1 / 14

SOCIALINĖS APSAUGOS EKONOMIKA

SOCIALINĖS APSAUGOS EKONOMIKA. 3. Socialinio draudimo teoriniai aspektai Doc. T.Medaiskis 20 14. Pajam ų netolygumas gyvenimo ciklo metu. Gyvenimo ciklo metu pajamos didėja ar mažėja; susirgus, netekus darbo, pasenus ar tapus neįgaliu jos prarandamos, o gyventi reikia. Galimos išeitys:

Télécharger la présentation

SOCIALINĖS APSAUGOS EKONOMIKA

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. SOCIALINĖS APSAUGOS EKONOMIKA 3. Socialinio draudimo teoriniai aspektai Doc. T.Medaiskis 2014

  2. Pajamų netolygumas gyvenimo ciklo metu Gyvenimo ciklo metu pajamos didėja ar mažėja; susirgus, netekus darbo, pasenus ar tapus neįgaliu jos prarandamos, o gyventi reikia. Galimos išeitys: • Taupymas Bet taupyti gali būti neracionalu: atsisakydami šiandieninio vartojimo, galime kaupti sumas širdies operacijai (o jos nepri-reiks), gyvenimui iki 100 metų (o gyvensime 70), nedarbo atvejui ( o taip neatsitiks) • Draudimas Daugeliu atvejų protingesnė išeitis.

  3. Draudimo esmė: pavyzdys Draudimo esmė: mokame palyginti nedideles sumas, kurias prarandame, jei draudiminis įvykis neįvyksta; bet jei įvyksta, kompensuojama kur kas didesnė žala, nei sumokėta draudimo įmokų. Pavyzdys: Dviračio vertė L = 500 litų. Pavagia 1 iš 100 dviračių: p = 0,01. Draudikas galvoja: apdrausiu 1000 dviračių, 10 pavogs, taigi teks išmokėti 10*500 = 5000 litų. Be to, administravimas man dar kainuos α =5%, taigi mano išlaidos bus 5250 litų. Todėl iš apdraustųjų turiu surinkti po I = 5250/1000 = 5,25 lito už draudimą. Apdraustasis galvoja: geriau man sumokėti 5,25 lito ir nerizikuoti, kad prarasiu 500 lt.

  4. Draudimo esmė Draudimo esmė – rizikų sujungimas (perskirstymas,pasidalinimas rizika) Aktuarinė įmoka I = (1 + α) p L p – įvykio tikimybė, L – apdraustoji vertė, α – draudimo bendrovės antkainis, kuriuo dengiamos administracinės išlaidos ir bendrovės pelnas; I – įmokos dydis arba kaina, kuria draudimo paslaugos bus siūlomos rinkoje. Kad tai veiktų, turi būti paklausa - rizikos vengiantys (risk averse) individai; jų pakankamai daug, kad rizikos galėtų būtų apjungiamos; kad būtų draudimo nauda apdraustajam ir draudimo vykdytojui Didžiųjų skaičių dėsnio reikšmė formulės veikimui: kuo daugiau apdraustųjų, tuo patikimesnis tikimybės p apskaičiavimas. Rizika ir neapibrėžtumas.

  5. Kodėl draudimas nuo socialinių rizikų turi būti privalomas ? • Trumparegystė Nors žmonės supranta socialinių rizikų pavojų, praktiškai labai daug šansų, kad daugelis draudimą ignoruos („aš nesirgsiu”, „aš pensijos nesulauksiu”, „aš pats susitaupysiu”, „neįgalumas man negresia” ir t.t. Barr: Thus people are rational for the future, butnot for the present; but when the futurearrives it is the present, so the short-term wins. Examples: start dieting tomorrow; give up smokingtomorrow; but when tomorrow comes ... • Apdairiųjų apsauga Jei didelė dalis nesidraus ir nemokės įmokų, tai, bėdai atsitikus, juos teks šelpti ir išlaikyti kitiems...

  6. Socialinio draudimo būtinybė Kodėl apsaugai nuo socialinių rizikų nepakanka privataus sektoriaus vykdomo (aktuarinio) draudimo, o yra reikalingas viešojo (valstybinio) sektoriaus vykdomas socialinis draudimas? Atsakymas diskusijai: socialinių rizikų pobūdis yra toks, kad draudimas nuo jų nepakankamai tenkina būtinas privačiam draudimui sąlygas.

  7. Kas neleidžia veikti aktuariniam draudimui • Neapibrėžtumas vietoj rizikos. • Nepalanki atranka. • Moralinė rizika.

  8. Neapibrėžtumas, o ne rizika(uncertainity versus risk) • Individualių rizikų tikimybės nepriklausomos. • Rizikos tikimybė turi būti žinoma (rizika, o ne neapi-brėžtumas). • Rizikos tikimybė mažesnė už vienetą. • Turi būti pakankamai didelė paklausa draudimo rūšiai (pakankamai daug risk averse žmonių). Jei šių sąlygų nėra, aktuarinis draudimas sunkiai gali veikti

  9. Nepalanki atranka (adverse selection) • Nepalanki atranka pasireiškia, kai skirtingos rizikos individams taikomas vienodas draudimas (vienodos įmokos, sąlygos ir pan.) Pavyzdžiui, vienodos sveikatos draudimo įmokos sveikiems ir ligotiems, jauniems ir seniems; motinystės draudimo įmoka vyrams ir moterims; pensijų anuitetai vyrams ir moterims. • “Geros” rizikos traukiasi, draudikui lieka tik “blogos”, ir taip visas draudimas gali žlugti.

  10. Moralinė rizika (moral hazard) Atsiranda tada, kai apdraustasis gali be draudiko žinios didinti jo išlaidas (dažnai su nauda sau): • su žala ir sau (savižudybė) • be žalos sau (nesirūpinama sauga, prevencija) • su nauda sau didinama rizikos tikimybė ar išmokos dydis (bėgu draustis nuo nedarbo, nes žinau, kad žada mane atleisti; ruošiuosi gimdyti; taip pat: padegimas, gydytojo ir paciento suokalbis, etc.) Abiem atvejais (nepalankios atrankos ir moralinės rizikos) susiduriam su informacijos asimetrija: draudikas nežino to, ką apie save žino apdraustasis

  11. Socialinio draudimo panašumas į aktuarinį • Draudžiama nuo tam tikrų rizikų; išmokos mokamos tik joms ištikus. Tie, kam neatsitiko, moka už tuos, kam atsitiko. • Išmokos siejamos su įmokų mokėjimo faktu ir jų dydžiu. Gavėjo turtinė padėtis nesvarbu – svarbu, ar įvyko tai, nuo ko buvo drausta. • Socialinio draudimo lėšos gali būti naudojamos tik socialinio draudimo išmokų reikmėms.

  12. Socialinio draudimo skirtumai nuo aktuarinio: privalomas dalyvavimas • Leidžia išvengti trumparegystės (myopia). Užtikrina reikiamą draudimo mastą. • Leidžia išvengti nepalankios atrankos, gresiančios dėl įmokų nesiejimo su rizika.

  13. Socialinio draudimo skirtumai nuo aktuarinio: negriežtumas, perskirstymas • Negriežtas draudimo kontraktas: įstatymą kaitalioja įstatymų leidėjas. Bet geriau gina nuo neapibrėžtumo ir įgalina drausti nuo rizikų, kurių vengtų privatus sektorius. • Atlieka ne tik rizikos, bet ir pajamų perskirstymą: neproporcingos įmokoms išmokos, išmokų “lubos”, neįmokiniai laikotarpiai ir t.t. Todėl galimas socialinio draudimo subsidijavimas valstybės lėšomis.

  14. Privatus draudimas Savanoriškas Griežtai laikomasi kontrakto sąlygų Įmokų dydis siejamas su rizika ir išmokos dydžiu Tik rizikos perskirstymas Palyginti didelė administravimo kaina Socialinis draudimas Privalomas Sąlygas keičia įstatymų leidėjas Įmokų dydis tik iš dalies siejamas su rizika ir išmokos dydžiu (“lubos” įmokoms, neįmokiniai laikotarpiai ir t.t.) Šalia rizikos perskirstymo siekiama socialinių tikslų, pajamų išlygi-nimo ir t.t. Išmokų maksimumai. Palyginti nedidelė administravimo kaina Socialinio draudimo skirtumai nuo aktuarinio Taigi socialinis draudimas – “ne visai” draudimas. Vieni laiko tai jo trūkumu, kiti kaip tik privalumu.

More Related