Dėl mokesčių naštos Lietuvoje Studija “Socialinės politikos grupei”

1. Dėl mokesčių naštos LietuvojeStudija “Socialinės politikos grupei” Dr. Raimondas Kuodis LB, VU EF, VU TSPMI, LMA EI Vilnius, 2004

2. Turinys Įvadas Situacijos analizė: ilgalaikės Lietuvos valstybės finansų tendencijos Visuminė mokesčių našta ir jos dinamika Lietuvoje Dėl optimalaus valstybės dydžio ekonomikoje Nedidelio pajamų lygio Lietuvoje netiesioginės pasekmės Nedidelio pajamų lygio Lietuvoje pamatinės priežastys Konkrečios nedidelio pajamų lygio priežastys Gyventojų pajamų apmokestinimas Verslininkų apmokestinimas Akcizai Pridėtosios vertės mokestis Mokesčių sistemos procikliškumas Mokesčių sistemos regresyvumas Išvados

3. Įvadas • Mokesčių naštą galima analizuoti keliais pjūviais (žiūr. pvz. Atkinson and Stiglitz, 1980). Galima analizuoti kaip mokesčių naštą “pasidalina” darbas ir kapitalas, gamintojai ir vartotojai, kaip mokesčių sistema paveikia įvairių šalies regionų ar atskirų kartų gerovę. • Tačiau šio darbo tikslas yra išanalizuoti visuminės mokesčių naštos aspektą, kuris, autoriaus nuomone, Lietuvai yra žymiai svarbesnis, nei aukščiau minėtieji.

4. Įvadas (2) • Ši, visuminės mokesčių naštos, dimensija susijusi su Lietuvos valstybės vietos ir įtakos šalies ekonominėje sistemoje klausimu. • Šis viešasis pasirinkimas nulemia pagrindinius ilgalaikius šalies ekonominės - socialinės (galbūt net ir politinės) raidos bruožus.

5. Visuminė mokesčių našta ir jos dinamika Lietuvoje • Svarbiausių mokesčių tarifai Lietuvoje, palyginti su išsivysčiusiomis šalimis ir šalimis - kandidatėmis į Europos Sąjungą, yra gana vidutiniški, nuosaikūs, tačiau tikrai nėra mažiausi (žiūr. lent. 1, 2 ir 3).

6. Lent. 1. Pajamų mokesčių tarifai šalyse – kandidatėse į ES (2001-2002 fiskaliniai metai).

7. Lent. 1a. Socialinio draudimo mokesčių tarifai šalyse - kandidatėse į ES.

8. Lent. 2. Pelno mokesčio tarifai šalyse – kandidatėse į ES (2001-2002 fiskaliniai metai).

9. Lent. 3. PVM tarifai šalyse – kandidatėse į ES (2002 m.).

11. Visuminė mokesčių našta ir jos dinamika Lietuvoje (2) • Pavyzdžiui,pagrindinis Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio tarifas yra gana didelis (33%), nėra pajamų mokesčio tarifo “laiptų” kaip daugelyje kitų šalių. • Tačiau bendroji mokesčių našta, kurią makroekonominiu lygiu parodo visų konsoliduotų valstybės pajamų santykis su šalies BVP, Lietuvojegerokai mažesnė, nei šalyse - kandidatėse ir ES šalyse (žiūr. 1 pav.). • Nepaisant šio didelio atsilikimo, Lietuvos valstybės pajamos santykinai toliau mažėjo pastaraisiais metais (žiūr. 2 pav.).

13. Viešosios išlaidos ir ekonominis išsivystimas

15. Visuminė mokesčių našta Lietuvoje labai skiriasi nuo regiono šalių naštos • Šie palyginamieji duomenys leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos valstybės pajamų lygis taip daug skiriasi nuo kitų panašios raidos šalių, kad arba Lietuvos padėtis yra nepatenkinama, arba kitos šalys yra „neteisios“. • Koks turi būti valstybės dydis ekonomikoje – “skonio” reikalas. Todėl ir pačioje Lietuvoje yra konkuruojantys ir, iš pirmo žvilgsnio, prieštaringi požiūriai į mokesčių naštą.

16. Du požiūriai į mokesčių naštą • Lietuvos pramonininkų konfederacija (2003) pabrėžia didelį mokesčių skaičių ir nemažus jų tarifus. • Tačiau, kaip matėme aukščiau, efektyvi našta(A.Brazauskas),yra nedidelė. • To priežastys, autoriaus nuomone, yra gausios išimtys, “skylės” mokesčių įstatymuose ir prasta kova su paplitusiu mokesčių nemokėjimu. • Abu požiūriai yra savaip teisingi. Tačiau kai nominali ir faktinė mokesčių naštos skiriasi – sistema nėra teisinga ir ekonominė – socialinė sistema dėl to vystosi nepatenkinamai.

17. Dėl optimalaus valstybės dydžio ekonomikoje • Visuomenė per demokratinį procesą (rinkimus) nuolat turėtų padaryti socialinį pasirinkimą dėl jos pageidaujamo valstybės dydžio ekonomikoje. • Demokratinė visuomenė gali rinktis kiek vartoti privačių prekių ir kiek vartoti viešųjų ir viešai teikiamų privačių prekių.

18. Dėl optimalaus valstybės dydžio ekonomikoje (2) • Formaliai, optimalus pasirinkimas yra taške kur privačių prekių ribinė pakeitimo į viešąsias prekes ir viešai teikiamas privačias prekes norma yra lygi pastarųjų mokestinei kainai. • Be to, ilgu laikotarpiu šis socialinis pasirinkimas turi tenkinti svarbų dinaminį makroekonominį apribojimą: valstybės skola, kuri yra biudžeto deficitų suma, turi būti stacionari, t.y. skola negali didėti be galo.

19. Ar optimalus Lietuvos viešųjų pajamų lygis? Priežastys kodėl, autoriaus nuomone, Lietuvos viešųjų pajamų lygis yra neoptimalus (pernelyg nedidelis): • reikia vykdyti didelio masto struktūrines reformas, kurios yra savitos viešosios prekės – jų negali atlikti privatus sektorius (žemės reforma, sveikatos apsaugos sistemos, švietimo, pensijų sistemos, energetikossektoriaus reformair pan.); • šios reformos vyksta lėtai, kadangi trūksta pinigų joms užbaigti. Viena iš to pasekmių – korupcija (pvz. žemės restitucijoje);

20. Ar optimalus Lietuvos viešųjų pajamų lygis? (2) • reikia finansuoti integracijos į ES ir į NATO projektą. Su stojimu į ES susijęs projektas, kuris gali pareikalauti papildomų lėšų, yra ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymas; • valstybė yra įsipareigojusi vykdyti specialias istorinį teisingumąatstatančias programas, kaip dėl hiperinfliacijos prarastų indėlių grąžinimas, žemės ir pastatų restitucija, tremtinių grąžinimas į gimtinę ir pan.;

21. Ar optimalus Lietuvos viešųjų pajamų lygis? (3) • nepakankama valstybės investicijų programa, investicijos dėl lėšų trūkumo daugiau kainuoja; • įsiskolinimai už privataus sektoriaus pateiktas prekes yra necivilizuotas deficito finansavimo būdas; • nepakankamas sveikatos ir švietimo sistemų finansavimas lėmė šių sektorių “kvaziprivatizavimą”, ir tai yra neskaidri padėtis; • negebėjimas kai kurių sektorių (pvz. muitinė, policija) “biudžetininkams” mokėti efektyvumo darbo užmokestį lemia didelę korupciją;

22. Ar optimalus Lietuvos viešųjų pajamų lygis? (4) • didelė specialistų “apyvarta” kai kuriose ministerijose, valstybė taip subsidijuoja jų ruošimą privačiam sektoriui; • neturtinga socialinė sistema (pav. 5) lemia didelės visuomenės dalies skurdą ir, galbūt, politines “švytuokles” ir populizmo suvešėjimą; • silpni automatiniai stabilizatoriai ir pan. • galiausiai, lėšų trūkumas lemia didelį biudžeto deficitą (pav. 3 ir 4) ir mažina makroekonominį stabilumą.

28. Kokia išeitis iš šios neoptimalios padėties? • Vienas iš būdų yra mažinti išlaidas – privatizuoti šiuo metu viešai teikiamų privačių prekių (švietimas, sveikatos apsauga) teikimą. • Tačiau tai rizikinga: nenutrūkstamas šių paslaugų teikimas yra kritinis, tai užims daug laiko, sumažės šių paslaugų paklausa iš neturtingųjų pusės ir tai gali sumažinti socialinę sanglaudą, ilgalaikį ekonominį augimą.

29. Kokia išeitis iš šios neoptimalios padėties? (2) • Padidinti pajamas – panaikinti gausias mokesčių lengvatas, užkišti pagrindines “skyles” mokesčių sistemoje ir taip padidinti valstybės pajamų lygį iki 35-36% BVP. • Mokesčių bazės išplėtimas leistų sumažinti ribinius pajamų mokesčius, kurie lemia didžiausius iškraipymus. • Tačiau tokia reforma gali būti politiškai sunkiai įmanoma.

30. Kas lėmė neoptimalią padėtį: pamatinės priežastys? • Trumpas politikų optimizavimo horizontas; • Pernelyg įtakingi lobistai; • Socialinės politikos darymas daugiau per mokesčių sistemą, o ne tiesiogiai ir skaidriai; • Pernelyg “liberalus” požiūris į mokesčių administravimą (rinkimą); • Daugiau represinis mokesčių rinkimo būdas, o ne remiantis rinkos mechanizmų paieška; • Silpnos analitinės mokesčių rinkėjų galimybės, paskatų efektyviau rinkti mokesčius silpnumas.

31. Kas lėmė neoptimalią padėtį: konkrečios priežastys? • Prasčiausiai renkami gyventojų ir įmonių pajamų bei socialinio draudimo mokesčiai, o ne vartojimo mokesčiai; • Patentininkai - vidutinis patentininkas sumoka 8 kartus mažiau patento mokesčių nei vidutinis darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Jie taip pat moka įmokas tik bazinei pensijai; • “Autoriai” – pajamų mokesčio tarifas tik 15%, nieko nemoka “Sodrai”.

32. Kas lėmė neoptimalią padėtį: konkrečios priežastys? (2) • Privatus akcininkų (ir darbuotojų) vartojimas per firmas – atsiimamas PVM, pirkinys amortizuojamas, taip sumažinant pelno mokestį; • Mokesčių inspekcijai neužtenka išteklių su tuo kovoti, nes reikia tikrinti firmų išlaidas; • Nesubalansuoti akcizai benzinui, dyzelinui ir automobilinėms dujoms.

33. Kas lėmė neoptimalią padėtį: konkrečios priežastys? (3) • Pridėtosios vertės mokestis(PVM), jei jo tarifas vienodas visoms prekėms, ekonominio efektyvumo prasme laikomas geru mokesčiu, kadangi jis nepakeičia santykinių prekių kainų ir tai neskatina vartotojų keisti elgseną dėl mokesčio įvedimo. • Lietuvoje PVM tarifas anaiptol nėra vienodas. 2003 m. įvestas lengvatinis 5% PVM tarifas atšaldytai mėsai, kuris iškraipo konkurenciją su artimų pakaitalų gamintojais kitose maisto gamybos šakose ir netgi su likusių vartojimo prekių gamintojais.

34. Mokesčių sistemos procikliškumas • Rimtas esamos Lietuvos mokesčių sistemos trūkumas yra tai, kad mokesčių sistema yra potencialiai prociklinė, kadangi remiasi daugiausia tiesioginiais vartojimo mokesčiais (PVM, akcizas), kurie sudaro apie 40 proc. valstybės pajamų. • Po neigiamo išorinio ar vidinio šoko laikinai kritus pajamoms, vartojimas kaip taisyklė sumažėja gerokai mažiau, nes siekti kuo labiau tolygaus vartojimo namų ūkiams yra optimalu.

35. Mokesčių sistemos procikliškumas (2) • Kitas automatinis stabilizatorius, kuris iki šiol buvo labai silpnas Lietuvoje, yra bedarbių pašalpos, kadangi jų darbo užmokesčio pakeitimo santykis iki šiol buvo nedidelis. Socialinės apsaugos ministerijos iniciatyva labiau sieti bedarbio pašalpą su buvusiu darbo užmokesčiu padėtį šioje srityje turėtų pagerinti. • Automatinis stabilizatorius yra bet kuris mechanizmas, kuris sumažina autonominių išlaidų multiplikatorių ekonomikoje.

36. Mokesčių sistemos regresyvumas • Dabartinė mokesčių sistema yra de factoregresyvi. • Vienodą PVM ir akcizo tarifą moka tiek turtingi, tiek neturtingi, kadangi, administravimo prasme, jų diferenciavimas praktiškai neįmanomas, priešingai nei pajamų mokesčių. Tačiau 18 centų nuo lito sumokėto už, pavyzdžiui, duoną gerovės nuostolių prasme yra žymiai skausmingesni žemų pajamų gyventojams, nei vidutinei klasei ar turtingiesiems.

37. Išvados • Lietuvos vyriausybė turėtų atsisakyti nesėkmingų eksperimentų mokesčių srityje vykdymo politikos, ir kurti modernią vakarietišką “vidurio kelio” mokesčių sistemą, tiek perskirstomo BVP atžvilgiu, tiek mokesčių darbui ir kapitalui subalansavimo atžvilgiu. • Valstybės pajamos turi užtikrinti cikliškai subalansuotą biudžetą, pakankamą socialinę paramą, integracinių procesų ir vidaus reformų pakankamą finansavimą.

38. Išvados (2) • Ateityje, sėkmingai įvykdžius vienkartinius, dažnai istorinės transformacijos sąlygotus, tačiau kritinius augimo ir istorinio teisingumo požiūriu projektus, bus galima vykdyti nuosaikią mokesčių naštos mažinimo politiką. • Vienas iš būdų mažinti valstybės įtaką ekonomikai ateityje - privatizuoti viešai teikiamų privačių prekių (ypač aukštasis mokslas, sveikatos pasauga) gamybą.