UŽIMTUMAS IR JO DIDINIMAS , DARBO RINKA

1. UŽIMTUMAS IR JO DIDINIMAS, DARBO RINKA Pranešėjas: Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius

5. Šiuo metu yra nustatyti su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai: • Sodros įmokos – 30,98 proc. su darbo santykiais susijusių pajamų; • Įmokos į garantinį fondą – 0,2 proc. su darbo santykiais susijusių pajamų; • Gyventojų pajamų mokestis – 15 proc. pajamų mokestis, atėmus neapmokestinamą pajamų dydį; • Privalomas sveikatos draudimas – 6 proc.; • Privalomojo socialinio draudimo mokestis – 3 proc.; • Darbo užmokestis už kasmetines atostogas – 2,33 k.d./mėn. arba 1,631 d.d./mėn. • Kaip pavyzdį galima pateikti, kad darbuotojas gaunantis 2000 Lt, atskaičiavus mokesčius, įskaitant visus mokesčius darbdaviui ir per mėnesį sukaupiamas kasmetines atostogas „kainuoja“ 3695 Lt.

6. Siūlymai LR Ministrui Pirmininkui: • Dėlterminuotųdarbosutarčių. DK 109 str. 2 d. nurodo, jog „Neleidžiamasudarytiterminuotosdarbosutarties, jeidarbasyranuolatiniopobūdžio, išskyrusatvejus, kai tai numatoįstatymaiarbakolektyvinėssutartys“.Darbdaviai, neužtikrintidėlrinkosstabilumobeijospokyčių, vengiapriimtidarbuotojusnuolatiniamdarbui. Įteisinusgalimybęsudarytiterminuotąsutartį bet kokiopobūdžiodarbams, padaugėtųdarbovietų ir galimybiųįsidarbinti, mažėtųbedarbystė, augtųmokesčiųsurinkimas į valstybėsbiudžetą. Įgyvendinantšįpasiūlymą, būtinos tam tikrosgarantijosdarbuotojui, todėlsiūlomepaliktimaksimalų 5 metųterminą, kuriamterminuotasutartisgalibūtisudaryta. • Dėl priverstinio metinio darbo laiko trumpinimo. Šiuo metu LR Seime yra pateikti pasiūlymai dėl papildomų kasmetinių atostogų neformaliajam mokymui iki 5 kalendorinių dienų darbuotojo pasirinktu laiku bei profesinių sąjungų pateiktas siūlymas suteikti papildomas 6 kalendorines dienas valstybės tarnautojų mokymui, taip siūloma gruodžio 31 d. paskelbti šventine diena, patvirtinti šie pasiūlymai papildomai sutrumpintų darbo laiką iki 12 kalendorinių dienų per metus.

7. Dėl kasmetinių papildomų atostogų. DK 168 str. ir 2003 m. balandžio 22d.Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas numato papildomų atostogų suteikimą darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamą darbdą vienoje darbovietėje. Šių atostogų suteikimas yra privalomas. Manome, jog toks reglamentavimas turėtų būti pakeistas nustatant, jog papildomų atostogų suteikimas yra ne darbdavio pareiga, o teisė. Tokios atostogos, suteikiamos už ilgalaikį gerą darbą, turėtų būti paskata savo įmonės lojaliems darbuotojams, o ne imperatyvas darbdaviui. Ši darbdavio teisė galėtų būti detalizuojama kolektyvinėje sutartyje. • Dėl įspėjimo termino.DK 130 str. numatyta, kad darbdavys, norintis nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, turi jį įspėti ne vėliau kaip prieš du mėnesius, o tam tikrai grupei priklausantį darbuotoją (kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkerimetai, asmenis iki aštuoniolikos metų, neįgaliuosius, auginančius vaikų iki keturiolikos metų) – ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius. Tokios nuostatos yra labai griežtos. Negalintis išlaikyti darbuotojo dėl objektyvių priežasčių, darbdavys nutraukdamas darbo sutartį turi įspėti darbuotoją prieš atitinkamą laiko tarpą, mokėti tuo laikotarpiu darbo užmokestį ir dar išmokėti išeitinę išmoką. Vidutiniškai tokiam darbuotojui darbdavys, nuo sprendimo nutraukti darbo sutartį priėmimo, turi išmokėti 5 – 6 mėn. darbo užmokesčio dydžio sumą. Tokia našta yra per didelė verslui. Todėl siūlome sutrumpinti DK 130 str. numatytus įspėjimo terminus ir nustatyti visiems vienodą 2 mėn. įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminą, atsisakant išimčių atskiroms asmenų kategorijoms arba numatyti 1 ir 2 mėn. vietoje šiuo metu nustatyto 2 ir 4 mėn. įspėjimo termino.

8. Dėl išeitinės išmokos. DK 140 str. numato, kadnutraukusdarbosutartįpagalkodekso 129 straipsnįir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistamdarbuotojuiišmokamajovidutiniomėnesiniodarboužmokesčiodydžioišeitinėišmokaatsižvelgiant į to darbuotojonepertraukiamąjįstažątojedarbovietėje. Numatytosišmokos nuo 1 iki 6 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Tokie darbdavio atžvilgiu nustatyti imperatyvai finansiškai labai skausmingi darbdaviui ir kitiems dirbti liekantiems darbuotojams. Sutinkame, jog darbuotojui turi būti išmokama tam tikra išeitinė išmoka, kuri padėtų jam pragyventi tam tikrą laikotarpį iki naujo darbo susiradimo. Tačiau nustatytos keturių, penkių ar šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos yra neproporcingai didelės. Todėl siūlome nustatyti darbdavio iniciatyva atleidžiamiems darbuotojams, turintiems didesnį negu 1 metų darbo stažą, vienodą išeitinės išmokos dydį – 2-jų vidutinių mėnesinių darbuotojo darbo užmokesčių, o darbuotojams, turintiems darbo stažą iki 1 metų – 1-o vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Taip pat siūlome atsisakyti išeitinių išmokų mokėjimo darbuotojams gaunantiems kitas socialines išmokas (senatvės ar neįgalumo pensiją), kadangi išeitinės išmokos paskirtis yra suteikti minimaliai pajamų asmenims, kurie nebeturi jokio pajamų šaltinio. Šiuo atveju asmuo darbo sutarties nutraukimo metu turi kitą pajamų šaltinį.

9. Dėl darbo sutarties nutraukimo. DK 129 str. 4 d. numatyta, kaddarbosutartissudarbuotojais, kuriemsikiteisėsgautivisąsenatvėspensijąliko ne daugiaukaippenkerimetai, asmenimisikiaštuoniolikosmetų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiaisvaikųikiketuriolikosmetų, galibūtinutraukiamatikypatingaisatvejais, jeigudarbuotojopalikimasdarbeišesmėspažeistųdarbdaviointeresus. Siūlome šią nuostatą panaikinti. Tokios privilegijos įteisinimas reiškia, kad darbdavys, dėl objektyvių priežasčių mažindamas darbuotojų skaičių, neturi teisės pasirinkti, kuriuos darbuotojus pasilikti. Darbdaviui nesuteikiama galimybė pasilikti dirbti tuos aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kurie gerai, našiai ir rezultatyviai dirba. Kadangi nepaisant darbo rezultatų, jis privalo palikti dirbti DK 129 str. 4 d. išvardintus asmenis, nes juos galima atleisti tik ypatingai išskirtiniais atvejais. Manome, kad tokios nuostatos yra ypatingai diskriminacinės darbdavių atžvilgiu. Todėl taip pat siūlome panaikinti nuostatą dėl pirmenybės teisės būti paliktam dirbti (DK 135 str.). Šinuostatataip pat yra diskriminacinė darbdavių atžvilgiu, ribojanti jo teises pasirinkti jam tinkamiausią darbuotoją. • Dėl nemokamų atostogų. DK 184 str. numato, kaddarbuotojoreikalavimunemokamosatostogossuteikiamostikkodeksenustatytaisatvejais. Siūlome, kad nemokamos atostogos būtų suteikiamos ne tik ypatingais DK 184 str. nurodytais atvejais, bet kiekvienu atveju, kai to pageidauja darbuotojas ir sutinka darbdavys. Nemokamų atostogų terminai taip pat turėtų būti darbuotojo ir darbdavio susitarimo reikalas. Manome, jog toks pasiūlymas yra aktualus ir tinkamas. Darbuotojui būtų suteikiama teisė prašyti nemokamų atostogų nepaisant to, ar yra svarbių priežasčių ar ne. O esant sudėtingai situacijai įmonėje, būtų sudaryta galimybė darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl nemokamų atostogų ir tuo pačiu dėl darbo vietos išsaugojimo.

10. Dėlviešųjųdarbųorganizavimo. SocialiniųpartneriųsusitikimuosesuDarbobiržosatstovaispaaiškėjo, kadneskiriamareikiamodėmesioviešųjųdarbųorganizavimui, o Darbobiržos ir savivaldybiųpasirenkamaslengvesniskelias – pašalpųmokėjimas. Manome, kadtaippraleidžiamapuikiprogadidintižmoniųužimtumą, atliktivisuomeneinaudingądarbąnebūnantvienpašalpųgavėjais.  • Dėl Darbo kodekso pakeitimo (atsižvelgiant į Estijos pavyzdį). Pagal Estijos Darbo įstatymų nuostatas, sprendžiant neteisėto atleidimo ginčus, jei teismas ar individualių darbo ginčų komisija nustato, kad atleidimas buvo neteisėtas, darbuotojas į darbo vietą gali būti grąžintas tik darbdaviui sutikus. Darbdaviui nesutikus su darbuotojo grįžimu į darbo vietą, neteisėtai atleistam darbuotojui išmokama kompensacija, lygi 3 mėn. atlyginimui.