Teisinės informacijos poreikio ir sklaidos vertinimas

1. Tyrimo pavadinimasTeisinės informacijos poreikio ir sklaidos vertinimasTyrimą atlikoUAB "Spinter tyrimai"Sutarties sudarymo data2008-10-17Tyrimo kaina5 900,00 Lt

2. Teisinės informacijos poreikio ir sklaidos vertinimas Užsakovas: Vykdytojas: Gruodis, 2008

3. metodologija

4. Tyrimo metodologija • Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai” 2008 metų lapkričio 14–25 dienomis atliko Lietuvos gyventojų tyrimą Omnibus metodu. • Tyrimo tikslas Išsiaiškinti Lietuvos gyventojų teisinių žinių lygį, svarbiausias šioje srityje kylančias problemas siekiant nustatyti, kokios papildomos informacijos gyventojams trūksta. • Tyrimo metodas • Apklausa – standartizuotas betarpiškas interviu, naudojant standartizuotą su Užsakovu suderintą klausimyną. Standartizuotą interviu atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. • Tyrimo lokacija • Visa šalies teritorija. Iš viso 95 atrankiniai taškai, išdėstyti taip, kad reprezentuotų visus šalies regionus. • Tikslinė grupė • Šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. • Tyrimo imtis • Tyrimo metu buvo apklausta 1003 respondentai. • Atranka • Tyrime naudotas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas. Šis atrankos metodas užtikrina duomenų reprezentatyvumą, t. y. kiekvienas šalies namų ūkis turi vienodas galimybes būti apklaustu ir atrankinė visuma pagal tikslinius kriterijus atitinka generalinę visumą. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus. • Duomenų analizė • Duomenų analizė buvo atliekama, naudojant SPSS/PC programinę įranga. • Ataskaitoje pateikiami bendrieji atsakymų pasiskirstymai (procentai), ir pasiskirstymai pagal socialines-demografines charakteristikas (Žr. Priedus).

5. Statistinė paklaida • Atrankiniuose kiekybiniuose tyrimuose visada išlieka statistinės paklaidos tikimybė, į kurią būtina atsižvelgti interpretuojant duomenis. Pvz.: Jeigu apklausus 1003 respondentus gavome, kad 76,3 proc. mano, jog teisingumą Lietuvoje vykdo teismai, tai yra 95 proc. tikimybė, kad tikroji reikšmė yra tarp 73,6 ir 79 proc.  • Įverčio tikslumas mažėja, mažėjant analizuojamų atsakymų skaičiui. Toliau pateikiama lentelė padedanti įvertinti statistinę paklaidą. • % % % % % % % % % • 3 5 10 15 20 25 30 4050 • 97 95 90 85 80 75 70 60 50 • N • 100 3.4 4.4 6.0 7.1 8.0 8.7 9.2 9.8 10 • 200 2.4 3.1 4.2 5.0 5.7 6.1 6.5 6.9 7.1 • 300 2.0 2.5 3.5 4.1 4.6 5.0 5.3 5.7 5.8 • 400 1.7 2.2 3.0 3.6 4.1 4.3 4.6 4.9 5.0 • 500 1.5 1.9 2.7 3.2 3.6 3.9 4.1 4.4 4.5 • 750 1.2 1.6 2.2 2.6 2.9 3.2 3.3 3.6 3.7 • 1000 1.1 1.4 1.9 2.3 2.5 2.7 2.9 3.1 3.1

6. Respondentų socialinės – demografinės charakteristikos Lytis Pagrindinis užsiėmimas Amžius Išsimokslinimas Šeiminė padėtis Pajamos, vidutiškai tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėnesį Gyvenamoji vieta 6

7. tyrimo rezultatai

8. Teisingumą vykdančios institucijos (%) Kaip manote, kuri (-ios) institucija (-os) vykdo teisingumą Lietuvoje? N=1003 * Galimi keli atsakymo variantai 8

9. Nuomonė dėl teismų kontrolės Lietuvoje (%) Kaip manote, kas prižiūri ir kontroliuoja teismų veiklą Lietuvoje? N=1003 * Galimi keli atsakymo variantai Teisingumo ministeriją dažniau įvardino rajonų centrų, kitų miestų (išskyrus didmiesčius) gyventojai. Tai, kad teismai Lietuvoje yra nepriklausomi dažniau teigė didžiausias (virš 1500Lt) pajamas gaunantys apklaustieji. 9

10. Gyventojų informuotumas apie “pirminę teisinę pagalbą” (%) Ar Jūs žinote arba ką nors esate girdėję apie tokią gyventojams teikiamą “pirminę teisinę pagalbą”? Girdėję ,tačiau nepasinaudoję “pirmine teismine pagalba” dažniau teigė 26 m. ir vyresni respondentai, aukštesnio išsimokslinimo ir didesnių pajamų (virš 1000 Lt) atstovai, didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai. 10

11. Gyventojų informuotumas apie “antrinę teisinę pagalbą” (%) Ar Jūs žinote arba ką nors esate girdėję apie tokią gyventojams teikiamą “antrinę teisinę pagalbą”? Girdėję ,tačiau nepasinaudoję “antrine teismine pagalba” dažniau teigė vyresni nei 26 m. respondentai, aukštesnį išsimokslinimą ir didesnes nei 1000 Lt pajamas gaunantys apklaustieji, didmiesčių gyventojai. 11

12. Gyventojų informuotumas apie “pirminės ir antrinės teisinės pagalbos” šaltinius (%) Ar Jūs žinote, kas Jūsų mieste ar rajone teikia “pirminės ir antrinės teisinės pagalbos” paslaugas (kur kreiptis dėl tokios pagalbos Jūsų gyvenamojoje teritorijoje)? * Galimi keli atsakymo variantai * 2007 metų tyrime atsakymo variantas “Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos” nebuvo pateiktas * Klausimas buvo užduotas tik respondentams, kurie informuoti apie pirminę ir antrinę teisines pagalbas N=144 N=272 12

13. Teisinės pagalbos poreikis sprendžiant problemas (%) Kokiais klausimais ar dėl kokių problemų Jums reikėjo ar dabar reikia teisinės pagalbos / konsultacijų? N=1003 * Galimi keli atsakymo variantai Pagalbos dėl turimos žemės klausimų dažniau teko kreiptis kaimo vietovių gyventojams. 13

14. Teisinės pagalbos poreikis per pastaruosius metus (%) Ar per paskutinius kelis metus kreipėtės teisinės pagalbos ar konsultacijų (tiek mokamų, tiek nemokamų) į…? * 2007 ir 2006 metų tyrime atsakymo variantas “Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą” nebuvo pateiktas N=1000 N=1003 N=1013 Teisinės pagalbos į gimines, draugus, pažįstamus dažniau kreipėsi respondentai iki 55 m. amžiaus. Į notarų kontorą, notarą – pajamas iki 1000 Lt gaunantys apklaustieji. 14

15. Pagalba/kosultacijos sprendžiant teisinius klausimus (%) Jeigu Jums dabar reikėtų teisinės pagalbos ar konsultacijų teisiniais klausimais, į ką (kur) Jūs kreiptumėtės pirmiausia? * 2008 metų tyrime atsakymų variantai “Pirminę teisinę pagalbą” ir “Socialinės rūpybos skyrių savivaldybėje” nebuvo pateikti. N=1000 N=1003 N=1013 Į teisininkus dažniau linkę kreiptis aukštąjį išsimokslinimą turintys apklausos dalyviai. 15

16. Informacijos šaltinių vertinimas (%) Prašau, nurodykite tris informacijos šaltinius, kuriais Jums būtų patogiausia gauti teisinės informacijos? * 2007 metų tyrime atsakymo variantas “Jūsų gyvenamoje vietovėje organizuojamuose seminaruose/ paskaitose/ susitikimuose teisinės informacijos klausimais” nebuvo pateiktas. N=1000 N=1000 N=1000 N=1003 N=1003 N=1003 Internetą dažniau nurodė respondentai iki 45 m. amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo ir didesnių pajamų (virš 1000 Lt) atstovai, didžiųjų miestų gyventojai. Respublikinius TV kanalus – 56 m. ir vyresni apklaustieji, rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai. 16

17. Valstybės teikiamos kompensacijos žinomumas (%) Ar žinote, kad tam tikrais atvejais valstybė kompensuoja žalą, atsiradusią dėl padarytų smurtinių nusikaltimų? N=1003 26-35 m. amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo atstovai dažniau teigė žinantys apie tokį kompensavimą, tačiau nežinantys, kur dėl jo kreiptis. 17

18. Teisinių institucijų / tarnybų vertinimas I (%) Kaip Jūs vertinate šias teisines institucijas/ tarnybas? N(2008 m.)=1003 N(2007 m.)=1000 N(2006 m.)=1013 Advokatus dažniau teigiamai vertina aukščiausias pajamas (virš 1500 Lt) turintys respondentai, didžiųjų miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Notarus – aukščiausių pajamų (virš 1500 Lt) atstovai. 18

19. Teisinių institucijų / tarnybų vertinimas II (%) Kaip Jūs vertinate šias teisines institucijas/ tarnybas? N(2008 m.)=1003 N(2007 m.)=1000 N(2006 m.)=1013 19

20. Teisinių institucijų / tarnybų vertinimas III (%) Kaip Jūs vertinate šias teisines institucijas/ tarnybas? N(2008 m.)=1003 N(2007 m.)=1000 N(2006 m.)=1013 Nevalstybinės organizacijos Registrų centro padalinį dažniau teigiamai vertina aukštesnio išsimokslinimo atstovai, kaimo vietovių gyventojai. Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos padalinį – didžiausių pajamų (virš 1500 Lt) atstovai. Nevalstybines organizacijas - didesnes nei 1000 Lt pajamas gaunantys respondentai. 20

21. Gyventojų nuomonė apie jų teisines žinias (%) Su kuriuo iš šių teiginių Jūs labiausiai sutinkate? Turintys pakankamai teisinių žinių dažniau teigė vyrai, aukštesnio išsimokslinimo atstovai, rajonų centrų gyventojai. Norinčios gauti papildomos informacijos rūpimais klausimais dažniau nurodė moterys, aukštesnį išsimokslinimą turintys respondentai, didmiesčių gyventojai. 21

22. apibendrinimas 22

23. Apibendrinimas Teisinės problemos ir teisinės pagalbos poreikis • Turimos žemės teisės (19 proc.) ir paveldėjimo (15 proc.) klausimai yra dažniausios problemos, kurioms spręsti reikalinga teisinė konsultacija. Pagalbos dėl turimos žemės klausimų dažniau kreipiasi kaimo vietovių gyventojai. • Geriausiai vertinamos teisinės institucijos yra notarai ir advokatai. Notarus teigiamai įvertino 75 proc., advokatus - 68 proc. tyrimo dalyvių. Notarus dažniau teigiamai vertina aukščiausias pajamas (virš 1500Lt) turintys apklaustieji, advokatus – aukščiausių pajamų atstovai ir didmiesčių gyventojai. Prasčiausiai vertinami antstoliai: juos teigiamai įvertino 31 proc. respondentų • Per paskutinius metus gyventojai teisinės pagalbos dažniausiai kreipėsi į notarų biurą (36 proc.) ir gimines, draugus bei pažįstamus (33 proc.). Į notarų kontorą dažniau kreipėsi pajamas iki 1000Lt gaunantys apklaustieji, į gimines bei draugus - respondentai iki 55 m. amžiaus. Dar 16 proc. nurodė advokatų kontorą, 13 proc. – savivaldybę, 10 proc. –policiją. • 37 proc. respondentų esant reikalui dabar kreiptųsi į advokatą, 15 proc. - į teisininką, 13 proc. - į draugus, gimines ar pažįstamus. Į teisininkus dažniau linkę kreiptis aukštąjį išsimokslinimą turintys apklausos dalyviai. 23

24. Apibendrinimas Teisinis raštingumas/ informacijos šaltiniai • Turimų teisinių žinių visiškai pakanka 9 proc. respondentų [dažniau teigė vyrai, aukštesnio išsimokslinimo atstovai, rajonų centrų gyventojai. 35 proc. savo teisinį raštingumą įvardijo kaip iš dalies pakankamą, tačiau norėtų gauti ir papildomos informacijos. Tai dažniau teigė moterys, aukštesnį išsimokslinimą turintys gyventojai, didmiesčių gyventojai. 53 proc. pripažino, kad turimų teisinių žinių jiems nepakanka. • Internetą, kaip patogiausią teisinės informacijos šaltinį, įvardino 42 proc. tyrimo dalyvių. Tai dažniau respondentai iki 45 m. amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo ir didesnių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai. Antroje vietoje dažniausiai įvardinti respublikiniai TV kanalai (21 proc.), kuriuos dažniau paminėjo 56 m. ir vyresni apklaustieji, rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai. Trečioje vietoje dažniausiai įvardinti vietiniai laikraščiai (19 proc.). Institucijų žinomumas • Didžioji dalis apklaustųjų (76 proc.) nurodė, jog teisingumą Lietuvoje vykdo teismai. 22 proc. įvardino Teisingumo ministeriją, 13 proc. – policijos departamentą, 9 proc. – Vidaus reikalų ministeriją. • 45 proc. tyrimo dalyvių mano, jog teismų veiklą Lietuvoje prižiūri ir kontroliuoja Teisingumo ministerija. 26 proc. respondentų [dažniau didžiausių pajamų atstovai] nurodė, kad teismai Lietuvoje yra nepriklausomi Po 8 proc. apklaustųjų įvardino Prezidentą ir Vyriausybę, 5 proc. – vidaus reikalų ministeriją. 24

25. Apibendrinimas Teisinė pagalba • Pusė tyrimo dalyvių (50 proc.) žino gyventojams teikiamą “pirminę teisinę pagalbą”: 46 proc. respondentų žino šią paslaugą, bet ja nepasinaudojo, 4 proc. – žino ir naudojosi “pirmine teisine pagalba”. Apie pirminę teisinę pagalbą geriau informuoti 26 m. ir vyresni respondentai, aukštesnį išsimokslinimą ir didesnes nei 1000 Lt pajamas turintys tyrimo dalyviai, didžiųjų miestų gyventojai. • Ketvirtadalis (25 proc.) respondentų žino gyventojams teikiamą “antrinę teisinę pagalbą”, o 2 proc. apklaustųjų teko ja naudotis. Tarp žinančių antrinę teisinę pagalbą geriau informuoti vyrai, vyresni nei 26 m. apklausos dalyviai, aukštesnį išsimokslinimą ir didesnes nei 1000 Lt pajamas turintys tyrimo dalyviai, didmiesčių gyventojai. • Beveik pusė apklausos dalyvių (48 proc.) nurodė, jog “pirminę ir antrinę teisinę pagalbą” teikia miesto/ rajono savivaldybė. 21 proc. įvardino valstybės garantuojamas teisinės pagalbos tarnybas, 13 proc. – teismus, 11 proc. – advokatų kontoras, 9 proc. – teisininkus. • Apie žalos, atsiradusios dėl padarytų smurtinių nusikaltimų, kompensavimą teigė žinantys 40 proc. apklaustųjų: 31 proc. tyrimo dalyvių žino apie šį kompensavimą, tačiau nenumano, kur reikia kreiptis, dar 9 proc. respondentų teigė žinantys kur reikia kreiptis dėl šios kompensacijos. Apie teikiamą kompensaciją , geriau informuoti 26-35 m. amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo atstovai. 25

26. Rezultatų palyginimas su 2007 m. tyrimų duomenimis * Atsižvelgiant į 2008 m. ir 2007 m. tyrimo atrankos metodų ir įgyvendinimo principų skirtumus, tyrimų palyginimas sociologiškai nėra korektiškas, todėl žemiau pateikta informacija palyginimui yra daugiau informacinio pobūdžio. • Lyginant su 2007 m. pastebimas išaugęs gyventojų teisinės pagalbos poreikis: didesnis procentas gyventojų per praėjusius metus kreipėsi į notarų biurą, advokatų kontorą, miesto bei rajono savivaldybę ir kitas įstaigas, taip pat ženkliai padidėjo procentas ieškojusių patarimo pas gimines, draugus bei pažįstamus. • Pastebimas išaugęs pasitikėjimas profesionalų paslaugomis: prireiktus teisinės pagalbos vis daugiau gyventojų kreiptųsi į advokatus ar teisininkus nei 2007 m. • Lyginant su 2007 m. gyventojai dažniau išreiškė norą gauti papildomos informacijos teisiniais klausimais (35 proc. 2008 m., 24 proc. 2007 m.). • 2008 m. kaip ir 2007 m. internetas įvardintas kaip patogiausias šaltinis teisinei informacijai gauti (42 proc. 2008 m., 49 proc. 2007 m). Dažniau nei 2007 m. įvardinti vietiniai laikraščiai ir bukletai bei kita informacija paštu į namus. • Teisinių institucijų ir tarnybų vertinimas išliko nepakitęs: geriausiai vertinami notarai ir advokatai, prasčiau – antstoliai. • Lyginant su 2007 m. gyventojų informuotumas apie “pirminę teisinę pagalbą” nepakito, o “antrinės teisinės pagalbos” žinomumas išaugo nuo 14 proc. 2007 m. iki 25 proc. 2008 m. 26

27. Išvados ir rekomendacijos • Visuomenėje nėra susiformavęs valstybės institucijų, kaip patikimo teisinės pagalbos “šaltinio”, įvaizdis. Gyventojai yra linkę kreiptis į privačias teisines paslaugas teikiančias kontoras, net ir žinodami apie nemokamą “pirminę” bei “antrinę” teisinę pagalbą. • Apskritai gyventojų teisines žinias galima įvertinti teigiamai: nemaža dalis gyventojų žino teisingumą vykdančias institucijas Lietuvoje, yra girdėję apie valstybės suteikiamas konsultacijas bei kompensuojamą žalą, smurtinių nusikaltimų atveju. • Geriausiai gyventojai vertina privačias paslaugas teikiančius notarus bei advokatus, į kuriuos kreipiasi sprendžiant dažniausiai iškylančius žemės teisės ir paveldėjimo klausimus. • Apie “pirminę” ir “antrinę” teisinę pagalbą geriau informuoti aukštesnio išsimokslinimo, vidutinių ir didesnių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai, todėl tikslinga komunikaciją nukreipti į labiau socialiai pažeidžiamas grupes, suteikiant daugiau informacijos apie galimybę pasinaudoti patikima, profesionalia ir nemokama teisine valstybės pagalba. • Taip pat tikslinga akcentuoti šias paslaugas teikiančią miesto ar rajono savivaldybę, kadangi mažiau nei pusė apie“pirminę” ir “antrinę” pagalbą informuotų gyventojų žino kur konkrečiai galima kreiptis. • Siekiant informuoti gyventojus teisiniais klausimais rekomenduotina išnaudoti interneto, kaip patraukliausio informacijos šaltinio, galimybes. Taip pat tikslinga informaciją nukreipti per vietinę spaudą ir respublikinius TV kanalus, kurie yra dažniau priimtinas informacijos šaltinis vyresniems, rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojams. 27

28. ačiū