1 / 33

GAMTINIŲ KRIZIŲ PROGNOZAVIMAS IR PASIRENGIMAS JŲ PREVENCIJAI

GAMTINIŲ KRIZIŲ PROGNOZAVIMAS IR PASIRENGIMAS JŲ PREVENCIJAI. Vida Augulienė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie AM direktorė. Baltijos Asamblėjos teminė konferencija “Baltijos valstybių pasirengimas stichinėms nelaimėms, jų padarinių prevencija ir valdymas”

oni
Télécharger la présentation

GAMTINIŲ KRIZIŲ PROGNOZAVIMAS IR PASIRENGIMAS JŲ PREVENCIJAI

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. GAMTINIŲ KRIZIŲ PROGNOZAVIMAS IR PASIRENGIMAS JŲ PREVENCIJAI Vida Augulienė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie AM direktorė Baltijos Asamblėjos teminė konferencija “Baltijos valstybių pasirengimas stichinėms nelaimėms, jų padarinių prevencija ir valdymas” 2006 m. birželio 1-4 d., Palanga, Lietuva

  2. Pagrindiniai akcentai • Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos gamtinės kilmėsekstremalių situacijų valdyme • Gamtinio pobūdžio ekstremalūs reiškiniai Lietuvoje ir ekstremalių įvykių kriterijai • Gamtinių ekstremalių reiškinių pasikartojimas ir jų rekordai Lietuvoje • Gamtinių stichinių ir katastrofinių (meteorologinių, hidrologinių ir kt.) reiškinių prognozavimas • Pasirengimas gamtinių krizių prevencijai

  3. AM ir jai pavaldžios institucijos gamtinės kilmėsekstremalių situacijų valdyme (1) • AM ir jai pavaldžios institucijos yra LR civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos sudėtinė dalis ir vykdo funkcijas, kurios yra numatytos LR Civilinės saugos įstatyme, kituose teisės aktuose. Taip pat AM atlieka stebėjimo ir laboratorinės kontrolės funkcijas • Šalyje susidarius ekstremaliai situacijai ar įvykus avarijai atsakingos AM institucijos vadovaujasi Aplinkos ministro 2003 m. gegužės 20 d. įsak. Nr. 248 patvirtinta tvarka Prognozuojant ir valdant gamtinės kilmės ekstremalias situacijas dirba tokios AM pavaldžios institucijos: • Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba • Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija • Regionų aplinkos apsaugos departamentai • Lietuvos geologijos tarnyba • Aplinkos apsaugos agentūra • Generalinė miškų urėdija

  4. AM ir jai pavaldžios institucijos gamtinės kilmėsekstremalių situacijų valdyme (2) Faktiškai AM ir jai pavaldžios institucijos atlieka: • galimų gamtinio pobūdžio ekstremalių situacijų prognozavimo ir atsakingų šalies institucijų perspėjimo funkciją, • gyventojų informavimo apie galimas ekstremalias situacijas, tame tarpe ir gamtinio pobūdžio, funkciją • rengia teršalų patekusių į aplinką sklaidos ir jų judėjimo krypties prognozes, • nustato patekusių teršalų kiekius ir apskaičiuoja aplinkai padarytą žalą bei ją išieško iš kaltininko.

  5. Ekstremalių įvykių kriterijai • Lietuvoje Ekstremalių įvykių kriterijai patvirtinti 2006 m. kovo 9 d. LRV nutarimu Nr.241 • Ekstremalaus įvykio kriterijai – stebėjimais ir skaičiavimais nustatyti arba tarptautinėje praktikoje naudojami fizikiniai, cheminiai ar geografiniai įvykio mastą ir padarinius apibūdinantys dydžiai, kuriuos pasiekęs ar viršijęs įvykis laikomas ekstremaliu. (LR Civilinės saugos įstatymas, 2 str.)

  6. Ekstremalios situacijos Lietuvoje yra gana daug ekstremalių situacijų šaltinių, galinčių pakenkti aplinkai, žmonių sveikatai ir netgi sukelti žmonių žūtį Ekstremalių situacijų rūšys: • gamtinės • techninės • ekologinės • socialinės Gamtinės kilmės ekstremalias situacijas gali sukelti: • ekstremalūs geologiniai reiškiniai • stichiniai ir katastrofiniai meteorologiniai ir hidrologiniai reiškiniai • gaisrai miškų masyvuose ir durpynuose

  7. Ekstremalūs geologiniai reiškiniai • Žemės drebėjimas • Karstinis reiškinys • Nuošliauža • Sufozinis reiškinys

  8. Stichiniai meteorologiniai reiškiniai ir jų kriterijai • Labai smarki audra, viesulas, škvalas (maks. vėjo greitis 28÷32 m/s) • Smarkus lietus (50÷80 mm per 12 val. ir trumpiau) • Ilgai trunkantis smarkus lietus (kritulių, iškritusių per 5 paras ir trumpiau, kiekis2÷3 kartus viršija vidutinį daugiametį mėnesio kritulių kiekį); • Stambi kruša (ledėkų skersmuo 20 mm ir didesnis); • Smarkus snygis (20÷30 mm per 12 val. ir trumpiau, sniego dangos padidėjimas 20÷30 cm); • Smarki pūga (vyraujantis vidutinis vėjo greitis 15÷20 m/s, trunka ≥12 val.) • Smarki lijundra (apšalo storis20 mm skersmens ir storesnis) • Smarkus sudėtinis apšalas, šlapio sniego apdraba (35 mm skersmens ir storesnis) • Tirštas rūkas (meteorologinis matomumas ≤100 m, trunka ≥12 val.) • Speigas (žemiausia oro temperatūra minus 30°C ir žemesnė, 1÷3 naktis) • Šalna (aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu, kai paros vidutinė oro temperatūra ≥10°C, oroar dirvos paviršiaus temperatūra nukrenta ≤0 °C) • Sausra (aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu produktyviosios drėgmės atsargos 0÷20 cm dirvos sluoksnyje ≤10 mm, 0÷100 cm dirvos sluoksnyje 60 mm ir mažesnės, hidroterminis koeficientas mažesnis už 0.5, trunka mėnesį ir ilgiau) • Kaitra (dienos aukščiausia oro temperatūra ≥30°C, trunka ≥10 dienų) • Didelis gaisringumas (V miškų gaisringumo klasė, kompleksinis rodiklis ≥10000°C) Jei meteorologiniai reiškiniai minimus kriterijus pasiekia ≥ 1/3 Lietuvos teritorijos – gaivalinė nelaimė, jei ≤ 1/3 Lietuvos teritorijos – lokalus stichinis hidrometeorologinis reiškinys.

  9. Katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai (kriterijai) • Uraganas (maksimalus vėjo greitis ≥33 m/s) • Labai smarkus lietus (>80 mm per 12 val. ir trumpiau) • Ilgai trunkantis labai smarkus lietus (kritulių, iškritusių per 5 paras ir trumpiau, kiekis >3 kartus viršija vid. daugiametį mėnesio kritulių kiekį) • Labai smarkus snygis (>30 mm per 12 val. ir trumpiau, sniego dangos padidėjimas >30 cm) • Labai smarki pūga (vyraujantis vid. vėjo greitis >20 m/s, trunka ≥1 parą) • Smarkus speigas (žemiausia oro t-ra minus 30°C ir žemesnė,>3 naktis) Jei meteorologiniai reiškiniai minimus kriterijus pasiekia ≥ 1/3 Lietuvos teritorijos – ypatinga ekologinė situacija, jei ≤ 1/3 Lietuvos teritorijos – lokalus katastrofinis hidrometeorologinis reiškinys.

  10. Stichiniai ir katastrofiniai hidrologiniai reiškiniai • Stichinis ir katastrofinis vandens lygio pakilimas upėse, Klaipėdos jūrų uoste, Kauno mariose • Didelis upės nusekimas – vandens debitas mažesnis už nustatytą gamtosauginį debitą Baltijos j., Kuršių mariose, Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje: • Smarkus traukūnas • Ledas uoste • Laivų apledėjimas • Žemas vandens lygis

  11. Gamtiniai ekstremalūs reiškiniai Lietuvoje Lokalių stichinių meteorologinių reiškinių skaičius Lietuvoje 1961 – 2005 m.

  12. Gamtiniai ekstremalūs reiškiniai Lietuvoje Vidutinis stichinių meteorologinių reiškinių pasikartojimas per metus (1961-2005)

  13. Hidrometeorologinių reiškinių rekordai Lietuvoje

  14. Gamtinių stichinių ir katastrofinių (meteorologinių, hidrologinių ir kt.) reiškinių prognozavimas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos misija - teikti valstybės ir savivaldos institucijoms, ūkio subjektams, visuomenei hidrometeorologinę informaciją, reikalingą užtikrinant darnią šalies ūkio plėtrą, mažinant galimą neigiamą nepalankių hidrometeorologinių sąlygų poveikį aplinkai bei žmogui ir vykdant šalies įsipareigojimus perduoti informaciją tarptautiniams mainams Viena pagrindinių Tarnybos funkcijų - nuolat stebėti ir perspėti apie pavojingus, stichinius ir katastrofinius hidrometeorologinius reiškinius 1992 m. Lietuva tapo Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) prie Jungtinių Tautų nare ir nuo to laiko Tarnyba atstovauja šalį šioje organizacijoje 2006 metų Pasaulinės meteorologijos dienos devizas “PERSPĖDAMI APIE GAMTINES NELAIMES SUŠVELNINAME JŲ PADARINIUS” WMO

  15. Gamtinių stichinių ir katastrofinių (meteorologinių, hidrologinių ir kt.) reiškinių prognozavimas Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje veikia išankstinio perspėjimo apie ekstremalius hidrometeorologinius reiškinius sistema, kurios sudėtinės dalys yra šios: - Išsamios informacijos apie esamą situaciją gavimas - Gautos informacijos analizė - Informacijos ir prognostinių metodų pagalba sudaryti išankstiniai perspėjimai (prognozės) - Skubus informacijos perdavimas visoms suinteresuotoms institucijoms pagal iš anksto suderintus adresus ir būdus

  16. Gamtinių stichinių ir katastrofinių (meteorologinių, hidrologinių ir kt.) reiškinių prognozavimas Pavojingų, stichinių ir katastrofinių reiškinių numatymui (kaip ir orų prognozavimui) naudojama informacija surenkama Tarnyboje iš stebėjimų tinklo bei priimama tiesioginiu ryšių kanalu iš Norčiopingo (Švedija) regioninio meteorologijos centro. Dauguma prognozinių schemų ir dalis informacijos apie faktinius orus bei debesuotumą gaunami tiesiogiai iš DWD (Vokietijos orų tarnyba) per DWDSat – EumetCast palydovinę informacijos priėmimo sistemą. Iš METEOSAT–7 ir NOOA palydovų priimamų debesuotumo vaizdų bei HIRLAM modelio meteorologinių laukųįvairiuose aukščiuose ir prie žemės paviršiaus skaitmenines prognozes retransliuoja Švedijos hidrologijos ir meteorologijos institutas (SMHI). Atmosferos radiozondavimas Kaune leidžia taikyti meteorologinių elementų ir reiškinių skaičiavimo metodus, sukurtus arba adaptuotus Tarnyboje. Kol kas aukštesniųjų atmosferos sluoksnių stebėjimai atliekami tik kas antrą parą, nelyginėmis mėnesio dienomis. Lyginėmis dienomis naudojama Skriverės stoties (Latvija) informacija. Ši informacija nepakeičiama prognozuojant lijundras, būtina apskaičiuojant kritulių kiekį, krušos intensyvumą ir kt.

  17. Gamtinių stichinių ir katastrofinių (meteorologinių, hidrologinių ir kt.) reiškinių prognozavimas • Nuo 2004 m., įdiegusTarnyboje palydovinės informacijos priėmimo stotį, informacija apie debesuotumą gaunama iš naujos kartos geostacionarios orbitos meteorologinio palydovo METEOSAT–8 (MSG–1). Šiame palydove esantis radiometras leidžia „stebėti, analizuoti“ debesis, matuoja saulės šviesos, atspindėtos nuo žemės ar vandens paviršiaus bei debesų, intensyvumą, matuoja žemės, vandens, debesų paviršiaus temperatūrą, nustato (aptinka) tam tikro ilgio bangas, kurias spinduliuoja vandens garai, anglies dvideginis bei ozonas. Kas 15 min. gaunamas naujas vaizdas leidžia sekti debesų sistemų slinkimą, stebėti galingų kamuolinių debesų formavimąsi. • Informacijos gausa, derinimas leidžia tiksliau numatyti pavojingų reiškinių susidarymo vietą ir laiką, kritulių kiekį.

  18. Gamtinių stichinių ir katastrofinių (meteorologinių, hidrologinių ir kt.) reiškinių prognozavimas http://oiswww.eumetsat.org/WEBOPS/iotm/iotm/20050809convection/20050809_convection.html

  19. LIETUVOS HIDROMETEOROLOGIJOS TARNYBOS METEOROLOGINIŲ STEBĖJIMŲ TINKLAS

  20. LIETUVOS HIDROMETEOROLOGIJOS TARNYBOS HIDROLOGINIŲ STEBĖJIMŲ TINKLAS

  21. LIETUVOS HIDROMETEOROLOGIJOS TARNYBOS HIDROLOGINIŲ STEBĖJIMŲ TINKLAS Smalininkų VMS, įsteigta 1812 m.

  22. Gamtinių stichinių ir katastrofinių (meteorologinių, hidrologinių ir kt.) reiškinių prognozavimas PROGNOZĖ - Gegužės 9 –10 d. Lietuvoje vyraus ketvirtos, Radviliškio, Tytuvėnų, Raseinių, Jurbarko urėdijose išliks trečios klasės miškų gaisringumas.

  23. Vidutinės daugiametės oro temperatūros kitimas Vidutinė daugiametė (1961-1990 m.) oro temperatūra Vilniuje -6.0 C, 2005 m. – 6,9 C

  24. 2006 m. pavasario potvynis Nemuno žemupyje Ledų sangrūda ties T i l ž ė s tiltu

  25. 2006 m. pavasario potvynis Nemuno žemupyje

  26. 2005 m. rugpjūčio mėn. smarkaus lietaus sukeltas poplūdis Merkio upės baseine Apsemta sodyba Varėnos raj. D a r g u ž i ų kaime Kelias Jašiūnai - Pirčiupys

  27. 2005 m. lietaus sukeltas poplūdis Akmenos-Danės upės baseine Pralaužta užtvanka ant Burkštupio Apsemta sodyba Kretingos raj. P u r m a l i ų kaime

  28. 2005 m. rugpjūčio mėn. smarkaus lietaus sukeltas poplūdis Palangoje

  29. Didelis Jūros upės ties Taurage nusekimas

  30. Viesulo padariniai Biržuose 2004 m.rugpjūtis

  31. Trombas Palangoje 2005-08-27

  32. Pasirengimas gamtinių krizių prevencijai • Gaunamos hidrometeorologinės informacijos kiekis iš esmės sudaro prielaidas pakankamai motyvuotai sudaryti prognozes ir perspėjimus • Meteorologijos stočių tinklas beveik atitinka keliamus reikalavimus, tačiau stebėjimai atliekami tradiciniu būdu ir nėra automatizuoti • Poplūdžių ir potvynių prognozavimui, ypač dėl ledo sangrūdųįtakos Nemuno žemupyje, dar trūksta VMS • LRV patvirtintoje Ekologinio saugumo užtikrinimo programoje numatyta 2007-2008 m. įsteigti 9 VMS Nemuno, Akmenos-Danės ir Merkio baseinuose • LRV nutarimu patvirtintos Vyriausybės 2004-2006 m. programos įgyvendinimo priemonių plane numatyta 2006 m. parengti hidrometeorologinių stebėjimų tinklo modernizavimo programą, kurios įgyvendinimo metu būtų modernizuotos dabar veikiančios ir įsteigtos naujos automatizuotos stotys, įgalinančios realiame laike gauti patikimą informaciją ypač reikalingą ekstremalių įvykių atvejais • Tikslesniam ekstremalių, ypač susijusių su aktyvia atmosferos konvekcija (perkūnijos, kruša, viesulai, škvalai, labai smarkus lietus), reiškinių prognozavimui būtini meteorologinių radarų duomenys. Lietuva vienintelė iš šalių, esančių prie Baltijos, jų neturi

  33. AČIŪ UŽ DĖMESĮ ! http://www.meteo.lt/

More Related