa {kelp} • ? KiauLė

50. NSTnepripažintas simbolinis telkinys • Reikšmių visuma • {Kelti, kilti, kalti, kulti, kelias ...} • {Kalnas, kalba, kaulas...} • {kiaulė... }