Treatment Programme and Results in Day-Care Centre in Vilnius, Lithuania

1. Treatment Programme and Results in Day-Care Centre in Vilnius, Lithuania Assoc. Prof. Eugenijus Laurinaitis, Dept. of Psychiatry, Vilnius University

2. Vilnius Clinical Psychotherapy Center (VCPC) • Existed 1989 – 2004 • 3 departments from beginning: • Outpatient department • Day-care center • Inpatient department (closed 1993) • Day-care center on GA principles 1990 - 2000

3. Day-care Center of VCPC • Approximately 20 patients (4) • Staff: • 1 doctor • 2 psychologists • 2 nurses • temporarily 2 – 3 students

4. Work of Day-care Center of VCPC (1) • Small Groups – 3-4/week • Therapeutic community meeting – 1/week • Body therapy group – 1/week • Relaxation group – 2/week • “Movie therapy” – 1/week • Lecture – 1/week • Individual therapy (optional) – 1/week

5. Work of Day-care Center of VCPC (2) • Diagnostics since the beginning based on DSM-III R • All activities based on analytic principles (1991 – 2000) • All decisions made in staff meetings (2 x week)

6. Treatment outcomes Outcomes distribution is as follows:

7. Treatment time(1) • Mean time of treatment - 32 days (SD=25). • According treatment time patients divided into 5 groups:

8. Gydymosi trukmė (2) • Paskaičiavome koreliaciją tarp gydymosi trukmės ir rezultato: koreliacijos koeficientas =.504 su p<0.01. • Įvertinome gydymosi rezultatus atskirose gydymosi trukmės grupėse: * * * p=0.018

9. Treatment time (3) • Treatment time significantly correlates with outcome (longer – better) (p<0.01). • Worse results were among shortest treatment group ( < 10 days). • Treatment outcome dynamics most intensive during first 30 days. • Best outcomes in the group treated > 30 days. • Every longer treated group obtained better results than shorter treated.

10. Amžius (1) • Amžiaus vidurkis- 34.0 metai (SD=11.8). • Jis svyruoja nuo 16 iki 79 metų. • Pacientus suskirstėme į 5 grupes: • Iki 20 metų; • 21-30 metų; • 31-40 metų; • 41-50 metų • >50 metų.

11. Amžius (2) • Paskaičiavome koreliaciją tarp amžiaus ir rezultato: koreliacijos koeficientas =.028 su p>0.05. • Įvertinome gydymosi rezultatus atskirose amžiaus grupėse:

12. Amžius (3) • Nėra tiesioginės priklausomybės tarp gydymo rezultatų ir amžiaus. • Blogiausi rezultatai gauti amžiaus grupėje iki 20 metų. • Visose amžiaus grupėse rezultatai varijuoja nedaug (nėra statistiškai patikimų skirtumų).

13. Lytis (1) • Pacientų pasiskirstymas pagal lytį:

14. Lytis (2) • Paskaičiavome koreliaciją tarp lyties ir rezultato: koreliacijos koeficientas =-.025 su p<0.05. • Įvertinome gydymo rezultatus abiejose grupėse:

15. Lytis (3) • Į VKPF dienos stacionarą kreipėsi žymiai daugiau moterų nei vyrų. • Gydymosi efektyvumui lytis statistiškai patikimos įtakos neturi.

16. Santykis su darbu (1) • Išskyrėme 5-is santykio su darbu variantus:

17. Santykis su darbu (2) • Rezultatai atskirose santykio su darbu grupėse:

18. Santykis su darbu (3) • Geriausi rezultatai gauti tarp protinį darbą dirbančių pacientų. • Blogiausi rezultatai - tarp besimokančių. • Skirtumas tik tarp šių 2-jų grupių yra statistiškai patikimas (p=0.01).

19. Diagnozė (1) • Besigydžiusių diagnozes suskirstėme į stambias grupes pagal TLK-10: • Schizofrenija, schizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai (F2, n=16); • Nuotaikos (afektiniai) sutrikimai (F3, n=273); • Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai (F4, n=646); • Elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniais veiksmais (F5, n=18); • Asmenybės ir elgesio sutrikimai (F6, n=98); • Kitos diagnozės (n=30).

20. Diagnozė (2) • Diagnostinių grupių pasiskirstymas:

21. Diagnozė (3) • Atskirose diagnostinėse grupėse gauti rezultatai:

22. Diagnozė (4) • Geriausi rezultatai gauti gydant nuotaikos (F3), neurozinius, stresinius ar somatoforminius (F4) sutrikimus. • Šiuos sutrikimus turinčių pacientų dienos stacionare buvo daugiausia. Kartu paėmus F3 ir F4 diagnozes turėjo 85.1% visų pacientų. • Blogiausi rezultatai – gydant F2 sutrikimus. • Tarp paminėtų diagnostinių grupių yra statistiškai patikimi skirtumai (tarp F3 ir F2- p=0.008; tarp F4 ir F2- p=0.000).

23. Diagnozių skaičius (1) • Išskyrėme 3 grupes:

24. Diagnozių skaičius (2) • Diagnozių skaičius ir gydymo rezultatai:

25. Diagnozių skaičius (3) • Dažniausiai buvo nustatoma 1-a diagnozė. • Tarp antrų diagnozių didžiausią dalį (91.3%) sudarė asmenybės sutrikimai. • Geriausi rezultatai gauti 2-jų diagnozių grupėje. Jie statistiškai patikimai skyrėsi (p=0.021) nuo 1-os diagnozės grupės rezultatų. • Pastebėjome, kad priklausomai nuo diagnozių kiekio patikimai skiriasi gydymo trukmė: • 1 diagnozė: vidurkis 27.8±1.6 dienų (PI95%= 26.2 - 29.3); • 2-a diagnozė F6: vidurkis 40.9±3.2 dienų (PI95%= 37.8 - 44.1); • 2-a diagnozė ne F6: vidurkis 30.8±8.9 dienų (PI95%= 21.9 - 39.6);

26. Diagnozių skaičius (4) • Skirtumas taip pat matomas suskirsčius gydymo trukmę į grupes: • Atmetus gydymosi trukmės įtaką rezultatui, nebelieka diagnozių skaičiaus ir gydymo efektyvumo koreliacijos.

27. Vaistų vartojimas (1) • Vaistus suskirstėme į 5 grupes: • Neuroleptikai (vartojo 2.8%); • Antidepresantai (vartojo 5.5%); • Anksiolitikai (vartojo 2.7%); • Migdomieji (vartojo 2.7%); • Simptominiai (vartojo 4.5%). • Iš viso bent vieną vaistą vartojo 11.5% visų pacientų.

28. Vaistų vartojimas (2) • Ieškojome tarpusavio ryšių tarp vaistų vartojimo ir gydymo rezultatų: • Neuroleptikai & rezultatai: kor. koef.= -.005 (p>0.05); • Antidepresantai & rezultatai: kor. koef.= -.022 (p>0.05); • Anksiolitikai & rezultatai: kor. koef.= .015 (p>0.05); • Migdomieji & rezultatai: kor. koef.= -.058 (p>0.05); • Simptominiai & rezultatai: kor. koef.= -.002 (p>0.05). • Bent vieno vaisto vartojimas & rezultatai: kor. koef.= -.030 (p>0.05).

29. Vaistų vartojimas (3) • Vaistų vartojimas neturi statistiškai patikimos įtakos gydymo rezultatui.

30. GA in Lithuania • Self-studying group since 1989 (10 – 12) • First 2 trainees in Warsaw (1992 – 1995) • Training programme with Norwegian teachers in Vilnius 1995 – 2001 • Continuation of GA training in Lithuania at Vilnius University 2001 – till now • GA Training course in Tallinn 1998 – 2004

31. Galutinės išvados (1) • Statistiškai stipriausias koreliacinis ryšys yra tarp gydymo rezultato ir trukmės. • Tarp sunkesnių pacientų (turinčių šalia vieno psichikos sutrikimo dar ir asmenybės sutrikimą) gauti geresni rezultatai, užtikrinus ilgiau trunkantį gydymą. • Palankiausia gydymo prognozė yra protinį darbą dirbantiems pacientams. Sunkiausiai sekėsi besimokantiems. Tai gali būti susiję su mažesne jų motyvacija.

32. Galutinės išvados (2) • Į dienos stacionarą tikslingiausia nukreipti žmones turinčius: • Neurozinius, stresinius ir somatoforminius sutrikimus (F4); • Nuotaikos sutrikimus (F3); • Užtikrinus pakankamą gydymo trukmę (ne mažiau 30 dienų) – ir dvi diagnozes turinčius pacientus. Šiose diagnozių grupėse gaunami geriausi rezultatai. • Gydymo rezultatui įtakos neturi: • Amžius • Lytis • Vaistų vartojimas.

33. Analysis of the results • 1081 cases of patients treated in 1991-2002 in Vilnius Clinical Psychotherapy Centre. • Treatment results evaluated by the team at the moment of discharge. • Different factors and their impact on the final result were calculated. • Duomenis apdorojome naudodami statistinę programą “SPSS 10”.