MIŠKAI – PASAULIO TURTAS

1. MIŠKAI – PASAULIO TURTAS

2. Išmoksime: • Sąvokas: miškingumas, šiaurės ir pietų miškų juostos, rūgštieji lietūs. • Lyginti šiaurės ir pietų juostų miškus, vertinti juos ūkiniu požiūriu. • Apibūdinti Lietuvos miškų ūkį. • Žinoti, kokia žmonių ūkinė veikla kelia didžiausia pavojų miškams.Pateikti pavyzdžių. • Prognozuoti galimus pokyčius ateityje žymiai sumažėjus miškų plotams.

3. MIŠKŲ SVARBA • Miškai sugeria anglies dvideginį. • Praturtina aplinką deguonimi. • Mažina vandens nuotėkį. • Trukdo plisti dirvožemio erozijai. • Yra augalų ir gyvūnų buveinė. • Tinka poilsiui ir turizmui. • Su juo siejami įvairūs verslai.

4. PASULYJE MIŠKAI IŠSIDĖSTĘ DVIEM JUOSTOM • ŠIAURĖS JUOSTA • PIETŲ JUOSTA

5. PIETŲ JUOSTA

6. 1 UŽDUOTIS • Nustatykite, kuriose valstybėse šiaurės ir pietų miškų juostos užima didžiausius plotus.

7. 2. užduotis • Sekite pasakojimą, remkitės vadovėlio tekstu psl.96 ir atsakykite į 3 vadovėlio klausimą psl.97. a) palyginkite šiaurės ir pietų juostų miškus (Kokio klimato srityje auga? Rūšių įvairovė. Kaip greitai užauga?) b) įvertinkite juos ūkiniu požiūriu (išgaunamos medienos kiekis, medienos kokybė)

8. ŠIAURĖS JUOSTOS MIŠKŲ AUGALIJOS YPATUMAI • Miškai plyti vėsaus klimato srityse, todėl auga lėtai. • Auga nedaug rūšių medžių. • Medžiai nėra dideli. • Žemdirbystei spygliuočių plotai netinka, todėl vidutinėse platumose šių miškų daug. • Vyrauja spygliuočiai medžiai.

9. Mediena kieta, sunki, lėtai pūva. • Amžino įšalo atšiaurios teritorijos sunkiai pasiekiamos.

11. Kėnis Maumedis

12. Kedras Pilkasis kėnis

13. PIETŲ JUOSTA • Miškai plyti drėgno ir šilto, pusiaujinio ir subekvatorinio klimato juostose. • Yra kelių ardų, ūksmingi. • Juose auga nepaprastai daug rūšių medžių. Daugelis jų nepaprastai vertingi. • Labai svarbūs Žemės ekologinei pusiausvyrai.

14. Jų mediena tvirta, sunki, arba atvirkščiai, lengva, įvairių spalvų ir atspalvių. • Medžiai užauga dideli. • Norint pasiekti vertingus medžius, tenka iškirsti didelius plotus tankaus miško.

15. Pusiaujo drėgnieji miškai

16. Kaučiukmedis

17. Miškingumas • Dydis, nusakantis kokį plotą užima miškai tam tikroje teritorijoje, vadinamas MIŠKINGUMU.

18. Pasaulio miškingumas • Visos pasaulio sausumos miškingumas 30% • Didžiausi miškų plotai Azijoje, mažiausi Australijoje. • Miškingiausia – Pietų Amerika.

20. Lietuvos miškų ūkis • Lietuvos miškingumas 32 procentai. • Miškai yra valstybiniai ir privatūs. • Lietuvos miškuose sukaupta maždaug 390 mln. m³ medienos.

21. Miškų ūkis yra svarbi Lietuvos ekonomikos šaka. • Miškas teikia žaliavą medienos, popieriaus, baldų pramonės įmonėms. • Mediena ir medienos pramonės produkcija sudaro apie 11 procentų viso Lietuvos eksporto ir ši dalis nuolat auga.

22. 3. užduotis • Remdamiesi vadovėlio tekstu psl.97 paskutine pastraipa, įvertinkite miškų reikšmę Lietuvos ekonomikai.

23. 4. užduotis • Miškų plotai sparčiai mažėja. Kuriose pasaulio regijonuose miškai nyksta sparčiausiai? Vadovėlio psl. 98,99 8,9,10,11 iliustracijos

24. PAVOJUS MIŠKAMS • Miškų naikinimas atsilikusiose šalyse. • Žala miškui ekonomiškai stipriose šalyse.

25. Miškų kirtimo ekonomiškai silpnose šalyse priežastys • Greitai daugėja gyventojų ir dėl to plečiasi žemės ūkio ir gyvenviečių reikmėms naudojami plotai. • Naudojamos malkos maistui ruošti ir patalpoms šildyti. • Mediena yra mokėjimo priemonė tarptautiniams atsiskaitymams.

26. Neracionaliai kertami. • Miškų teritorijoje yra daug naudingų iškasenų telkinių, tiesiami keliai, statomos elektrinės.

27. EKONOMIŠKAI STIPRIOSE ŠALYSE • Ore esančių kenksmingų medžiagų, tokių kaip sieros dioksidas, azoto oksidas, poveikis. • Pakenkti nusilpę medžiai mažiau atsparūs kenkėjams. • Pakenktus medžius labiau veikia ekstremalūs šalčio ar užsitęsusios sausros laikotarpiai.

28. 5. Užduotis • Remdamiesi tekstais, suskirstykite miškų nykimo priežastis.

29. MIŠKŲ NYKIMO PASEKMĖS • MIŠKAI NUSTOJA KAUPTI DRĖGMĘ, KRITULIŲ VANDUO NEREGULIUOJAMAS NUTEKA ŽEMĖS PAVIRŠIUMI. • VANDENS NUOTĖKIS PASIDARO NEREGULIARUS.

30. Mažesni miškų plotai nebespės apsorbuoti anglies dvideginio. • Sumažės drėgmės atidavimas atmosferai, Žemės plotai išdžius. • Dėl mažesnio saulės spinduliavimo sugėrimo bei padidėjusio atspindėjimo, gali pakisti energijos balansas.

31. Susilpnės miškų įtaka anglies dvideginio kiekiui atmosferoje. Be to, deginant miškus, išsiskiria daug anglies dvideginio ir tokiu būdu sustiprinamas šiltnamio efektas. • Nykstant miškams, plečiasi dykumos.

32. Pasitikrinkime žinias 1. Miškai Žemėje apima plotą : a) 30 % sausumos b) 45% sausumos 2. Miškingiausias žemynas (proporcingai žemynų plotui): a) Azija b) Pietų Amerika

33. 3. Pirmaujanti pagal miškų plotus valstybė: a) Kanada b) Brazilija 4. Produktyviausi miškai: a) Pusiaujo b) Taiga

34. 5. Miškingiausia Vakarų Europos šalis: a) Norvegija b) Suomija

35. 6. Nepaprastai svarbus vaidmuo Žemės ekologinei sistemai: a) Pietų miškų juostos b) Šiaurės miškų juostos 7. Sparčiausiai nyksta: a) tropiniai miškai b) šiaurės juostos miškai

36. 8. Svarbiausia miškų nykimo silpnos ekonomikos šalyse priežastis yra: a) didžiuliai vartojimo mastai ir trumpalaikė mokėjimo priemonė. b) gaisrai ir atmosferos užterštumas.

37. 9. Vakarų, Vidurio ir Pietų Europoje natūralių miškų plotai labai maži dėl to: a) kad ten jiems augti blogos klimato sąlygos; b) kad ten miškai buvo nuolat kertami dėl derlingų dirbamų žemių.

38. 10. Miškų naikinimo sunkiausios pasekmės yra: a) pritrūks medienos pramonei ir kurui; b) plėsis dykumų plotai, sumažės anglies dvideginio atmosferoje.

39. 11. Miškų naikinimo pasekmes galėtų sumažinti: a) plėsti sodinamų miškų plotus; b) pramonėje naudoti medienos pakaitalus.

40. 12. Miškingumo didinimo būdai: a) nenaudoti medienos pramonėje; b) apželdinti mišku neeksploatuojamus karjerus, nederlingus žemės plotus, kirtavietes.

41. Namų darbas • Mokėti pasisakyti pamokos pradžioje nurodytomis temomis. Vadovėlio 4.7 paragrafas • Užduočių sąsiuvinyje atlikti 17 užduotį, psl. 39