Savanoryst ės vieta socialinio darbo aplinkoje

1. Savanorystės vieta socialinio darbo aplinkoje Lekt. Neringa Kurapkaitienė

2. Savanorystės privalumai • Ekonominis aspektas • Santykio aspektas • Kultūrinis aspektas

3. Ekonominis aspektas • Didžiojoje Britanijoje kiekvienais metais 23 milijonai žmonių tampa savanoriais. Jų darbas atitinka 180 000 dirbančių pilnu etatu. Už kiekvieną valstybės skirtą eurą savanorystei paremti savanoriai atlieka darbų už 30 eurų. Oficialios savanorystės Didžiojoje Britanijoje ekonominė vertė per metus yra daugiau nei 65 bilijonai eurų, arba 7,9 % BVP. • Belgai savanoriškai veiklai skiria 5 valandas per savaitę, tai atitinka apie 200 000 darbų pilnu etatu. • Prancūzijoje 2002 metais savanoriškai veiklai skirtas laikas buvo lygus daugiau nei 716 000 darbų pilnu etatu. • Lenkijoj 2004 metais apie 5,4 milijonai gyventojų, t. y. 18,3 % visų gyventojų, dirbo savanoriais. Ekonominė savanorystės vertė, apskaičiuota dauginant dirbančių pilnu etatu (savanorių) skaičių iš vidutinės algos tam tikrame sektoriuje, siekė 124 milijonus eurų. • Vokietijoje į kokią nors savanorišką veiklą įsitraukia 23 milijonai (36 %) piliečių, 33 % • Airijos suaugusių gyventojų apytiksliai 1 287 000 žmonių užsiima kokia nors savanoriška veikla • Estijoje nėra atlikta oficialių tyrimų, kuriuose būtų apskaičiuota savanoriško darbo vertė ir indelis į šalies BVP, tačiau Estijos savanorystės plėtros organizacija, remdamasi Johno Hopkinso teorija, yra paskaičiavusi, kad ekonominė savanoriško darbo vertė Estijoje siektų apie 2.7 milijardus Estijos kronų (apie 172,5 mln. EUR pagal 2009 m. spalio mėn. valiutos kursą).

4. Ekonominis aspektas • Komisija apskaičiavo, kad savanoriavimas prie ES BVP prisideda nuo 0,5 iki 5 %, nors Europos Sąjungoje savanoriauja mažiau nei 100 milijonų suaugusiųjų.   • „Savanoriavimas daug prisideda prie Europos ekonomikos. Jis naujoviškais būdais padeda spręsti atsirandančias visuomenės reikmes“, - sakė Belgijos socialinių reikalų valstybės sekretorius Žanas Markas Delizė (Jean-Marc Delizée).

5. Ekonominis aspektas • Jau tarp verslo atstovų Lietuvoje pasigirsta pasisakymai ir nuomonės apie savanorystės svarbą ir indėlį į visuomenę. • Bendrovės „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis. – „Nedalyvaudami visuomeninėje ir socialinėje veikloje, mes ribojame idėjų mainus, stabdome kolektyvinę kūrybą, toliname efektyvų problemų sprendimą“. • TEO LT, AB darbuotojai kasmet vieną darbo dieną skirs savanoriškai veiklai. Tokią galimybę suteikia šiais metais bendrovėje paskelbta nauja socialinė iniciatyva – korporatyvinė savanorystės diena, už kurią bus mokama darbdavio lėšomis. Skaičiuojama, kad įgyvendinti ją TEO kainuos iki 280 tūkstančių litų – tiek sudaro visų bendrovės darbuotojų vienos dienos darbo užmokestis.

6. Ekonominis aspektas • Kaip yra tarp mūsų, socialinių darbuotojų? • Ar mums savanoriškas darbas yra norma, ar mes daugiau abejojame jo ekonomine nauda?

7. Santykio aspektas • “Aš – tu” santykis, kuomet bendraujama ne dėl turėjimo ir ieškoma savo vertės patvirtinimo ne per daiktus. Bet kai vertinamas yra buvimas kartu, per lygiavertį santykį, dialogą su kitu asmeniu. “aš” pradedu matyti save, per kitą, per tai, kaip kitas mato mane. Suteikiama kaip tik tai, ko dažniausiai trūksta mūsų klientams – asmeninės savivertės. • Asmens orumo – pripažinimo ne dėl to kas esi (kokias pareigas užimi, kam ir kiek galios turi), o dėl to, kad esi santykis. Besąlygiškas vertinimas kito dėl to, kad jis yra žmogus.

8. Santykio aspektas • Socialinio darbo plotmėje – paslaugos individualizavimas (suasmeninimas), kuomet pakankamai laiko skiriama išklausymui, asmeninio dėmesio suteikimui, bendravimui klientui rūpimomis temomis. Vien tik profesionalai negali to užtikrinti, nes tai per didelė prabanga...

9. Kultūrinis aspektas • Organizacijos atvirumo ir skaidrumo kultūros plėtojimas – kuomet organizacija atsiveria savanoriui, tuo pačiu netiesiogiai pasako, jog nebijo klysti, pripažinti savo klaidų ir mokytis iš jų; • Taip pat atsiverdama neslepia nieko ką ir kaip daro, nes įsileidžia “nepriklausomus” žmones iš šalies, kurių nuomonės apie organizaciją, informacijos apie ją skleidimo suvaldyti negalėsi.

10. Kultūrinis aspektas • Idėjų, požiūrių, elgesio modelių mainai – lyg tarpkultūrinis apsikeitimas tarp visuomenės ir organizacijoje nusistovėjusių normų. Iš vienos pusės tai informacijos apie save paskleidimas visuomenėje per savanorius, iš kitos pusės tai naujovių įsileidimas turint bendradarbiavimo laikyseną su savanoriais. Organizacijai tai neleidžia sustingti ir užsidaryti tik savo “sultyse”, nes į tokią organizaciją savanoriai neateis...

11. Savanorio vaidmuo socialinio darbo aplinkoje • Pirminė prevencija, kurios tikslas yra užkirsti kelią problemos atsiradimui • Antrinė prevencija, kurios tikslas yra mažinti problemos plitimą ir žalą visuomenei • Tretinė prevencija, kurios tikslas stabdyti problemos progresavimą arba atsikartojimą, taikant intervencines priemones.

12. Savanorių vaidmuo pirminėje prevencijoje • Pirminė prevencija įgyvendinama tik pasitelkus bendruomenę ir/arba savanorius. Savanorių vaidmuo čia didžiulis, kaip ir pačios bendruomenės, nes jie betarpiškai bendrauja su galimais klientais, tampa jiems nauja “parama”, kuria palaikantį santykį ir padeda iškilus sunkioms situacijoms nepalūžti. • Be savanorių ir bendruomenės įsitraukimo į vienos ar kitos socialinės problemos sprendimą pirminė prevencija yra neįmanoma.

13. Savanorių vaidmuo antrinėje prevencijoje • Antrinėje prevencijoje savanoriai yra socialinių darbuotojų pagalbininkai kasdienėje veikloje. • Savanoriai ir čia yra asmeninio santykio su klientu resursas. • Be savanorių socialinis darbas stokoja gyvybės ir dinamikos.

14. Savanorių vaidmuo tretinėje prevencijoje • Tretinėje prevencijoje savanorių vaidmuo kaip sąsaja su visuomene, ženklas, kad visuomenė yra šalia ir palaiko klientus, • per savanorius rodomas solidarumas (narkomanų reabilitacijos centruose), • vilties nešimas (įkalinimo įstaigose), • palaikymas “grįžtant” į visuomenę (po gydymo, bausmės atlikimo ar kt.)

15. Savanoriška veikla kaip metodas • Be visų savanoriškos veiklos aspektų, kurie matomi kaip pagalba ir būtinybė socialiniame darbe savanorystė gali būti kaip integracijos, ugdymo ar pripažinimo priemonė. • Per atsakomybės suteikimą, pasitikėjimą, realių darbinių situacijų išgyvenimą ir jų sprendimą klientai gali būti skatinami pilnavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir save matyti ne tik “gavėjo” bet ir “duodančiojo” vaidmenyje.

16. Savanoriška veikla kaip metodas • Sėkmės atvejai – delikventinio elgesio jaunuoliai padedantys negalią turintiems asmenims • Tam tikrą negalią turinčių asmenų savanorystė kultūriniuose renginiuose, • Senjorų savanorystė globos srityje ir t.t. • Svarbu tik atrasti tinkamas nišas ir sudaryti pakankamas sąlygas savanorystei atsitikti...

17. Savanorystės reikšmė SUBSIDIARUMO PRINCIPAS • Socialiniame darbe mes remiamės subsidiarumo principu dirbdami su klientais – t.y. siekiame įgalinti, kad jie patys rūpintųsi savimi, o ne tik išmanytų kaip paprašyti ir gauti reikiamos pagalbos. • Kad klientai patys dalyvautų socialinių problemų sprendime, o ne mes būtume atsakingi už jų sprendimą.

18. Savanorystės reikšmė • Galvodami apie save, kaip socialinius darbuotojus taip pat negalime šio principo vengti savo aplinkoje. Jei matome, kad visuomenėje yra galimybė pačiai spręsti problemas ar bent dalinai įsitraukti į vienos ar kitos socialinės problemos sprendimą, mes turime sudaryti visas sąlygas, kad tai ir atsitiktų. • Tai reiškia, mes turime ne svarstyti apie tai, ar savanoriai mums reikalingi, bet mūsų uždavinys atrasti nišas, kuriose savanoriai galėtų veikti ir bendradarbiauti su mumis klientų naudai, kaip natūrali ir betarpiška pagalba.

19. Pavojai • Deja socialiniame, kaip ir kitokiame darbe, kur kas lengviau profesionalams dirbti su profesionalais, o ne su savanoriais, nes apmokamų darbuotojų atsakomybė yra kontroliuojama ir jos ribos yra nurodytos darbo sutartyje. Tai sąlygoja, kad lengvesnis yra ir darbų paskirstymas ir atskaitomybė už juos; • Be to kiekviena sistema yra linkusi į užsidarymą, tad ir socialines paslaugas teikianti organizacija taip pat. Tai rimta kliūtis, turint omeny savanorių kaitą ir nuolatines pastangas tam, kad jų būtų ir jie vis atsinaujintų.

20. Klausimai pabaigos pamastymui Nežiūrint to, norisi klausti socialinio darbo perspektyvoje kylančių klausimu: • Ar socialinis darbas yra įmanomas ir pakankamas, jei šalia socialinių darbuotojų nėra savanorių? • Ar mes galime ateityje įsivaizduoti socialinio darbo organizavimą be trumpalaikių ir ilgalaikių savanorių?

21. Ačiū už priėmimą,tikiuosi turtingo pasidalinimo darbo grupėse 