Galaktikos

1. Galaktikos Galaktikomis paprastai vadinamos žvaigždžių sistemos, sudarytos iš kelių šimtų mln ar mlrd. žvaigždžių.

2. Galaktikos • Hablo Galaktikų klasifikacija: • Didžioji dauguma šviesiųjų galaktikų skirstomos į tris tipus: • Spiralinės Galaktikos (S – tipas) (~75%) kurios savo ruožtu skirstomos į du potipius: • Taisyklingąsias spiralines galaktikas (S) • Galaktikas su skerse (SB) • Elipsinės Galaktikos (E – tipas) (20%) • Netvarkingos Galaktikos (Ir – tipas) (5%)

3. Galaktikų klasifikacija - Taisyklingosios spiralinės galaktikos (S) • Pasižymi santykinai stambiu centriniu išsipūtimu ir plonomis vijomis. • Tipai: Sa, Sb, and Sc • Sa: didelis išsipūtimas ir plonos vijos, • Sb: tarpinis tipas • Sc: mažas išsipūtimas ir aiškiai matomos vijos.

4. Galaktikų klasifikacija - Taisyklingosios spiralinės galaktikos (S) Sa tipo Sombrero galaktika NGC 9594

5. Galaktikų klasifikacija - Taisyklingosios spiralinės galaktikos (S) Sb tipo Verpsto galaktika NGC 4565

6. Galaktikų klasifikacija - Taisyklingosios spiralinės galaktikos (S) Sc tipo Drakono galaktika NGC 5907

7. Galaktikų klasifikacija - Skersinės spiralinės galaktikos SB SBa tipo NGC 1300 galaktika • Centrinis telkinys turi skersę. • Juostos sukasi kaip vienetas (kieto kūno sukimasis) • Spiralinės vijos išeina iš centrinio išsipūtimo • Tipai: SBa, SBb, and SBc

8. Galaktikų klasifikacija - Skersinės spiralinės galaktikos SB SBa tipo NGC 7479 galaktika

9. Galaktikų klasifikacija - Skersinės spiralinės galaktikos SB SBc tipo NGC 613 galaktika

10. Galaktikų klasifikacija - Skersinės spiralinės galaktikos S - SB Paukščių tako galaktika

11. Galaktikų klasifikacija – Spiralinės mažo skaisčio arba anemiškosios galaktikos (LSB) LSB galaktika, matoma Mergelės žvaigždyne.

12. Galaktikų klasifikacija – Lęšinės galaktikos (SO ir SBO) SO tipo lęšinė galaktika

13. Galaktikų klasifikacija - charakteristikos • Spiralinės Galaktikos • Savybės: • Forma – plokščio disko, turinčio vijas, su centriniu telkiniu • Masė: 109 - 1012 Ms, • Skersmuo: 5 - 50 kpc • Šviesis: 108 - 1011 Ls • ~10-20% dujų, • Žvaigždės vis dar formuojasi diske,

14. Klasifikuojamos į 7 tipus pagal elipsoido suspaudimo laipsnį. Jis išreiškiamas koeficientu: Koeficientas kinta nuo 0 iki 7 E0 Elipsinė galaktika NGC 941 Galaktikų klasifikacija - Elipsinės galaktikos E Nėra išreikštos vidinės struktūros: Apskritos ar elipsinės formos, Nėra disko, spiralinių vijų ar dulkių debesų, E7 – suplotos elipsės ar sferos, E0 – apskritiminės,

15. Galaktikų klasifikacija - Elipsinės galaktikos E E7 elipsinė galaktika NGC 7332

16. Galaktikų klasifikacija - Elipsinės galaktikos E E0 supermilžinė elipsinė galaktika NGC 4486. Masė – 40 mūsų galaktikos masių, manoma, kad centre yra 1 mlrd saulės masės juodoji skylė. Skersmuo – apie 400000 ŠM.

17. Galaktikų klasifikacija - charakteristikos • Elipsinės galaktikos • Savybės: • Forma – rutulio arba elipsoido • Masė: 105 - 1013 Ms, • Skersmuo: 1 - 200 kpc, • Šviesis: 106 - 1012 Ls, • Labai mažai dujų ir dulkių, • Žvaigždžių formavimasis pasibaigė prieš milijardus metų,

18. Galaktikų klasifikacija – Netaisyklingos Galaktikos Ir I tipas: netaisyklingosios galaktikos: Matoma netaisyklinga, dažnai chaotiška struktūra, Beveik nesimato sukimosi požymių. Dažniausiai būna nykštukinės galaktikos – žymimos IR arba IDR tipu.

19. Galaktikų klasifikacija – Netaisyklingos Galaktikos Ir Didžiųjų Magelano debesų netaisyklingoji galaktika. • Netaisyklingos Galaktikos • Savybės: • Forma – nėra išreiškos taisyklingos formos • Masė: 106 - 1011 Ms • Skersmuo: 1 - 10 kpc • Šviesis: 106 - kelios x 109 Ls • Iki 90% dujų, • Dauguma žvaigždžių formavimosi stadijoje,

20. Galaktikų klasifikacija - charakteristikos • Elipsinės galaktikos • Savybės: • Masė: 105 - 1013 Ms, • Skersmuo: 1 - 200 kpc, • Šviesis: 106 - 1012 Ls, • Labai mažai dujų ir dulkių, • Žvaigždžių formavimasis pasibaigė prieš milijardus metų, • Spiralinės Galaktikos • Savybės: • Masė: 109 - 1012 Ms, • Skersmuo: 5 - 50 kpc • Šviesis: 108 - 1011 Ls • ~10-20% dujų, • Žvaigždės vis dar formuojasi diske, • Netaisyklingos Galaktikos • Savybės: • Masė: 106 - 1011 Ms • Skersmuo: 1 - 10 kpc • Šviesis: 106 - kelios x 109 Ls • Iki 90% dujų, • Dauguma žvaigždžių formavimosi stadijoje,

21. Aktyviosios galaktikos Aktyviosiomis galaktikomis vadiname milžiniškas S ar E tipo galaktikas, kurių centrinis branduolys spinduliuoja beveik tiek pat ar net daugiau nešiluminės energijos, nei visa galaktikos žvaigždžių išspinduliuota energija. Ši energija pasireiškia trimis būdais. 1. Branduoliai 2. Emisijos linijos 3. Čiurkšlės ir plazmoidai

22. Aktyviosios galaktikos

23. Aktyviosios galaktikos 2. Emisijos linijos Daugelis aktyviųjų galaktikų branduolių skleidžia labai stiprų ir išplitusį linijinį spektrą, kas nebūdinga nei žvaigždėms, nei paprastoms galaktikoms.

24. Aktyviosios galaktikos 3. Čiurkšlės ir plazmoidai Dalis aktyviųjų galaktikų, vadinamosios būtent radijo galaktikos ir radijo kvazarais, turi po dvi milžiniškas į priešingas puses trykštančias elementariųjų dalelių , atomų branduolių ir fotonų čiurkšles, kurių viršūnės išplitusios ir virtusiomis gigantiškais, dažniausiai už pačią galaktiką daug didesniais plazmos debesimis – plazmoidais. Kurių skersmuo išsiplečia iki kelių ir keliasdešimt tūkstančių ŠM. Spektras ištisinis – maksimumas ties decimetrinėmis ir metrinėmis bangomis. Taip pat skleidžia infraraudonuosius, regimos ir ultravioletinį.

25. Aktyviosios galaktikos • Aktyviųjų galaktikų rūšys: • Seiferto galaktikos • Radijo galaktikos • Kvazarai arba kvazarinės galaktikos

26. Aktyviosios galaktikos - Seiferto galaktikos Seiferto galaktikos – sudaro keletą procentų visų spiralinių galaktikų. Turi ypač aktyvų ištisinio spektro branduolį, bet beveik neturi čiurkšlių ar plazmoidų. Pagal spinduliavimo galingumą skirstomos į Sy 1 ir Sy 2. Pirmosios turi žymiai galingesnius branduolius NGC 7742 NGC 1566

27. Aktyviosios galaktikos - Radijo galaktikos Radijo galaktikos – tai elipsinės galaktikos supermilžinės, kurios kartu yra ir labai galingi radijo bangų šaltiniai. Jos turi visus aktyvumo požymius – centrinį branduolį, emisijos linijas ir čiurkšles su milžiniškais plazmoidais. Radijo bangų šaltinis yra plazmoidas NGC 5128

28. Kvazarai Atrasti – 1963 m. Savybės: Tolsta nuo mūsų ~ 50000 km/s greičiu, Šiuo metu žinomas tolimiausias kvazaras, judantis nuo mūsų artimu c greičiu, Spinduliuoja ryškiau negu 300 mlrd. žvaigždžių, Spinduliuoja beveik visas EM spektro bangas, Dažniausiai yra Saulės sistemos dydžio!!!

29. Galaktikų kilmė ir raida Pirminio didžiojo sprogimo Visatos materijos plėtimasis (iki 300 000 metų). Medžiaga ir spinduliuotė išsiskyrė, atvėsus Visatai iki 900-400 K, joje pasidarė tamsu Po 1 mlrd. metų - atsiradę medžiagos tankio netolygumai susigrupavo i protogalaktikes, užsižiebė žvaigždės, formavosi kvazarai. Dujų ir plazmos debesys, žvaigždės pradėjo spiestis apie Kvazarų centrus, sudarydamos mažas galaktikėles. Vis labiau formuojantis žvaigždžių kiekiui, palaipsniui mažėjo dujų ir dulkių koncentracija erdvėje. Smulkios galaktikos jungėsi į stambias.

30. Galaktikų kilmė ir raida