Europoje vyraujanciu savanorystes modeliu analizes pristatymas

1. Europoje vyraujanciu savanorystes modeliu analizes pristatymas Europos komisijos atstovybe Lietuvoje, Vilnius, 2011 m. kovo 10 d.

2. Ivadas Projekta sudaro �ios pagrindines dalys: Analize Savanori�kos veiklos kaip samprata ir terminologija Teisine savanori�kos veiklos traktavimo analize Europos Sajungos �aliu savanori�kos veiklos modeliai: Did�ioji Britanija; Danija; Italija; Lenkija; Estija; Lietuva. Gerosios praktikos pavyzd�iai Lietuvoje (nuo vietos iki tarptautinio lygmens); I�vados; Visuomenes nuomones tyrimas

3. Savanoryste Savanoryste � tai veiksmai, kylantys i� samoningo �mogaus noro atlikti tam tikra darba nesitikint u� tai gauti materialines naudos. �mogus, atliekantis tokius veiksmus, t. y. tam tikrus darbus savanori�kai ir nesitikedamas u� tai atlygio, vadinamas savanoriu. Pagrindinis savanorio tikslas � padeti kitiems, siekiant visuomenines, o ne asmenines naudos.

4. Savanoryste Savanoriu neturetu buti laikomas asmuo, susijes su organizacija darbo santykiais (pvz. samdomas ekspertas ar konsultantas) ar narystes pagrindu; Vienkartine pagalbos akcija (talka, aplinkos tvarkymas) taip pat nera laikoma savanori�ka veikla; Pagalba �eimos/gimines nariui, draugui, pa�istamui ar kaimynui taip pat nelaikoma savanori�ka veikla

5. Teisiniai aspektai Santykiai, susiklostantys tarp savanori�ka veikla atliekanciu asmenu ir savanori�ka veikla organizuojanciu asmenu ar organizaciju, yra civiliniai teisiniai santykiai ir nepatenka i darbo teises reguliavimo sriti; Savanori�ka veikla apibre�iama per laisva iniciatyva, materialu neatlygintinuma ir socialini naudinguma. Remiantis �iais savanori�kos veiklos po�ymiais galima teigti, kad jos organizatoriais turetu buti juridiniai asmenys, kuriu veiklos tikslas taip pat yra visuomeninis naudingumas.

6. Visuomeninis naudingumas laikomas: Tarptautinio bendradarbiavimo; �mogaus teisiu apsaugos; Ma�umu integracijos; Kulturos, religiniu ir etiniu vertybiu puoselejimo; �vietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo; Neformalaus ir pilietinio ugdymo; Sporto; Socialines apsaugos ir darbo; Sveikatos prie�iuros; Nacionalinio saugumo ir gynybos; Teisetvarkos, nusikalstamumo prevencijos; Gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir busto pletros; Autoriu teisiu ir gretutiniu teisiu apsaugos; Aplinkos apsaugos Kitos visuomenei naudingos ir nesavanaudi�kos sritys. Teisiniai aspektai

7. Teisiniai aspektai Savanori�kos veiklos organizatoriai: Remiantis sisteminiu teises normu ai�kinimu bei teisingumo, protingumo ir sa�iningumo kriterijais, tinkamais asmenimis, galinciais organizuoti savanori�ka veikla, yra laikomi ivairus ne pelno subjektai: Asociacijos; Labdaros ir paramos fondai; Vie�osios istaigos; Religines bendruomenes, bendrijos ir centrai; Tarptautiniai visuomeniniu organizaciju padaliniai; Profesines sajungos; Politines partijos; Biud�etines istaigos (?);

8. Teisiniai aspektai Savanori�kos veiklos i�laidos: Savanoriams galima kompensuoti ju patiriamas i�laidas, reikalingas savanori�kai veiklai atlikti, kurios nera apmokestinamos gyventoju pajamu mokesciu. I �ias kompensacijas gali ieiti: Maitinimo i�laidos; Nakvynes i�laidos; Keliones i renginio vieta ir gri�imo atgal i�laidos; Butinosios komunikacijos i�laidos; Kitos savanori�kai veiklai reikalingos i�laidos.

9. Teisiniai aspektai Savanoriu draudimas Asmenys, atliekantys savanori�ka veikla, nera privalomai draud�iami nei socialiniu draudimu, nei sveikatos ar gyvybes draudimu; Negalima nustatyti privalomo socialinio draudimo savanoriams dar ir del to, kad savanoris negauna jokiu pajamu, taigi nebutu ai�ku, kokia imoka turetu buti mokama u� jo draudima; Privalomos socialinio draudimo imokos butu didelis apsunkinimas savanori�ka veikla organizuojanciai organizacijai, o tai suma�intu savanorystes patraukluma.

10. ES �aliu situacija Did�ioji Britanija 1979 metais pasikeitus vyriausybei, konservatoriu iniciatyva atsirado �kontraktu kultura�, turejusi skatinti organizacijas pradeti valstybei teikti paslaugas. Buvo manoma, kad savanori�ka veikla gali buti pigesne alternatyva valstybes teikiamoms paslaugoms. Nuo tada savanori�ka veikla pradejo pletotis; Savanoryste apibre�iama kaip �neapmokama veikla, kuria atlikdamas individas pasitarnauja savo aplinkai, kitiems �monems ar grupems, i�skyrus savo �eimos narius ar artimus giminaicius�, taciau nera jokio teisinio reguliavimo (tik compacts); 2009 m. savanori�koje veikloje dalyvavo apie 18 milijonu gyventoju. D. Britanijoje yra apie 170.000 savanori�ku organizaciju; 2008 � 2011 m. laikotarpiu Treciojo sektoriaus biuras planuoja investuoti apie 515 milijonu svaru sterlingu (vir� 2 mlrd. litu) i treciojo sektoriaus programas; Savanoriu indelis i ekonomika sudaro apie 23 mlrd. svaru (apie 92 mlrd. litu).

11. ES �aliu situacija Lenkija Nuo 1918 m., kai Lenkija atgavo nepriklausomybe, savanori�kos organizacijos prisidejo formuojant nacionalini identiteta, taciau okupacijos metu dauguma ju buvo panaikintos. Savanorystes tradicijos pradejo formuotis tik nuo 1992-1997 metu; Savanoryste apibre�iama kaip �asmuo, kuris savanori�kai ir be jokio atlyginimo teikia paslaugas, remdamasis istatymu nurodytomis taisyklemis �. Tai reglamentuoja 2003-04-23 priimtas istatymas �Del vie�aja nauda teikiancios veiklos ir savanorystes�; 2004 m. savanori�koje veikloje dalyvavo vir� 5 mln. (18%) gyventoju. Lenkijoje yra apie 130.000 ne pelno organizaciju (visu ru�iu); �Tikruju NVO� (2007 m. duomenimis) yra apie 70.000; 2008 m. vyriausybe prieme sprendima igyvendinti �Paramos pilietinei visuomenei vystyti strategija 2007 � 2013 m. laikotarpiui�; Savanoriu indelis i ekonomika (BVP) nera apskaiciuojamas;

12. ES �aliu situacija Estija Nepriklausomybes metu savanori�ka veikla �alyje itin suaktyvejo. Did�iausias savanorystes augimas buvo pastebimas 1990 � 2000 metu laikotarpyje; Savanoryste apibre�iama kaip �laiko, energijos arba igud�iu skyrimas veiklai laisva valia ir negaunant u� tai jokio atlygio. Savanoriu atliekami darbai paprastai ne�a nauda visuomenei. Pagalba �eimos nariams nera laikoma savanori�ka veikla�. Taciau savanori�ka veikla nera reglamentuojama jokiais teises aktais; 200-2008 m. savanori�koje veikloje dalyvavo apie 250 tkst. (27%) gyventoju. Estijoje yra apie 16.000 savanori�ku organizaciju, i� kuriu 1.500 yra visuomenei naudinga veikla teikiancios ir turincios teise gauti specialia parama; Estijoje nera atlikta oficialiu tyrimu, kuriuose butu apskaiciuota savanori�ko darbo verte ir indelis i �alies BVP, taciau Estijos savanorystes pletros organizacija, remdamasi Johno Hopkinso teorija, yra paskaiciavusi, kad ekonomine savanori�ko darbo verte Estijoje siektu apie 2.7 milijardus Estijos kronu (apie 172,5 mln. EUR pagal 2009 m. spalio men. valiutos kursa).

13. ES �aliu situacija Danija Savanori�ka veikla pradejo pletotis 20 am�iaus prad�ioje; Savanoryste apibre�iama kaip �savanori�ka ir neprivaloma, neapmokama, atliekama del kitu �moniu, i�skyrus savanorio �eimos narius ir gimines, atne�anti nauda kitiems �monems, o ne savanoriui ar jo �eimai ir formali, t.y. spontani�ki veiksmai nelaikomi savanoryste�. Savanori�ka veikla nera reglamentuojama teises aktais. 2004 m. savanori�koje veikloje dalyvavo apie 35 % arba 1,477 mln. gyventoju. Danijoje yra apie 65.500 savanori�ku organizaciju; Skaiciuojant savanori�ko sektoriaus pajamas, gautas i� produktu gamybos arba paslaugu teikimo, 2003 metais �io sektoriaus indelis i �alies BVP sieke 36,747 milijardus Danijos kronu arba 2,6% viso BVP. Taciau �inant, jog did�ioji dalis savanori�ko sektoriaus pajamu yra gaunama i� centrines bei vietines vald�ios subsidiju, narystes mokescio, auku ir kitu surenkamu le�u, gaunama papildomai 62,498 milijardus Danijos kronu arba 4,5% ina�a i BVP. Galiausiai iskaiciuojant ir sektoriuje atliekamo neapmokamo savanori�ko darbo verte, lygia 35,309 milijardams Danijos kronu arba 2,5% dyd�io indeli i BVP; Taigi bendras sektoriaus indelis i �alies BVP siekia 134.554 milijardu Danijos kronu arba 9,6% viso BVP.

14. ES �aliu situacija Italija Iki XIX am�iaus pagrindines ne pelno organizacijos buvo religines institucijos, o nuo 1990 � 2000 ne pelno organizaciju padetis pradejo vel stipreti, o pagrindine to prie�astis buvo geroves sistema i�tikusi finansine krize, privertusi valstybe suma�inti i�laidas; Savanoryste apibre�iama kaip �oficialaus ir neoficialaus pobud�io veikla, kuri atliekama visa ir ne visa darbo diena gimtineje arba u�sienio �alyje. �ia veikla asmuo atlieka laisva valia, laisvu pasirinkimu ir nesitikedamas piniginio atlygio. Savanori�ka veikla yra naudinga tiek paciam savanoriui, tiek bendruomenei arba placiajai visuomenei�. Savanori�kos veiklos apibre�imas Italijoje buvo itvirtintas 1991 metais priemus Savanori�kos veiklos pagrindu istatyma Nr. 266/91. Pagal jame pateikta apibre�ima, savanoryste turi buti: savanori�ka, neatlygintina, atliekama nesitikint finansines naudos ir vien tik solidarumo tikslais. 2006 metu tyrimo duomenimis, savanori�koje veikloje dalyvavo 1,125 milijono gyventoju (butent organizacijose) Danijoje yra apie 35.200 savanori�ku organizaciju (2007 m. duomenys); �alyje nera apskaiciuojamas savanori�ka veiklos indelis i ekonomika, pagal 2006 m. tyrima savanori�kai veiklai buvo skirta 3,2 milijonai valandu per savaite � tai prilygsta darbui, kuri atliktu 80.600 visu etatu dirbantys darbuotojai.

15. ES �aliu situacija Lietuva Savanori�ka veikla Lietuvoje pradejo pletotis �aliai 1990 metais atgavus nepriklausomybe nuo Sovietu Sajungos; Savanoryste apibre�iama kaip �savanori�kos veiklos organizatoriaus organizuojama, savanorio laisva valia atliekama neatlygintina, su pelno gavimu nesusijusi visuomenei naudinga veikla� (pagal 2011 m. �Savanori�kos veiklos istatymo� projekta); 2011 metu visuomenes apklausos duomenimis, savanori�koje veikloje dalyvavo 34% milijono gyventoju, o 78% teige, jog �ino kas yra savanori�ka veikla; Lietuvoje yra apie 20.300 savanori�ku organizaciju (2009 m. duomenys); Savanori�kos veiklos indelis i ekonomika (BVP) nera apskaiciuojamas.

16. Geroji praktika Savanoriu asmenines istorijos apie savanori�ka patirti: Vietos � bendruomenes lygiu: Nijole �erk�niene, 43 metai (savanoriauja nuo 1998 metu. Pal. J. Matulaicio socialinis centre) ir Vytaute Pa�keviciute, 29 metai (savanoriauja vaiku dienos centre, parapijoje); Nacionaliniu lygiu: Justina Stefanovic, 28 metai (savanoriauja �Vaiku linija�, �Socialinis veiksmas); Tarptautiniu lygiu: Nijole Arbaciauskiene, 76 metai (Pagyvenusios moters veiklos centro ikureja) ir Milisenta Miseviciute, 28 metai (savanoriauja Bolivijoje).

17. Visuomenes apklausa Ar Jus �inote, kas yra savanori�ka veikla?

18. Ar, Jusu manymu, Lietuvos gyventojai aktyviai dalyvauja savanori�koje veikloje? Visuomenes apklausa

19. Visuomenes apklausa Kokiose srityse, Jusu manymu, labiausiai reikalinga savanori�ka veikla?

20. Visuomenes apklausa Ar Jus esate dalyvaves arba dalyvaujate savanori�koje veikloje?

21. Visuomenes apklausa Kodel nedalyvaujate savanori�koje veikloje?

22. Visuomenes apklausa Ka Jums gali duoti savanori�ka veikla?

23. Visuomenes apklausa Kokiu budu vykdote ar noretumete vykdyti savanori�ka veikla?

24. Visuomenes apklausa Kas turetu skatinti savanori�kos veiklos pletra?

25. Visuomenes apklausa Kokie veiksniai, Jusu manymu, labiausiai trukdo savanori�kai veiklai pletotis Lietuvoje?

26. Visuomenes apklausa Kaip turetu buti vertinama savanori�kos veiklos patirtis?

27. Visuomenes apklausa Ar Jums pakanka informacijos apie savanori�ka veikla Lietuvoje?

28. Visuomenes apklausa Kokios informacijos apie savanori�ka veikla Jums labiausiai truksta?