1 / 82

Lektorė Elmyra Damonskienė

Veiklos planavimas ir laiko valdymas. Efektyvus susirinkimų ir derybų vedimas, viešas kalbėjimas, įtakos grupei žmonių darymas. Asmeninių bendravimo įgūdžių lavinimas - neverbalinis bendravimas, asmeninis įvaizdis. Lektorė Elmyra Damonskienė. 1.

rivka
Télécharger la présentation

Lektorė Elmyra Damonskienė

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. Veiklos planavimas ir laiko valdymas. Efektyvus susirinkimų ir derybų vedimas, viešas kalbėjimas, įtakos grupei žmonių darymas. Asmeninių bendravimo įgūdžių lavinimas - neverbalinis bendravimas, asmeninis įvaizdis Lektorė Elmyra Damonskienė 1

  2. Veiklos planavimas ir laiko valdymas. I dalis 2

  3. Planavimas Planavimas – veikimo būdas, padedantis pasiekti tai, ko norime. Tam reikia išnagrinėti dabartinę situaciją, nustatyti siekiamus tikslus ir numatyti prioritetinius veiksmus. Planuoti – vadinasi, viską daryti sistemingai. Nuolatiniai pokyčiai slopina norą planuoti, bet eant planui – žmogus meistriškiau kontroliuoja situaciją. 3

  4. Dažniausiai nenorą planuoti suponuoja šie veiksniai: • Baimėįsipareigotiplanoreikalavimams: gali atsiskleisti skirtumas tarp sėkmės ir nesėkmės • Trūkstapatirtiesirišmanymo, • Gailaskirtilaikoir jėgų: tai susiję su sudėtingais sprendimais ir žmonių santykiais Užsiėmę– kaisprendžiamkritines, netikėtaskrizeschaotiškai. Veikiam– kuometveiklayratikslinga, nuosekliaiapgalvota. Suplanuotasdarbas – našesnis, didinantis narių sutelktumą ir saugumą 4

  5. Progos būna palankios tik pasirengusiam protui. / L. Pasteras / • Sujunkite devynis taškus ne daugiau kaip keturiomis tiesėmis, neatitraukdami rašymo priemonės nuo popieriaus:

  6. Ekonominės krizės fone turim įjungti kūrybinį mąstymą ir siekti novatoriškų problemos sprendimų. Strateginių pokyčių įgyvendinimui būtinas kuo didesnis pasitikėjimas, o dirbdami kartu organizacijose to nepasieksime nesikalbėdami. Todėl būtini planiniai, konstruktyviai surengti susirinkimai, per kuriuos iš anksto suderinta forma dalijamasi informacija apie darbų eigą, aptariami faktai, įvairūs procesai, įpareigojantys ar nenumatyti kolegų iškelti klausimai, idėjos neutralizuojamas nerimas dėl padėties neaiškumo 6

  7. Svarbus ir susitikimų planingumas. Norėdami sukurti aiškaus ir ritmingo darbo aplinką, derėtų pasitarimus rengti nustatytais laiko intervalais. Tuomet, kai atsiras „poreikis“ kalbėti apie naujovių diegimą, pokyčius, žmonės tai suvoks kaip problemą/bėdą ir vargu ar tai juos nuteiks palankiai. Naujovėms nuteikiami žmonės tuomet, kai reguliariai keičiamasi informacija ją sisteminant ir nagrinėjant. 7

  8. SVARBU: • PLANAVIMAS – nustatymas tikslų; • ORGANIZAVIMAS – planų įgyvendinimas (metodai, priemonės); • VADOVAVIMAS – nurodymas kitiems, ką daryti; • KONTROLĖ – užtikrinimas, kad viskas būtų atlikta laiku ir gerai.

  9. Siekiant tobulinti Jūsų įnašą į bendruomenės klestėjimą, atsakykite į šiuos klausimus: • Kur mes esam šiuo metu? • Kur norėtumėm būti? • Kaip ten pateksim? • Kaip sužinosim, kad ten patekom?

  10. Momentinė nuotrauka: • Privalumai:gabumai, techniniai įgūdžiai, paslaugos kokybė, gera padėtis vietos atžvilgiu.. • Trūkumai: ką turėtumėt keisti, pataisyti, ko vengti, taip suvoksime savo galimybių ribas, atsisakysime nerealių planų • Galimybės: perspektyvos, kas duotų naujų impulsų Jūsų veiklai, pvz.: kokios galimybėsbendradarbiauti su kitomis bendrijomis užsienyje, pagerinti techniką • Kliūtys: jūs turėsite iš anksto parengtą atsitiktinumų įveikimo planą, o neaiški grėsmė visada atrodo didesnė,

  11. PROGRAMOS DERINIMAS SU VIZIJA IR MISIJA Vizija - suteikia žinių apie ateitį ir pasitikėjimo Misija - telkia žmonių pastangas ir veiksmus viena kryptimi Pasižymi: • Unikalumu – tikti ir priklausyti tik tai vienintelei organizacijai, atitikti, veikti ir motyvuoti visų žmonių veiksmus ir įsitikinimus; • Pirmenybe žmonių poreikiams; • Tikrovišku organizacijos stipriųjų ir silpnųjų pusių vertinimu; • Vizijoje išreikštomis galimybėmis; • Konkrečiomis formuluotėmis ir įgyvendinimumu; • Lankstumu, galimybėmis prisitaikyti prie permainų.

  12. Pateikite savosios bendruomenės strateginės komunikacijos nuostatas • VIZIJA – per 5 metus tapti (stalviršių) rinkos lyderiu (1-2vieta) Lietuvoje; • MISIJA – gaminti pigius, tačiau aukštos kokybės (stalviršius); • STRATEGINĖS KOMUNIKACIJOS KRYPTYS: *Pagal bendrosios ir specializuotos spaudos dėmesį aplenkti pagrindinį konkurentą X; **Vystyti bendradarbiavimą su vietine bendruomene ir didinti jos pripažinimą. • STRATEGINIAI KOMUNIKACIJOS UŽDAVINIAI: • * Tapti geriausia regione vertinama bendruomene (1 vieta); • **Tapti būtinu vietinės bendruomenės dalyviu (~ 30 proc. vietinės bendruom. paminėjimų susiję su organizacija); • ***Nacionaliniu lygmeniu tapti pripažintu savo pramonės šakos ekspertu (~ 10 proc. nacionalinės spaudos publikacijų, skirtų atitinkamai pramonei, turi paminėti organizaciją)

  13. Nustatykite pagrindines užduotis ir suplanuokite veiksmus, pvz.:: • Ištirti rinką ir nustatyti paklausą: kokios tendencijos tam tikrose apylinkėse.. • Užtikrinti asmeninį aptarnavimą; • Išugdyti darbuotojų įgūdžius; • Imtis reklamos naujiems klientams pritraukti: surengti reklaminį vakarą, užsakyti vaišes, dalyvių sąršą. • Įvertinti sąnaudas • Sudėliokime plano prioritetus.

  14. Kodėl trūksta laiko? • NUOLATINIS SKUBĖJIMAS • PERVARGIMAS • BLAŠKYMASIS • APSIKROVIMAS DARBAIS • DARBO NEŠIMASIS Į NAMUS • AŠ PATS • NEPLANINGAS DARBAS • NEPAKANKAMA DARBO MOTYVACIJA

  15. *** Jei darbo dieną pradėsite nesuplanavę, jūs paprasčiausiai reaguosite į kitų žmonių ar įvykių keliamus reikalavimus ir visą dieną ginsitės, blaškysitės, pakliūsite į aplinkybių vergiją. Jei patys nesugebėsite planuoti ar valdyti savo laiko, už jus tai padarys kiti, ir ne todėl, kad jie blogi, tiesiog jie naudosis Jūsų laiku tiek, kiek leisite. Geri laiko planuotojai skiria savo laiką ne tiems, kurie jo savanaudiškai/beprasmiškai reikalauja Jūsų ar Jūsų darbo atžvilgiu, bet tiems, kurie jo “verti”. 15

  16. Asmeninių bendravimo įgūdžių lavinimas - neverbalinis bendravimas, asmeninis įvaizdis II dalis

  17. PAGRINDINĖS LAIMĖS SĄLYGOS 1. AUTONOMIJA – jausmas, kad pats pasirenki gyvenimo tikslus ir atsakingai juos įgyvendini. 2. KOMPETENCIJA – jausmas, kai pasirinktą veiklą atlieki kokybiškai. 3. SOCIALINIAI RYŠIAI – susietumo su kitais žmonėmis jausmas (klientais, kolegomis) 4. SAVIGARBA - tai pagarbos pačiam sau, pasitikėjimo savimi jausmas. Jis išreiškia tai, ar mes laikome save gabiu, energingu, valingu, sugebančiu kontroliuoti save, savarankišku, patikimu žmogumi. 17

  18. KIEKVIENAS SUTIKTAS YRA MŪSŲ VEIDRODIS. BENDRAVIMAS - TAI DVIEJŲ AR DAUGIAU ŽMONIŲ TARPUSAVIO SĄVEIKA, KURIOS METU NE TIK PERDUODAMA INFORMACIJA, BET IR PATENKINAMI SAUGUMO, SAVIRAIŠKOS, DOMINAVIMO IR KITI POREIKIAI. 18

  19. SIMPATIJĄ – PALANKUMĄ ŽMOGUI LEMIA : PANAŠUMAS ARTUMAS FIZINIS PATRAUKLUMAS ELGESIO KULTŪRA PAGARBUS ĮSIKLAUSYMAS SAIKAS 19

  20. ATVIRUMO BEI PATRAUKLUMO SĄRYŠIS Patrauklumas(%) Atvirumas (%) 20

  21. ESMINIAI BENDRAVIMO PRINCIPAI EMPATIJA - sugebėjimas įsijausti į kito žmogaus padėtį: ką galvoja, jaučia, siekia. Nuoširdi PAGARBA pašnekovui. AUTONOMIŠKUMAS – gebėjimas kiekviename bendravimo akte išlikti pačiu savimi, nesidangstant ,,kaukėmis”. AKCEPTACIJA – priimti pašnekovą tokį, koks jis yra, be išankstinių nuostatų. 21

  22. “Kai susitinka du žmonės, iš tikrųjų susitinka šeši – kiekvienas toks, koks įsivaizduoja esąs, kokį jį esant įsivaizduoja kitas ir koks jis iš tikrųjų yra.” Williams James

  23. Pirmosios bendravimo akimirkos nulemia bendradarbiavimo efektyvumą dėl šių veiksnių: Koks žmogus (A) yra iš tikrųjų Kokiu žmogus (A) save suvokia Kokiu žmogus (A) suvokia kitą žmogų(B) Koks žmogus (B) yra iš tikrųjų Kokiu žmogus (B) save suvokia Kokiu žmogus (B) suvokia žmogų (A) 23

  24. Orlene Weissman ydingų nuostatų skalė Savigarbos priklausomybė nuo: Pritarimo; +10 Meilės; Pasiekimų; Tobulumo; 0 Atlyginimo; Galios; Autonomijos. -10 24

  25. KALBA KŪNO (NEVERBALINĖ): KONVENCIONALŪS ŽENKLAI – sutartiniai; SPONTANIŠKI ŽENKLAI – nesąmoningi, atspindintys tikruosius žmogaus jausmus ir ketinimus tam tikroje aplinkoje ir atitinkamame kontekste. VERBALINĖ: PRANEŠIMO TURINYS (apie ką aš informuoju) SAVĘS ATSKLEIDIMAS (ką aš pats apie save pasakau) SANTYKAI (kokios aš nuomonės apie bendravimo partnerį/ius) KREIPIMASIS (kas yra prašoma, liepiama, įsakoma, kokio elgesio tikimąsi) 25

  26. PASITIKINČIO SAVIMI GESTAI BEI KALBA Atpalaiduoti raumenys, tiesi rami stovėsena; Atlošti pečiai, ryžtinga eisena; Nesukryžiuotos, nesugniaužtais kumščiais rankos; Žvilgsnis nukreiptas tiesiai į akis; Stiprus ir aiškus balsas; Spalvingas ir išraiškingas kalbos tonas; Sėdėsena tiesi ar kiek palinkusi į priekį; Frazės: aš norėčiau, kad jūs..., aš jaučiu..., man nepatinka..., kokia jūsų nuomonė..., aptarkime..., kaip mes galėtumėme išspręsti.... 26

  27. PASITIKINČIO SAVIMI ŽMOGAUS ELGESYS Sugeba suvokti ir atvirai, aiškiai išsakyti savo norus, jausmus, nuomonę, mintis; Apgina savo interesus bei teises loginiais argumentais, neįžeidžiant kito žmogaus ir nesukeliant agresijos; Su pagarba žiūri į pašnekovą. Kreipiasi į kitą žmogų su prašymu ar klausimu; Moka pasakyti “ne” Konstruktyviai priima kritiką ar neigiamą atsakymą savo atžvilgiu; Mažiau priklauso nuo aplinkinių paskatinimo ir pagyrimo; Įtikintas pagrįstų argumentų, gali pakeisti savo poziciją ir eiti į kompromisą. 27

  28. NEPASITIKINČIO SAVIMI GESTAI BEI KALBA Akių kontakto su pašnekovu vengimas; Tylus, abejojantis balsas; Nervingi judesiai; Suspausti kumščiai; Sukryžiuotos ant krūtinės rankos; Daužymas ranka į stalą; Nuleisti pečiai; Bandymas pernelyg priartėti prie pašnekovo; Nuleistos akys; Ranka pridengta burna; Monotoniškas balsas; Nervinga ar sarkastiška šypsena. 28

  29. DŽEIMSO - LANGĖS DĖSNIS ŽMOGUS SAVO EMOCIJAS GALI REGULIUOTI VALDYDAMAS KŪNO LAIKYSENĄ , JUDESIUS BEI POZITYVIAI INTERPRETUODAMAS MINTIS. • DIRGIKLIS • KŪNO ATSAKAS • MINČIŲ INTERPRETACIJA • EMOCIJA 29

  30. EMOCIJŲ VALDYMO LAIPTELIAI DIRGIKLIS POZITYVI MINČIŲ INTERPRETACIJA PALANKI KŪNO LAIKYSENA TEIGIAMA EMOCIJA 30

  31. EMOCINIS INTELEKTAS Savo emocijų suvokimas; Kitų žmonių emocijų suvokimas; Savo emocijų valdymas; Kitų žmonių emocijų valdymas 31

  32. KIEKVIENAS BENDRAVIMO AKTAS PRASIDEDA PSICHOLOGINIO KONTAKTO UŽMEZGIMU: PAŠNEKOVAS TURI TAPTI PAČIU SVARBIAUSIU APLINKOS KOMPONENTU, ANKSTESNĖS MINTYS IR VEIKLA TURI BŪTI PERKELTA Į ANTRĄJĮ PLANĄ, VISAS DĖMESYS KONCENTRUOJAMAS Į POKALBĮ. 32

  33. INFORMACIJOS PERDAVIMO FORMOS: AKUSTINĖ Turi įtakos pasisakymo greitis, balso tonas, intonacija, stiprumas, ritmas, pauzės, humoras. VIZUALINĖ Turi įtakos pasisakymo vaizdumas: prelegento neverbalinė (kūno) kalba, išvaizda, vaizdinės piemonės – lentelės, schemos, diagramos, žemėlapiai, skaidruolės, modeliai, medžiagos ryškumas. 33

  34. BENDRAVIMO KANALAI 34

  35. KOMUNIKACIJA Grįžtamasis ryšys Informatorius Klausytojas Ikikalbinės minčių tendencijos gimtis Emocijos Supratimas Kodavimas - minčių įraidinimas Klausymosi filtrai - detalių pokyt. Garsų virsmas mintimis Įgarsinimas Girdėjimas Perėjimas 35

  36. KLAUSYMOSI BARJIERAI, IŠKREIPIANTYS KALBOS SUVOKIMĄ: VIDINIAI FILTRAI, kai įtakoja ne informacija, o nusistatymas kalbančiojo atžvilgiu (pvz.: ką naujo gali man pasakyti pensininkas), savi apmąstymai, konformistiškumas, emociškumas, konservatyvios nuostatos, nuovargis, kritikos baimė, “visažinystė”... IŠORINIAI FILTRAI – tai negatyvi aplinkos įtaka – triukšmas (telefono skambučiai, žmonių judėjimai) apšvietimas, šaltis, tvankumas, drėgmė, kalbančiojo individualios ypatybės (mikčiojimas, euforija, abejingumas, įžulumas, kalbos įmantrumas, nenuoseklumas, per lėta ar per greita minčių raiška, neįdomi tema....) 36

  37. KETURIOS “KLAUSYMOSI AUSYS”: Kas jis per vienas? Kaip jis su manimi kalba? Kaip suprasti turinį? Ką aš turiu daryti, jausti, galvoti, girdėdamas jo turinį? 37

  38. EFEKTYVUS KLAUSYMASIS: Girdėjimas – dėmesys garsams; Supratimas – pranešimo įsisąmoninimas; Atsiminimas – gebėjimas atkartoti; Interpretavimas – gebėjimas įžvelti daugiau nei pasakyta; Įvertinimas – nuomonės susidarymas; Reagavimas – tai dėmesingumo parodymas klientui. 38

  39. KLAUSYMO TIPAI Gynybiškasis: *Informacija suvokiama kaip grėsminga; ne tiek klausomasi partnerio, kiek kuriami kontrargumentai, skubama teisintis ar ginčytis. Pasyvusis: *Informacija atsijojama, ne tiek klausomasi partnerio, kiek galvojama apie savo interesus, problemas, demonstruojamas abejingumas. Aktyvusis * Klausomasi atidžiai, partneris skatinamas kalbėti daugiau ir plačiau, valdomas pokalbis, stengiamasi suprasti ‘tarp eilučių’, kreipiamas dėmesys į neverbalinę kalbą.

  40. DAŽNIAUSIAI PASITAIKANČIOS KLAUSYMOSI KLAIDOS: ,,Užbėgimas į priekį” – pertraukinėjama, skubama daryti išvadas, spėliojama; ,,Klausomasi” (linkčiojama galva, įsiterpiama žodeliais ,,taip”), tačiau mąstoma apie svarbesnes asmenines problemas; Klausomasi, bet žvilgsnis klaidžioja po aplinką, apžiūrinėja žmogų; Neigiama nuostata kalbančiojo atžvilgiu; Nedėmesingumas(pvz.: pasireiškintis esant nuovargiui, emociniam susijaudinimui ir laiko stokai). 40

  41. STATUSO IR LYTIES ĮTAKA KLAUSYMUISI Dėmesingiau klausomasi tų, kurie yra aukštesnio statuso; Besikalbantys du vyrai ar dvi moterys – pertraukia vienas kitą vienodu dažniu; Jei kalba vyras ir moteris – vyras pertraukia moterį ~ du kartus dažniau; Vyrai labiau koncentruojasi į pokalbio turinį, o moterys – į patį bendravimo procesą; Vyrai ~ įdėmiai klausosi tik pirmąsias 10-15 s., kai tik paaiškėja tema, jie ima ieškoti, ką dar galima būtų pridurti prie to, kas pasakyta, kaip tai galima sukritikuoti; Jie labiau linkę iki galo neišklausę teikti išvadas ar pasiūlymus; Moteris greičiau bendravimo partnerį įvertina kaip asmenybę, supranta kalbančiojo jausmus, rečiau nutraukia kalbantįjį, o jei ir nutraukia, dažniausiai grįžta prie tų klausimų, ties kuriais buvo sustota; Vyriškasis stilius gali sukelti pašnekovui diskomfortą, trukdyti kitam išsakyti mintis, o moteriškasis gali būti nepakankamai efektyvus.

  42. Charizmatinis lyderis: 42 • Turi aiškų savo tikslą – viziją; • Numato nuoseklų planą tikslui pasiekti; • Sugeba save valingai disciplinuoti tikslo link; • Atidžiai išklauso kitus; • Išklausęs – suvokia kitų poreikius ir interesus; • Padeda kitiems siekti jų tikslų ir patenkinti jų poreikius.

  43. Efektyvus susirinkimų ir derybų vedimas, viešas kalbėjimas, įtakos grupei žmonių darymas. III dalis

  44. Jilli Cooper : Susirinkimai panašūs į kokteilio pobūvius. Niekas nenori į juos eiti, tačiau dažniausiai įsižeidžia, jeigu jų nepakviečia.

  45. UŽDUOTIS Susiporuokite Nuspręskite, kuris iš Jūsų bus vadovas, kuris pavaldinys; Atsisėskite “nugaromis” vienas į kitą; Vadovas piešia ir liepia tai daryti pavaldiniui, kuris piešinio nemato, bet girdi instrukcijas; Atlikus užduotį, palyginkite piešinius; Pasikeiskite rolėmis ir pakartokite pratimą Ar tarpusavio piešiniai panašūs? Jei skiriasi – kokios priežastys?

  46. DALYKINIO SUSIRINKIMO TIKSLAS INFORMUOTI IŠSIAIŠKINTI ĮTIKINTI IŠLAIKYTI DĖMESĮ SUSIVIENYTI IŠSPRĘSTI PROBLEMAS Efektinga vieša kalba – siekiamo tikslo garantas

  47. Susirinkimas – tai kurio nors klausimo, problemos viešas aptarimas ir svarstymas tam tikroje patalpoje. Svarbūs: TIKSLAI UŽDAVINIAI DARBOTVARKĖ DALYVIŲ SĄRAŠAS VAIDMENYS VIETA LAIKAS METODAI PRIEMONĖS

  48. Praeitis ir dabartis – mūsų priemonės, tik ateitis mūsų tikslas/B. Paskalis/ Tik gerai įsisąmoninę tikslą (viziją), pasirinksime tinkamas priemones ir iškelsime teisingus uždavinius. Vienas iš pagrindinių uždavinių rengiant susirinkimą – informacijos apie sprendžiamas problemas paieška, jos analizė, spendimo variantų generavimas, susirinkimo dalyvių mąstymą atakuojančių klausimų iškėlimas ir vaidmenų paskirstymas.

  49. SUSIRINKIMO DALYVIAI IR JŲ VAIDMENYS VEDĖJAS – PIRMININKAS: Atidaro, uždaro ar atideda posėdį; Suteikia žodį oratoriams; Nustato ir reguliuoja kalbų trukmę; Palaiko tvarką; Prireikus teikia paaiškinimus; Nutraukia pastabas, nesusijusias su svarstomu klausimu; Užtikrina diskusijos produktyvumą; Tarpininkauja organizuodamas neoficialias dikusijas;

  50. SEKRETORIUS: Organizacinė parama; Kvietimai; Protokolai; Svečių priėmimas; Transportas; Ryšys su vietos valdžia; Salė; Priemonės. PRANEŠĖJAI; EKSPERTAI; SVEČIAI SUSIRINKIMO DALYVIAI IR JŲ VAIDMENYS

More Related