1 / 49

Bridget Middlemas, Roehampton o universitetas , London as

Bridget Middlemas, Roehampton o universitetas , London as. University of Roehampton, London 9000 studentų 700 pedagogų 4 koledžai , 1 universitetas Mes garsūs mokytojų rengimu. Sveiki !. Dirbau specialiosiose mokyklose, ligoninėse ir bendrojo lavinimo mokyklose;

lulu
Télécharger la présentation

Bridget Middlemas, Roehampton o universitetas , London as

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Bridget Middlemas, Roehamptono universitetas, Londonas

  2. University of Roehampton, London9000 studentų700 pedagogų4 koledžai, 1 universitetasMes garsūs mokytojų rengimu.

  3. Sveiki! • Dirbau specialiosiose mokyklose,ligoninėse ir bendrojo lavinimo mokyklose; • domiuosi disleksija, e-mokymu, mokymu ligoninėse, bendravimo sunkumais, inkliuzinėmis klasėmis • bendradarbiavau Indijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Bosnijoje, Portugalijoje.

  4. Šiandien • Paskaitos; • diskusijos; • apgalvosite ir apsvarstysite savo veiklą... • Ką savo mokykloje galėčiau daryti kitaip? • Kur galėčiau rasti daugiau informacijos apie gerąją patirtį

  5. 6 inkliuzijos apibūdinimai:Ainscow et al (2006) • Inkliuzija – „Mokykla visiems“ (Salamankos deklaracija, 1994); • inkliuzija – mokyklos visiems mokiniams kūrimas; • inkliuzija– rūpestis neįgaliais mokiniais ir kitais, vadinamais „kitokiais“ar“ turinčiais specialiųjųugdymosi poreikių“;

  6. Ir dar 3... 4. inkliuzija – atsakas disciplininei atskirčiai (pvz.,sportoar kalbos pamokos); 5. galimai pažeidžiamų grupių inkliuzija (pvz.,keliaujančios šeimos, klajokliai); 6. inkliuzija – principinis požiūris į ugdymą ir visuomenę (socialinės vertybės).

  7. Tarptautinis politinis kontekstas • Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (UDHR,1948); • Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencija (UNCRC,1989); • Pasaulinė švietimo visiems deklaracija (EFA,1990); • Salamankos deklaracija (UNESCO, 1994); • Pasaulinis švietimo forumas, Dakaro veiksmų planas (2000); • Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisų konvencija (2006).

  8. JT Vaiko teisių konvencija (1989) 29 straipsnis(Ugdymo tikslai) Vaiko lavinimas turi: ugdyti vaiko asmenybę, jo talentus ir sugebėjimus, pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms, vaiko pagarbą tėvams, gimtajai šaliai, kitoms šalims, parengti vaiką savarankiškam gyvenimui, pagrįstam svarbiomis vertybėmis (tarpusavio supratimo, taikos, pakantumo ir pan.), ugdyti pagarbą gamtai. Kokiu mastujūsų mokykla siekia šių tikslų?

  9. Salamankos deklaracija(1994) Salamankos deklaracijoje išreikštas tarptautinis inkliuzinio ugdymo įsipareigojimas ragina vyriausybes priimti inkliuzinio švietimo principus: • specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai privalo turėti mokymosi bendrojo lavinimo mokyklose galimybę; taip užtikrinamas ugdymo visiems principas; • veiksmingi diskriminacijos įveikimo būdai; • kuriamos geranoriškos bendruomenės ir inkliuzinė visuomenė; • veiksmingas daugumos vaikų ugdymas; • visos ugdymo sistemos veiksmingumas ir ekonominis efektyvumas.

  10. Inkliuzinė mokykla Esminis inkliuzinės mokyklos principas toks, kad kur įmanoma, visi vaikai, nepaisant jokių sunkumų ir vaikų skirtumų, turi mokytis kartu. Inkliuzinės mokyklos taikydamos įvairius mokymo stilius bei būdus turi pripažinti ir tenkinti skirtingus savo mokinių poreikius. Pritaikydamos ugdymo turinį, tinkamai organizuodamos ugdymo procesą, parinkdamos mokymo strategijas, bendradarbiaudamos su bendruomenėmis ir panaudodamos visus įmanomus išteklius turi užtikrinti ugdymo kokybę. (Salamankos veiksmų planas, 1994).

  11. Pirmoji sesija • Kiek inkliuzinė jūsų mokykla? • Įsiklausymas į mokinių balsus • Apie ką jie galvoja? • Kas jūsų mokykloje jiems atrodo sudėtinga? • Kaip galite išsiaiškinti jų poreikius? • Ar galima ką nors daryti kitaip?

  12. Galiu kitaip ... • Pritaikyti klasę( išplanavimas, baldai, vaizdinė medžiaga); • parinkti išteklius( knygos, kompiuteriai); • dirbti su kitais mokytojais; • galvoti apie mūsų mokyklos ugdymo politiką; • vertinti pažangą, nustatyti sėkmę; • kalbėti su tėvais, bendrauti su mokiniais.

  13. Kas mokosi Jūsų mokykloje? • Sensoriniai sutrikimai (klausa, rega); • raštingumas / skaitymoir rašymo sunkumai; • dėmesio ir atminties problemos; • negaluojantys mokiniai (vartojantys vaistus) ar įsitempę (išgyvenantys dėl netekties, šeimos problemų); • „kitokie“.

  14. Keletas įvairių mokymosi poreikių turinčių mokinių bruožų • Mokiniui kartais kyla sunkumų tam tikrais būdais perteikti informaciją; • mokinys naują įgūdį įgyja kitoje vietoje, kitokiu būdu; • mokiniui gali būti nelengva prisiminti informaciją;

  15. Ir... • mokiniui gali būti sudėtinga suvokti socialines situacijas (suvokia kitaip arba nesupranta, ko reikalaujama); • mokiniui gali kilti sunkumų suprasti informaciją (nesupranta, ką jūs sakote; gali sukeisti raides ar skaičius).

  16. VEIKLA • Kaip/ kada/ kodėl būna sunku rašyti ar naudotis pieštuku? • Nurašyk šį tekstą nuo lentos; • Rašyk kairiąja ranka (jei esi dešiniarankis); • Atlik užduotį kiek įmanydamas greičiau! (pateikiama kitų užduočių)

  17. Καλημέρα σε όλους. πώς είστε σήμερα? αυτό το μάθημα είναι λίγο δύσκολο

  18. Tavo mintys? • Kaip jauteisi? • Ką tai priminė? • Ar buvai patenkintas /-a rašymu? • Ar buvo sudėtinga prisiminti nurašinėjant tekstą?

  19. Kai kurie vaikai... Taip jaučiasi kasdien; nuo pamokų pradžios iki pabaigos; ar mokyklos galėtų ką nors daryti kitaip?

  20. Mokinio balsas – dalomoji medžiaga Pokalbis su vaiku apie skaitomą knygą (4-6 metai)

  21. Kas parinko šią knygą? Ar pasirinkai pats/pati, ar kas nors ją tau parinko? • Ar skaitei jau anksčiau, ar tik šiandien pradėjai? • Ar jau ką nors žinai apie šią knygą? • Ar gali man papasakoti apie šios knygos veikėjus/žmones?

  22. Pokalbis su vaiku apie skaitomą knygą • Pažvelkite į dalomąją medžiagą; • pasirinkite 3 siūlymus; • pasakykite draugui, KODĖL reikia apie tai kalbėti su vaiku; • kaip sužinote, kad vaikas turi skaitymo sunkumų?

  23. Trumpas pokalbis gali mums atskleisti apie • Regėjimą/vizualinį suvokimą; • atmintį (trumpalaikę ir ilgalaikę); • sekos/ eilės nustatymo problemas; • kaip jie pasitelkia į pagalbą skaitymui pirštą ar liniuotę; • dėmesio koncentraciją; • suvokimą/supratimą; • kokių strategijų turi vaikas sėkmingai atlikti skaitymo užduotį? • (taip pat žiūrėti kitą skaidrę)

  24. Suraskite nepažįstamą ir prisistatykite; • Trumpai papasakokite apie savo mokyklą ir ką galima būtų pakeisti skirtingų mokymosi poreikių mokinių labui.

  25. Pietūs!

  26. Antroji sesija • Kas yra disleksija? • Vaikai su disleksija; • Sėkmės strategijos bendrojo lavinimo mokyklose. • Bendras darbas su tėvais. • Ar mes ką nors galime daryti kitaip?

  27. Kas yra disleksija? • Disleksija yra gebėjimų ir sunkumų junginys, kuris įtakoja tik skaitymo arba ir skaitymo, ir tarimo, ir rašymo mokymosi procesą; • susiję sunkumai gali būti suvokimo sunkumai, trumpalaikė atmintis, sekos nustatymas, organizavimas, auditorinis ir/ar vizualinis suvokimas, šnekamoji kalba, motoriniai įgūdžiai; • ji ypač susijusi su įgudimu vartoti rašytinę kalbą, kurioje gali būti raidžių, skaičių, natų. • British Dyslexia Association, 2010

  28. Kas yra disleksija (Rose,2009) • Disleksija – mokymosi sunkumas, kuris pirmiausia įtakoja tikslaus ir rišlaus žodžio skaitymo ir tarimo paraidžiui įgūdžius. • Būdingi disleksijos bruožai: verbalinės atminties ir verbalinio suvokimo sunkumai.

  29. Disleksija per daugelį kitų intelektinių gebėjimų • Šalia pasireiškiantys sunkumai gali būti pastebimi: • kalboje; • judesių koordinacijoje; • mintiniame skaičiavime; • dėmesio koncentracijoje; • asmeniniame organizuotume/planavime.

  30. Geras disleksijos sunkumo ar užtęstumo nustatymas gali būti pasiekiamas ištiriant asmens atsaką į gerai patikrintas edukacines intervencijas. (Rose Report,2009)

  31. Kaip savo mokyklose galime nustatyti vaikus su disleksija? • Skaitymas? • Rašymas ir raidžių formavimas? • Atmintis? • Dėmesio koncentracija? • Netikėti testų rezultatai (95% matematikos, 34% rašymo)? • Kiti šeimos nariai?

  32. Taip pat galime atkreipti dėmesį į vaikus, kurie... • Neskiria kairės ir dešinės; • apverčia raides ir skaičius; • neišraiškingai kalba; • nemėgsta instrukcijų; • silpna judesių ir vizualinė kontrolė; • prastas, klaidingas tarimas; • nevisada gerai dirba savarankiškai. • .

  33. SUP veiklos kodeksas, 2001(JK) Darbas sus tėvais... • 1. supažindinti ir suteikti tėvams žinių apie patirtį, susijusią su jų vaiko atveju; • 2. teigiamai nusiteikti ir sutelkti dėmesį į vaiko stiprybes bei papildomų poreikių sritis; • 3. pripažinti asmeninį ir emocinį tėvų indėlį ir suvokti jų jausmus;

  34. Ir... • 4. užtikrinti, kad tėvai suprastų mokyklos paramos sistemas; • 5. iš anksto pateikti dokumentus, kuriuos reikia aptarti, prieš visus susirinkimus mokykloje; • 6. gerbti galimus skirtingus tėvų poreikius, tokius kaip negalia, bendravimo ar kalbiniai sunkumai; • 7. pripažinti susirinkimų laiko ir struktūros lankstumo būtinybę.

  35. Age: 10 First language: Lithuanian Possible diagnosis: dyslexia Ar galite ištirti atvejį?Jonas,10 metųPirmoji kalba lietuviųGalima diagnozė - disleksija

  36. Jonas • Pažvelkite į turimą dalomąją medžiagą... • Kokios Jono stiprybės? • Kas jam nelabai sekasi? • Kokiais tyrimais galite sužinoti daugiau?

  37. Ką jo mokykla galėtų daryti kitaip?

  38. Mokymosi/mokymo problemos; • afektinės/emocinės problemos; • pažintinės/neurologinės problemos; • šeimos/ bendruomenės problemos; • išteklių/ ugdymo turinio problemos; • kompiuterių naudojimas

  39. Socialinės ir emocinės disleksijos pasekmės (Riddick1996) • Skaitymas, rašymas ir tarimas yra pirminės problemos, kurios gali sukelti antrines: nedėmesingumą, žemą motyvaciją, nekantrumą ar netinkamą elgesį. • Skaitymo sunkumų turinčių vaikų savivertė žemesnė nei neturinčiųjų.

  40. Mokytojai stipriai įtakoja vaiko kaip mokinio savivoką. • Vaiko savivokos ir savivertės gerinimui galima panaudoti strategijų. • Vaikams su disleksija reikalinga pagalba įveikiant sunkumus ir jų socialinei/emocinei gerovei

  41. Multisensorinai metodai (Westwood, 2007) • Vizualinio mokymosi stiliaus mokiniams patinka diagramos,modeliai,vaizdai,daiktai • Girdimojo stiliaus mokiniams patinka klausytis aiškinimų, pasakojimų, diskutuoti, kartoti žodžiu. • Kinestetinio mokymosi stiliaus mokinai mėgsta spausdinti, “rašyti danguje“, tardami žodžius šokinėti ar ploti rankomis, klausydami piešti ar ką nors veikti ir pan. Kaip jūs padedate turintiems disleksiją mokiniams?

  42. Multisensorinai metodai? Girdžiu... pamirštu Matau... ir prisimenu Darau... ir suprantu Senovės kinų patarlė Išmokstame daugiau, kai matome ir girdime ir sakome ir darome...

  43. Draugiškumo disleksijai koncepcija(Pavey 2007) Mokytojai visiškai supranta ir palankiai vertina disleksiją turinčius asmenis ir Mokytojai gali padaryti pakeitimų kasdienėje veikloje ir mokyme, kurie būtų naudingi visiems mokiniams.

  44. Disleksijai draugiška mokykla(Pavey 2007) • Visos mokyklos politika apie mokinių su disleksija mokymą; • reguliarus mokinių mokymosi poreikių vertinimas; • mokytojai turi mokymo išteklių; • tėvai pilnai dalyvauja vaiko ugdyme

  45. Be to... • gerai rengiamas personalas darbui su disleksija; • vienas mokytojas bus disleksijos ekspertas ir dalysis idėjomis mokykloje; • vyrauja teigiamas požiūris į negalią ir vaikus, kurie skiriasi nuo kitų; • Mokytojai žino apie „mutisensorinį mokymą“.

  46. Šaltiniai • Ainscow, M; Booth, T. & Dyson, A. (2006) Improving schools, developing inclusion. London, Routledge • Combley, M. (2001) The Hickey Multisensory Language Course 3 edn. London: Whurr • Hornsby, B., Shear, F. & Pool, J. (2006) Alpha to Omega, Oxford: Heinemann. • Middlemas, B (2012) Learning and Teaching in Inclusive Classrooms, in Cornwall, J & Graham-Matheson “Leading on Inclusion”. London: Routledge

  47. Pavey, B. (2007) The Dyslexia-Friendly Primary School: A Practical Guide for Teachers. Paul Chapman Publishing Ltd. • Reid, G. (2005) ‘Dyslexia’ in: A. Lewis & B. Norwich (Eds) (2005) • Riddick, B. (1996) Living with dyslexia : the social and emotional consequences of specific learning difficulties, London: Routledge • Svensson, S. & Middlemas, B. (2011) Assessment for Effective Practice, in Hallett, F. & Hallett, G. “Transforming the Role of the SENCO”. Maidenhead: Open University Press

  48. Laikas pertraukai15 minučių

More Related