1 / 46

Alytaus rajono Makniūnų pagrindinės mokyklos vidaus auditas

Alytaus rajono Makniūnų pagrindinės mokyklos vidaus auditas. 2009-2010 m.m. Plačiojo audito rezultatai. Platųjį auditą atliko mokyklos audito koordinavimo grupės nariai: Rūta Prusevičienė Gita Žogelienė Danguolė Baranauskienė Ilona Petrovienė

mahogony
Télécharger la présentation

Alytaus rajono Makniūnų pagrindinės mokyklos vidaus auditas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Alytaus rajono Makniūnų pagrindinės mokyklos vidaus auditas 2009-2010 m.m.

  2. Plačiojo audito rezultatai Platųjį auditą atliko mokyklos audito koordinavimo grupės nariai: Rūta Prusevičienė Gita Žogelienė Danguolė Baranauskienė Ilona Petrovienė Audito koordinavimo grupės vadovė Aušra Kelmelienė

  3. 1. Mokyklos kultūra 1.1. Etosas 1.1.1. Vertybės, elgesio normos, principai1.1.2. Tradicijos ir ritualai1.1.3. Tapatumojausmas1.1.4. Bendruomenės santykiai1.1.5. Mokyklos atvirumas ir svetingumas1.1.6. Klasių mikroklimatas 1.2. Pažangos siekiai 1.2.1. Asmenybės raidos lūkesčiai1.2.2. Mokymosi pasiekimų lūkesčiai1.2.3. Mokyklos kaip organizacijos pažangos siekiai 1.3.Tvarka 1.3.1. Darbo tvarka ir taisyklės1.3.2. Pageidaujamo elgesio skatinimas1.3.3. Aplinkos jaukumas 1.4. Mokyklos ryšiai 1.4.1. Mokyklos vaidmuo vietos bendruomenėje 1.4.2. Partnerystė su kitomis institucijomis 1.4.3. Mokyklos įvaizdis ir viešieji ryšiai • Stipriosios mokyklos kultūros sritys: • Tradicijos ir ritualai • Mokyklos vaidmuo vietos bendruomenėje • Aplinkos jaukumas • Partnerystė su kitomis institucijomis • Taisytinos mokyklos kultūros sritys: • Tapatumo jausmas • Mokymosi pasiekimų lūkesčiai • Darbo tvarka ir taisyklės

  4. 2. Ugdymas ir mokymasis 2.1. Bendrasis ugdymo organizavimas 2.1.1. Ugdymo programos 2.1.2. Ugdymo planai ir tvarkaraščiai 2.1.3. Dalykų ryšiai ir integracija 2.1.4. Pasirenkamosios programos 2.1.5. Neformalusis vaikų švietimas (papildomasis ugdymas) 2.2. Pamokos organizavimas 2.2.1. Mokytojo veiklos planavimas 2.2.2. Pamokos struktūros kokybė 2.2.3. Klasės valdymas 2.3. Mokymo kokybė2.3.1. Mokymo nuostatos ir būdai 2.3.2. Mokymo ir gyvenimo ryšys 2.3.3. Mokytojo ir mokinio dialogas 2.3.4. Išmokimo stebėjimas 2.3.5. Namų darbai 2.4. Mokymosi kokybė 2.4.1. Mokymosi motyvacija 2.4.2. Mokėjimas mokytis 2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant 2.5. Mokymo ir mokymosidiferencijavimas2.5.1. Mokymosi poreikių nustatymas 2.5.2. Mokymosi veiklos diferencijavimas 2.6. Vertinimas ugdant 2.6.1. Vertinimas kaip pažinimas 2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas 2.6.3. Vertinimas kaip informavimas • Taisytinos ugdymosi ir mokymosi sritys: • Mokymosi motyvacija • Mokėjimas mokytis • Dalykų ryšiai ir integracija • Pasirenkamosios programos • Neformalusis vaikų švietimas (papildomasis ugdymas) • Stipriosios ugdymosi ir mokymosi sritys: • Ugdymo planai ir tvarkaraščiai • Ugdymo programos • Mokytojo veiklos planavimas • Pamokos struktūros kokybė

  5. 3. Pasiekimai 3.1. Pažanga 3.1.1. Atskirų mokinių pažanga 3.1.2. Mokyklos pažanga 3.2. Mokymosi pasiekimai 3.2.1. Akademiniai pasiekimai 3.2.2. Kiti pasiekimai 3.2.3. Tolesnio mokymosi sėkmė • Stipriosios pasiekimų sritys: • Mokyklos pažanga • Atskirų mokinių pažanga • Kiti pasiekimai (Dalyvavimas visuomeninėje veikloje, olimpiadose, konkursuose, projektuose; pilietinis aktyvumas, sportiniai, kūrybiniai pasiekimai). • Taisytinos pasiekimų sritys: • Akademiniai pasiekimai (Mokymosi rezultatai, jų tolygumo ir visuotinumo laipsnis. Pasiekimų lygis pagal standartus. Egzaminų rezultatai. Lyginamųjų mokinių pasiekimų testų rezultatai)

  6. 4. Pagalba mokiniui 4.1. Rūpinimasis mokiniais 4.1.1. Bendroji rūpinimosi mokiniais politika 4.1.2. Mokinių asmenybės ir socialinė raida 4.2. Pedagoginė, psichologinė ir socialinė pagalba4.2.1. Pagalba mokantis 4.2.2. Psichologinė pagalba 4.2.3. Socialinė pagalba 4.3. Specialiųjų mokymosi poreikių tenkinimas4.3.1. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas 4.3.2. Gabių vaikų ugdymas 4.4. Pagalba planuojant karjerą 4.4.1. Pagalba renkantis mokymosi kryptį 4.4.2. Pagalba renkantis mokyklą 4.4.3. Profesinis švietimas 4.5. Tėvų pedagoginis švietima 4.5.1. Tėvų pagalba mokantis 4.5.2. Tėvų švietimo politika • Stipriosios pagalbos mokiniui sritys: • Bendroji rūpinimosi mokiniais politika • Pagalba mokantis • Pagalba renkantis mokymosi kryptį • Pagalba renkantis mokyklą • Profesinis švietimas • Socialinė pagalba • Taisytinos pagalbos mokiniui sritys: • Psichologinė pagalba • Tėvų pagalba mokantis • Tėvų švietimo politika

  7. 5. Mokyklos strateginis valdymas 5.1. Mokyklos strategija 5.1.1. Mokyklos vizija, misija ir tikslai 5.1.2. Planavimo procedūros 5.1.3. Planų kokybė ir dermė 5.1.4. Plano įgyvendinimas ir jo poveikis 5.2. Mokyklos įsivertinimas 5.2.1. Įsivertinimo procesas 5.2.2. Įsivertinimo rezultatų naudojimas 5.3. Vadovavimo stilius5.3.1. Valdymo demokratiškumas 5.3.2. Lyderystė mokykloje 5.4. Personalo valdymas 5.4.1. Personalo komplektavimas 5.4.2. Dėmesys personalui 5.4.3. Personalo darbo organizavi-mas 5.5. Materialinių išteklių valdymas 5.5.1. Lėšų vadyba 5.5.2. Turto vadyba 5.5.3. Patalpų naudojimas • Stipriosios mokyklos strateginio valdymo sritys: • Dėmesys personalui • Personalo darbo organizavimas • Personalo komplektavimas • Patalpų naudojimas • Taisytinos mokyklos strateginio valdymo sritys: • Lyderystė mokykloje • Valdymo demokratiškumas • Įsivertinimo rezultatų naudojimas

  8. Giluminio audito rezultatai DARBO GRUPĖS: I grupė: A.Kelmelienė, mokytoja (vadovas) V.Jančiauskienė, mokytoja V.Jankauskas, mokytojas M.Ražanauskas, mokinys R.Urbanavičienė, tėvų atstovė II grupė: R.Prusevičienė, mokytoja (vadovas) R.Barčienė, mokytoja D.Kuklienė, mokytoja G.Prusevičius, mokinys V.Grigienė, tėvų atstovė III grupė: G.Žogelienė (vadovas) R.Rinkevičienė, mokytoja J.Senkutė, mokytoja J.Vansevičius, mokytojas R.Ramanauskas, mokinys V.Visockienė, tėvų atstovė IV grupė: D.Baranauskienė, priešmokyklinio ugd. gr. pedagogė (vadovas) V.Karlonienė, mokytoja N.Senutienė, mokytoja R.Baranauskas, mokinys D.Šerpenskienė, tėvų atstovė V grupė: I.Petrovienė, mokytoja (vadovas) R.Venslavavičienė, mokytoja O.Grybauskienė, mokytoja A.Stankauskaitė, mokinė J.Susmarienė, tėvų atstovė

  9. 3. Pasiekimai

  10. Darbų eiga: • Darbo grupės susirinkimas, iliustracijų kūrimas(Iliustracijos. Tai mokytojų bendruomenės susitarimas dėl savo veiklos kokybės vertinimo. Jos naudojamos konkretiems veiklos rodikliams įvertinti pagal vertinimo lygių skalę remiantis duomenimis. Mokykla kuria antrojo bei ketvirtojo lygio iliustracijas atsižvelgdama į Mokyklos ekonominį, socialinį, kultūrinį kontekstą, veiklos specifiką, tradicijas, Mokykloje veikiančias struktūras ir darbo organizavimo būdą.), veiklos planavimas. • Tyrimas, duomenų rinkimas (Duomenys. Duomenys renkami sukurtoms iliustracijoms matuoti. Mokykla pasirenka duomenų rinkimo metodus (stebėjimas, diskusijų grupė, interviu, anketa ir kt.), šaltinius, pasirengia duomenų rinkimo instrumentus ir renka duomenis.). • Duomenų susisteminimas, apibendrinimas, analizė, pateikimas, išskiriant veiklos privalumus ir trūkumus (Veiklos privalumai ir trūkumai. Juos Mokykla išskiria surinkusi, apdorojusi ir išanalizavusi duomenis ir jų pagrindu įvertinusi Mokyklos veiklos rodiklius pagal vertinimo lygių skalę.). • Informavimas, atsiskaitymas, rekomendacijos (prioritetai) tolesnei mokyklos veiklai (Mokyklos veiklos tobulinimo kryptys ir prioritetai. Juos Mokyklos bendruomenė iškelia remdamasi išskirtais Mokyklos veiklos privalumas ir trūkumais.).

  11. 3.1.1. Atskirų mokinių pažanga

  12. MOKINIŲ ANKETOS KLASĖS AUKLĖTOJŲ ANKETOS

  13. MOKINIŲ ANKETOS KLASĖS AUKLĖTOJŲ ANKETOS

  14. MOKINIŲ ANKETOS KLASĖS AUKLĖTOJŲ ANKETOS

  15. MOKINIŲ ANKETOS KLASĖS AUKLĖTOJŲ ANKETOS

  16. MOKINIŲ ANKETOS KLASĖS AUKLĖTOJŲ ANKETOS

  17. KLASĖS AUKLĖTOJŲ ANKETOS Išvardinkite, kada ir kur yra aptariama informacija apie mokinių padarytą pažangą. Kur ji yra panaudojama? Kur?

  18. Išvardinkite, kada ir kur yra aptariama informacija apie mokinių padarytą pažangą. Kur ji yra panaudojama? Kada?

  19. Išvardinkite, kada ir kur yra aptariama informacija apie mokinių padarytą pažangą. Kur ji yra panaudojama? Kur informacija panaudojama? Atsakymų nėra

  20. Vienos klasės dvylikos mokinių lietuvių (gimtosios) kalbos, užsienio (prancūzų) kalbos, matematikos, informacinių technologijų, gamtos ir žmogaus, geografijos pažymių kaitos analizė, lyginant 2007-2008 m.m. ir 2008-2009 m.m. šių dalykų metinius įvertinimus bei 2009-2010 m.m. I-ojo pusmečio pažymius

  21. Lietuvių kalba Prancūzų kalba

  22. Matematika Informacinės technologijos

  23. Istorija

  24. 3. Pasiekimai 3.1. Pažanga 3.1.1. Atskirų mokinių pažanga ATSKIRŲ MOKINIŲ PAŽANGA (mokinių anketos) Teigiamos pusės: • Didesnė dalis respondentų mano, kad daro pažangą iš dalies, kai kurių dalykų pasiekimai pakilo ir pažymiai gerėja, kad mokytojai lygina jų pasiekimus su ankstesnių metų pasiekimais ir paaiškina, kodėl pasikeitė pažymiai, į ką turėtų atkreipti dėmesį besimokydami. • Didesnė dalis respondentų mano, kad kartais su klasės auklėtojais aptaria savo pasiekimus, lygina su ankstesnių metų pasiekimais, kai mato, kad tai būtina. • Didesnė dalis respondentų mano, kad namuose su tėvais ir šeimos nariais aptaria savo pasiekimus, aiškinasi, kodėl pasikeitė pažymiai, į ką turėtų atkreipti dėmesį besimokydami. • Didesnė dalis respondentų mano, kad tikslo turėjimas mokantis labai įtakoja mokymosi rezultatus. Taisytinos pusės: • Didesnė dalis respondentų tik retkarčiais lygina savo pasiekimus (pažymius) moksle su ankstesnių metų pasiekimais, ir per daug to nesureikšmina. • Didesnė dalis respondentų žino tik maždaug, tiksliai dar neišsiaiškino, kokių žinių labiausiai reikės baigus šią mokyklą ir tęsiant mokslus toliau. ATSKIRŲ MOKINIŲ PAŽANGA (mokytojų anketos) Teigiamos pusės: • Didesnė dalis respondentų mano, kad jų auklėtiniai daro pažangą besimokydami atskirus dalykus. • Didesnė dalis respondentų mano, kad dalykų mokytojai kartais, kai mato, kad tai reikalinga, lygina ir su auklėtojais aptaria auklėtinių ankstesnių metų pasiekimus su dabartiniais. • Didesnė dalis respondentų mano, kad auklėtojai su auklėtiniais aptaria pasiekimus lygindami su ankstesnių metų pasiekimais, aiškinasi, kodėl pasikeitė pažymiai, į ką atkreipti dėmesį besimokant. • Didesnė dalis respondentų žino, kada ir kur aptariama informacija apie mokinių padarytą pažangą (pasibaigus pusmečiams, mokytojų tarybos posėdžiuose, tėvų susirinkimuose). Taisytinos pusės: • Didesnė dalis respondentų mano, kad auklėtojai tik retkarčiais, per daug nesureikšmindami lygina auklėtinių pasiekimus (pažymius) moksle su ankstesnių metų pasiekimais (pažymiais). Tik mažesnei daliai respondentų atrodo tai svarbu. • Nė vienas iš respondentų nežino, kur ir kaip panaudojama informacija apie mokinių padarytą pažangą.

  25. Rekomenduojama: • Ugdymo kokybės gerinimui (sudarant ugdymo veiklos planus atskiroms klasėms ar individualiai atskiriems mokiniams) remtis informacija apie mokinių daromą pažangą. • Ieškoti būdų kelti mokinių mokymosi motyvacijai. • Skatinti mokinius ne tik stebėti savo daromą pažangą, bet ir kritiškai vertinti (įsivertinti) savo pasiekimus ir dedamas pastangas. Siūloma vertinti: 2 lygiu.

  26. 3.1.2. Mokyklos pažanga

  27. Vertinimo šaltiniai • OECD PISA 2009 tyrimo išvados • Mokyklos veiklos ataskaita • Mokyklos ugdymo planas • Pedagogų tarybos posėdžių protokolai • Mokinių asmens bylos Vertinimo metodai • Dokumentų analizė • Pokalbiai • Stebėjimas

  28. Privalumai • Tarptautinio penkiolikmečių OECD PISA 2009 tyrimo gamtos mokslų rezultatai yra aukštesni už šalies mokyklų vidurkį. Taip pat jie yra aukštesni už kaimo mokyklų bei kitų pagrindinių mokyklų rezultatus. • Tarptautinio penkiolikmečių OECD PISA 2009 tyrimo skaitymo gebėjimų rezultatai yra šiek tiek žemesni už šalies vidurkį, tačiau jie yra aukštesni už kaimo mokyklų bei kitų pagrindinių mokyklų skaitymo gebėjimų rezultatus. • Ankstyvo užsienio k. (prancūzų) mokymo įvedimas. Įsigytos metodinės priemonės šiam dalykui mokyti. • Mokyklos mokiniams sudaromos palankios sąlygos siekti aukštų mokymosi rezultatų – vyksta įvairios olimpiados, konkursai. • Mokiniai laimėjo prizines vietas rajoninėje matematikos olimpiadoje, respublikiniame JMBS konkurse „Miško draugas“, JMBS rašinių konkurse „Gera būti jaunuoju miško bičiuliu“. • Labai aktyvi ir rezultatyvi sportinė veikla: Rajoninės berniukų kvadrato varžybos – I vieta, rajoninės mergaičių kvadrato – III vieta, rajoninės krepšinio 3X3 – III vieta, rajoninės krepšinio – I vieta, zoninės krepšinio 3X3 – II vieta, krepšinio turnyras „ Ūdrijos pavasaris – II vieta, krepšinio turnyras, skirtas Lietuvos vardo tūkstantmečiui - I vieta. • Pasibaigus I pusmečiui ir mokslo metams sudaromos pasiekimų suvestinės, kuriose atsispindi individuali mokinių pažanga. • Mokinių skatinimas. Labai gerai besimokantiems mokiniams direktoriaus įsakymu mokslo metų pabaigoje reiškiama padėka. Mokiniai už šaunius akademinius rezultatus, aktyvią popamokinę veiklą ir mokyklos reprezentaciją apdovanojami ženklu „Noriu, galiu, siekiu“.

  29. Trūkumai • Tarptautinio penkiolikmečių OECD PISA 2009 tyrimo matematikos rezultatai yra žemesni už šalies mokyklų vidurkį. Taip pat jie yra šiek tiek žemesni už kaimo mokyklų bei kitų pagrindinių mokyklų rezultatus. • Daugumos mokinių atėjusių iš kitų mokyklų mokymosi ir lankomumo rezultatai pablogėjo. Veiklos rodiklis 3.1.2. Mokyklos pažanga vertinamas 3 lygiu.

  30. 3.2.1. Akademiniai pasiekimai

  31. Šaltiniai, iš kurių gaunama informacija apie mokinių akademinius pasiekimus: • Klasės auklėtojai; • Duomenų bazė; • Mokinių asmens bylos. • Baigiamųjų klasių pažangumo ataskaitos. Palyginti 2008 - 2010 metais baigiamųjų klasių akademinius pasiekimus.

  32. 10 klasės mokinių PUPP rezultatai PUPP pasirenkamumas (%) 10 klasės mokinių pažangumas

  33. IŠVADOS STIPRIOSIOS PUSĖS: • Visi baigiamųjų klasių mokiniai ugdymo programą baigė teigiamais metiniais rezultatais ir atitiko standartų reikalavimus. • Mokinių pasiekimų metiniai rezultatai nuolat gerėja. TAISYTINA: • Nėra susitarimo dėl duomenų rinkimo apie baigiamųjų klasių akademinius pasiekimus. • Netolygiai keičiasi mokinių pasiekimų patikrinimo rezultatai (lyginant paskutinių trejų metų) – nėra pastovaus augimo, o tik svyravimas aukštyn - žemyn. REKOMENDACIJOS: • Sistemingai stebėti ir analizuoti baigiamųjų klasių akademinius pasiekimus. • Susitarti dėl duomenų rinkimo. SIŪLOMA VERTINTI 3 LYGIU

  34. 3.2.2. Kiti pasiekimai

  35. Mokinių dalyvavimas visuomeninėje veikloje. • Mokinių dalyvavimas savivaldos organizacijose. • Mokinių dalyvavimas sportinėje veikloje • Mokinių dalyvavimas mokyklos ir rajono olimpiadose, konkursuose. • Mokinių dalyvavimas kultūrinėje veikloje. • Mokinių dalyvavimas projektinėje veikloje.

  36. DOKUMENTŲ ANALIZĖ Šaltiniai: • Mokinių tarybos veiklos planas. • Jaunųjų šaulių veiklos planas. • Miško bičiulių veiklos planas. • Mokyklos veiklos ataskaita. • Neformaliojo ugdymo žurnalai. • Nugalėtojų diplomai (segtuvas).

  37. Stipriosios pusės • Mokyklos erdvės išnaudojamos socialiniams ir kultūriniams renginiams, bendruomenės darbų ekspozicijoms rengti. • Mokykla inicijuoja ir organizuoja vietos bendruomenei skirtus projektus ir renginius. • Mokykla aktyviai siekia dalyvauti įvairiuose konkursuose, konferencijose, projektuose. • Mokykla palaiko ryšius su policijos komisariatu, Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuru, Alytaus apskrities A. Juozapavičiaus šaulių rinktine, Alytaus rajono miškų urėdija. • Mokiniai aktyviai dalyvauja rajono, respublikos bei tarptautiniuose konkursuose, olimpiadose, varžybose. • Mokykla užmezgusi ryšius su kitomis rajono mokyklomis.

  38. Silpnosios pusės • Aktuali informacija mokytojams ir mokiniams pateikiama ne visada laiku. • Per mažai informacijos pateikiama rajoninėje ir respublikinėje spaudoje. • Mokinių motyvacijos stoka.

  39. Rekomenduojama: • Skatinti pilietinį aktyvumą motyvacijos stokojantiems mokiniams • Operatyviau pateikti reikiamą informaciją mokyklos bendruomenei ir žiniasklaidai. Siūloma vertinti 3 lygiu.

  40. 3.2.3. Tolesnio mokymosi sėkmė

  41. Šaltiniai iš kurių gaunama informacija apie buvusių mokinių tolesnį mokymąsi: • Klasės auklėtoja; • Duomenų bazė; • Atsitiktiniai pokalbiai su buvusiais mokiniais ir jų tėvais. • Pokalbiai su mokyklos direktore.

  42. STIPRIOSIOS PUSĖS: • Dauguma mokinių baigusių pagrindinio ugdymo programą, sėkmingai mokosi toliau. • Mokykla dalyvaudama projekte „Drąsinkime ateitį“, domisi mokyklą baigusių mokinių pasiekimais. TAISYTINA: • Mokykloje ne su visomis mokyklomis sudarytos sutartys, kurios teiktų duomenis apie išėjusių į kitas mokyklas mokinių mokymosi rezultatus. • Nėra susitarimo dėl duomenų rinkimo. • Mokykla ne sistemingai renka duomenis apie buvusius mokinius. • Išsilavinimą teikiančios institucijos neteikia oficialios informacijos. REKOMENDACIJOS: • Sistemingai stebėti ir analizuoti tolesnį ugdytinių mokymąsi. • Susitarti dėl duomenų rinkimo. • Stengtis gauti informaciją iš visų išsilavinimą teikiančių institucijų apie buvusių mokinių mokymąsi. SIŪLOMA VERTINTI 2 LYGIU

  43. Bendras mokyklos veiklos srities“Pasiekimai” vertinimas 3 lygis

More Related