Ieva Ivaškevičiūtė TVmns9-0 1

1. 2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendros Europos imigracijos politikos. Principai, veiksmai ir priemonės (2008/2331(INI)) Ieva Ivaškevičiūtė TVmns9-01

2. Tikslai: • Pristatyti rezoliucijos turinį bei atskleisti probleminius aspektus, su kuriais susiduria šalys narės emigracijos politikoje. • Palyginti aptartų prioritetų santykį su Lietuvos teisiniu reglamentavimu;

3. Migracijos politika • Migracijos politika ES erdvėje tapo reikšminga tik po Amsterdamo sutarties pasirašymo 1997 m., kai buvo numatyta “Puoselėti ir plėtoti Sąjungą kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas kartu taikant atitinkamas išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo, imigracijos ir nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemones.” • Nuo 2004 m. Lietuvos migracijos politika, kaip ir bendra socialinė politika, tapo integralia ES bendros politikos dalimi.

4. Europos Vadovų Tarybos patvirtinti principai: • Gerovė ir imigracija: 1. Aiškios taisyklės ir vienodos sąlygos; 2. Įgūdžių atitiktis poreikiams; 3. Integracija – sėkmingos imigracijos esmė. • Solidarumas ir imigracija: 4. Skaidrumas, pasitikėjimas ir bendradarbiavimas; 5. Veiksmingas ir nuoseklus turimų priemonių naudojimas; 6. Partnerystė su trečiosiomis šalimis. • Saugumas ir imigracija: 7. Europos ir jos partnerių interesus atitinkanti vizų politika; 8. Integruotas sienų valdymas; 9. Kovos su nelegalia imigracija stiprinimas ir visiškas prekybos žmonėmis netoleravimas. 10. Veiksminga ir tvari grąžinimo politika.

5. Rezoliucija • Neprivalomo pobūdžio teisės aktas; • Šiuo atveju priimtas ES Parlamento; • Konkretus pagrindas –privalomo ir neprivalomo pobūdžio ES institucijų priimti teisės aktai.

6. Probleminiai aspektai • Neefektyviai reguliuojami migracijos procesai; • Nereguliari migracija kaip reguliarios migracijos procesų stabdymo veiksnys; • Kova su neteisėta imigracija svarbiausia visapusiškos ES migracijos politikos dalis; • Veiksmingai priimti sprendimus šioje srityje trukdo nepakankamas valstybių narių gebėjimas iš tiesų dirbti kartu siekiant bendros naudos.

7. Klausimo aktualumas • Migracija kaip reiškinys egzistuoja dėl didelių Europos ir kitų pasaulio regionų gerovės ir gyvenimo kokybės skirtumų; • Būtinas bendras požiūris į imigraciją visose valstybėse narėse, nes vienos valstybės veiksmai ar neveikimas turi tiesioginės įtakos visai Europos Sąjungai; • Blogai valdoma migracija gali sugriauti socialinę sanglaudą ir pakenkti kilmės šalims bei patiems migrantams.

8. Klausimo aktualumas • Imigracija gali padėti pasiekti gerų ES ekonominės veiklos rezultatų; • Efektyvi imigracijos politika tiesiogiai susijusi su Lisabonos strategijos įgyvendinimu →darbo jėgos trūkumas trumpuoju laikotarpiu gali būti sušvelnintas tinkamai ir struktūrizuotai valdant ekonominę imigraciją.

9. Klausimo aktualumas • Įrodo: bendro sprendimo ir kvalifikuotos daugumos balsavimo procedūros taikymas visoms imigracijos politikos sritims, ES įgaliojimų vizų ir sienų apsaugos srityse išaiškinimui; • Didesnių ES įgaliojimų suteikimas prieglobsčio srityje, taip pat legalios ir neteisėtos imigracijos srityje.

10. Reglamentuojamos politikos santykis su nusikalstamumu • “Neteisėta imigracija dažnai verčiasi nusikalstamos organizacijos, kurių veikla kol kas veiksmingesnė nei bendros Europos pastangos” • Valstybės narės raginamos kuo greičiau perkelti į nacionalinę teisę naują direktyvą, kuria nustatomos sankcijos darbdaviams, įdarbinantiems nelegalius imigrantus.

11. Tikslas - bendros Europos imigracijos politikos sukūrimas • Pagrįsta aukšto lygio politiniu ir praktiniu solidarumu, • abipusiu pasitikėjimu, • skaidrumu, • partneryste, • bendra atsakomybe ir pastangomis, taikant bendrus principus ir konkrečius veiksmus, bei • vertybėmis, įtvirtintomis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

12. Reguliari migracija Privalumai: • sudaro galimybes, teikiančias naudą ir migrantams ir kilmės šalims; • migrantų darbas ir toliau reikalingas Sąjungai, imigracija galėtų padėti pasiekti gerų ES ekonominės veiklos rezultatų.

13. Nereguliari migracija • Stabdo reguliarios migracijos procesus; • Sudaro sąlygas prekyba žmonėmis užsiimančių organizacijų egzistavimui.

14. Efektyvios Europos imigracijos politikos vizija • Turi būti pagrįsta kova su nereguliaria migracija; • Bendradarbiavimu su trečiomis ir tranzito šalimis; • Tinkamos migrantų integracijos politikos buvimu.

15. Tobulėjimo sritys • Ne visu pajėgumu dirbančių gyventojų pasitelkimas; • Ypač opus moterų emigracijos klausimas; • Bendra imigracijos politika turi būti įgyvendinama kartu su veiksminga kilmės šalių vystymosi politika; • Turi būti didinamas ES patrauklumas aukštos kvalifikacijos darbuotojams; • Imigrantų gebėjimų pripažinimo svarba.

16. Bendros legitimumo gairės • Europos migracijos politika turi neprieštarauti tarptautinės teisės normoms, ypač toms, kurios susijusios su žmogaus teisėmis, asmens orumu ir teisėmis į prieglobstį; • Pabrėžiamas tarptautinis aspektas - valstybės narės raginamos vadovaujantis solidarumo dvasia lengvinti ES valstybėse narėse gyvenančių asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, integraciją ir skatinti legalią migraciją.

17. “Judumo ES teisė” • Būdami teisėti valstybės narės gyventojai, asmenys galėtų dirbti kaip pasienio darbuotojai kitoje valstybėje narėje ir jiems nereikėtų prašyti darbo leidimo, o po penkerių metų teisėto gyvenimo valstybėje narėje tokiems migrantams reikėtų suteikti visišką darbuotojų judėjimo laisvę;

18. ES pilietybę turinčių asmenų prioritetas • Kiekviena valstybė narė turėtų ir toliau reguliuoti, kiek žmonių reikia jos darbo rinkai, ir taikant pereinamojo laikotarpio priemones atsižvelgti į Bendrijos pirmenybės principą.

19. Sritys, kuriose migrantų galimybės įsidarbinti gali būti ribojamos • Ragina valstybes nares vengti personalo iš besivystančių šalių, kuriose trūksta žmogiškųjų išteklių tokiuose svarbiuose sektoriuose, kaip sveikata ir švietimas, aktyvaus įdarbinimo; • Protų nutekėjimą galima mažinti pasitelkiant laikiną migraciją, numatant mokymus kilmės šalyse, kad galėtų būti išsaugotos svarbiausių sektorių profesijos, ypač susijusios su švietimu ir medicina, ir pasirašant bendradarbiavimo susitarimus su kilmės šalimis.

20. Migrantų grąžinimo politika • “Migrantai, kuriems nesuteikta tarptautinė apsauga ar kurie valstybių narių teritorijoje gyvena neteisėtai, privalo išvykti iš Europos Sąjungos teritorijos”; • Užtikrinti, kad būtų išsaugotos palankiausios jų vidaus teisėje jau galiojančios nuostatos; • Ragina valstybes nares užtikrinti, kad grąžinimas būtų vykdomas laikantis įstatymų ir gerbiant susijusių asmenų orumą, pirmenybę teikiant savanoriškam grįžimui.

21. Plečiama migrantų sąvoka Valstybės narės skatinamos pradėti svarstyti pabėgėlių, paliekančių šalį dėl priežasčių, susijusių su aplinka, klausimą, t. y. migrantų, kurie negali būti laikomi nei ekonominiais migrantais, nei pripažįstami pabėgėliais, kaip nurodyta Ženevos konvencijoje.

22. Žmogiškojo kapitalo svarba • Skatinama mokytis visą gyvenimą, ir užtikrinti, kad valstybės narės suteiktų imigrantams galimybių mokytis priimančiosios šalies kalbos kaip socialinės, profesinės ir kultūrinės integracijos į Europos Sąjungą priemonės, ir suteikti jiems geresnę galimybę remti savo vaikų ugdymą; • Mėlynosios kortos įdiegimas - nustatato aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš trečiųjų šalių įvažiavimo ir gyvenimo sąlygas.

23. Bendradarbiavimo svarba • Migracijos srautų valdymas turi būti grindžiamas suderintu požiūriu, kuriuo būtų atsižvelgiama į ES ir jos valstybių narių demografinę ir ekonominę padėtį; • Skatinamos reguliarios konsultacijos su pilietinės visuomenės organizacijomis, įskaitant migrantų organizacijas; • “Norint valdyti migraciją, reikalingas regioninių ir vietos valdžios institucijų dalyvavimas, partnerystė ir bendradarbiavimas su trečiosiomis kilmės ir tranzito šalimis, kurioms dažnai atrodo, kad jos verčiamos laikytis vienašalių sprendimų; toks bendradarbiavimas gali vykti tik tada, kai trečioji šalis laikosi tarptautinės teisės aktų dėl žmogaus teisių ir jų apsaugos ir yra pasirašiusi 1951 m. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso “.

24. Informacijos sklaida • Ragina Komisiją kilmės valstybėse skleisti daugiau informacijos apie teisėtos migracijos galimybės, taip pat apie migrantų teises ir pareigas jiems atvykus į ES; • Skatina valstybes nares palaikyti informacijos kampanijas, kuriomis siekiama moterims migrantėms suteikti informaciją apie jų teises, išsilavinimo ir kalbos mokymosi galimybes, profesinį mokymą, galimybes įsidarbinti, bei užkirsti kelią psichinėms ar fizinėms moterų prievartos formoms; • Ragina Komisiją tranzito ir kilmės šalyse intensyviau vykdyti informavimo apie neteisėtos migracijos pavojus programas.

25. Institucinė sąranga: Eures • Europos užimtumo ir darbo jėgos judumo tinklas (EURES) yra viena iš tinkamų priemonių, padedančių suderinti darbo rinkos pasiūlą ir paklausą skaidriu, patikimu ir veiksmingu būdu; • Todėl svarbu plėsti EURES tinklo koncepciją, siekiant padėti Europos darbdaviams, ieškantiems tam tikros kvalifikacijos darbuotojų, rasti kandidatų į darbo vietas iš trečiųjų pasaulio šalių;

26. Europos lyčių lygybės institutas • Veiklos reikšmė: analizuoti, kad būtų toliau išryškinami ypatingi moterų imigrančių poreikiai ir problemos ir parinkti tinkamiausi jų integracijos į jas priimančių šalių visuomenę metodai.

27. Specialieji centrai • ES atstovybės trečiosiose šalyse; • Svarbi funkcija - konsultacinio darbo tęstinumas ir jo plėtojimas savarankiško įsidarbinimo priemonių bei pagalbos tokiam įsidarbinimui srityse.

28. Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra(FRONTEX) • Įgaliojimus reikia nedelsiant sustiprinti, visų pirma išplečiant jos koordinavimo pajėgumus bei gebėjimą koordinuoti nuolatines susijusių valstybių narių prašymu vykdomas užduotis vietovėse, kuriose migracijos spaudimas itin didelis, ir jos gebėjimą užmegzti kontaktus su trečiosiomis šalimis; • Teisinių terminų supratimo skirtumai, tarptautinių jūrų teisės aktų supratimas ir nacionalinių teisės aktų ir procedūrų skirtumai iki šiol trukdė FRONTEX operacijoms; • →VADINASI skatinamas bendradarbiavimas ne tik ES viduje, bet ir už jos ribų, o tarptautiniai teisės aktai vertinami kaip viena iš ypač reikšmingų priemonių efektyviam migracijos politikos administravimui.

29. Socialinis dialogas • Norima įsteigti Europos integracijos forumą, kuriame dalyvautų socialinės organizacijos ir imigrantų asociacijos ir kurio tikslas – dalintis patirtimi bei rengti rekomendacijas.

30. Integracijos svarba • Integracija – tai abipusis procesas, kuris apima ir imigrantų, ir priimančios šalies gyventojų prisitaikymą; • Integracija turėtų skatinti kultūrų įvairovę ir turėtų būti pagrįsta socialine įtrauktimi, nediskriminavimu, vienodomis galimybėmis, suteikiant galimybes pasinaudoti sveikatos apsaugos paslaugomis, švietimu, kalbų mokymu ir užimtumu; • Tinkamas integracijos procesas yra geriausia vietos piliečių ir migrantų tarpusavio nepasitikėjimo ir įtarinėjimo išsklaidymo ir svarbiausia bet kokių ksenofobinių idėjų arba veiksmų atsikratymo priemonė.

31. Diskriminacijos draudimas ir teisių katalogo plėtra • Skatinama prieš diskriminaciją nukreipta politika, įskaitant politiką, kurią vykdo valdžios institucijos; • Remiama pilietinė visuomenė, ir skatinama suteikti migrantams galimybę dalyvauti priimančiosios visuomenės visuomeniniame ir politiniame gyvenime, politinių partijų ir profesinių sąjungų veikloje ir balsuoti vietos rinkimuose.

32. Pusiausvyra • Vykdant integruotą sienų valdymą turėtų būti nustatyta tinkama pusiausvyra tarp vis dažniau sieną kertančių žmonių laisvo judėjimo užtikrinimo ir didesnio ES piliečių saugumo užtikrinimo.

33. Nacionalinis aspektas • Lietuvoje vieningo dokumento, apibrėžiančio ekonominės migracijos politikos tikslus, uždavinius ir veiklos priemones, ilgą laiką nebuvo. • Remtasi keliais dokumentais: Valstybės ilgalaikės raidos strategija, Nacionaline demografine (gyventojų) politikos strategija ir kt.

34. Emigracijos politikos aktualumas Lietuvai • Emigracija bei visuomenės senėjimas yra veiksniai, lemiantys pesimistinę demografinę Lietuvos situaciją. • Efektyvios emigracijos politikos įgyvendinimas yra viena iš priemonių pasiekti Lietuvos strateginius tikslus.

35. Statistika • 2010 M. BALANDŽIO MĖN. SAVO IŠVYKIMĄ IŠ LIETUVOS DEKLARAVO 11,3 TŪKST. ŠALIES GYVENTOJŲ  • Palyginti su kovo mėn., emigrantų skaičius padidėjo 5,4 karto. Pagrindinė tokio padidėjimo priežastis – emigrantų siekis įteisinti savo išvykimą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatytos prievolės nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. • 2010 m. sausio–balandžio mėn. emigravo 17 tūkst. žmonių, tai 10,4 tūkst. daugiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. • Imigrantų skaičius sumažėjo. 2010 m. balandžio mėn. atvykimą į Lietuvą deklaravo 306 asmenys, arba 71 mažiau negu šių metų kovo mėn. Per keturis šių metų mėnesius imigravo 1,4 tūkst. žmonių, tai 589 žmonėmis mažiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. • 2010 m. sausio–balandžio mėn. iš Lietuvos emigravo 15,6 tūkst. žmonių daugiau negu imigravo.

36. Ekonominės migracijos reguliavimo strategija Pagrindiniai šios strategijos uždaviniai atitinka ES bendros migracijos politikos keliamus uždavinius: • teisinis ekonominės migracijos ES reglamentavimas, • nelegalios migracijos prevencija, • informacijos sklaida tarp tranzitinių ir kilmės šalių, darbo pasiūlos bei darbo paklausos atitiktis ir glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

37. Ekonominės migracijos sąvoka • Ekonominė migracija suprantama kaip išvykimas iš šalies ar atvykimas į ją iš užsienio šalies, siekiant geresnės gyvenimo kokybės, didesnio darbo užmokesčio, geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų ar dėl kitų ekonominių priežasčių. • →tiesiogiai siejasi su darbuotojų laisvo judėjimo teise ES.

38. Svarbiausi uždaviniai • Bendros valstybės ekonominės migracijos politikos formavimas, pirmiausia parengiant pagrindines migracijos reguliavimo priemones; • Siekis suderinti pasiūlos ir paklausos rodiklius darbo rinkoje, kai darbo jėgos trūkumas būtų užpildomas darbininkais iš trečiųjų valstybių; • Glaudūs ryšiai su Lietuvos emigrantais. Šis veiksnys susijęs su patikima bei operatyvia informacijos sklaida tarp ES šalių ir suinteresuotų trečiųjų valstybių.

39. Situacijos vertinimas • Lietuvos priimta naujoji ekonominės migracijos reguliavimo strategija atitinka ES teisės aktuose keliamus svarbiausius reikalavimus ekonominei migracijai reguliuoti ir laisvam darbuotojų judėjimui užtikrinti. • Šis nacionalinei teisei reikšmingas teisinis aktas reglamentuoja ekonominę migraciją ES vidaus rinkoje, o migracija iš trečiųjų šalių – labiau bendros ES politikos objektas. Tačiau šios priemonės gali tekti griebtis tuo atveju, jei Lietuva ir toliau neteks darbininkų. Kvalifikuotų darbininkų praradimas jau dabar ima kelti rūpesčių, todėl jei emigracijos mastas nemažės, trečiųjų šalių piliečių darbas Lietuvai bus reikalingas.

40. Išvados • Migracijos politika yra reikšminga bendros ES politikos dalis ir socialinės sanglaudos bei Lisabonos strategijos užtikrinimo priemonė. • Skirtingas migracijos procesų reglamentavimas vlastybėse narėse itin stabdo reguliarios ir teisėtos migracijos procesus. • Tarptautinis reglamentavimas vertinamas kaip reikšmingas efektyvios migracijos politikos užtikrinimo veiksnys. • Išryškinama bendradarbiavimo visais lygmenimis svarba. • Pabrėžiama žmogiškojo kapitalo vertė –skatinamas emigrantų ugdymas ir kvalifikacijos kėlimas. • Institucijų tikslas – socialinio dialogo skatinimas ir atskirties bei diskriminacijos šalinimas. • Lietuvos migracijos politika atitinka ES iškeltus prioritetus ir sąlygas.

41. Naudoti šaltiniai: • 2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendros Europos imigracijos politikos. Principai, veiksmai ir priemonės (2008/2331(INI)). • Urbonaitė E. “ Ekonominės migracijos politika” (http://www.geopolitika.lt/?artc=964)). • Ekonominės migracijos reguliavimo strategija, patvirtinta Vyriausybės nutarimu Nr.416 V.Ž. 2009, Nr. 77-3177. • Bendrieji ES imigracijos politikos principai (http://ec.europa.eu/home-affairs/summary/docs/immigration_policy_lt.pdf).

42. AČIŪ UŽ DĖMESĮ !