Doc. dr. Alona Rauckienė Klaipėdos universitetas, Ugdymo metodikų katedros vedėja

1. KITŲ ŠALIŲ PATIRTIS KURIANT INTEGRUOTĄ GAMTOS MOKSLŲ TURINĮ IKT PAGRINDU ANALIZĖTyrimo pristatymas Doc. dr. Alona Rauckienė Klaipėdos universitetas, Ugdymo metodikų katedros vedėja Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

2. Turinys • Tyrimo tikslai ir uždaviniai • Tyrimo programa • Pagrindinės sąvokos • Užsienio šalių integruoto gamtamokslinio ugdymo taikant IKT patirties analizė • Atvejų analizė: Įtinklintas mokymas, Konstruktyvus mokymas taikant kompiuterinį modeliavimą • Išvados ir rekomendacijos Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

3. Situacijos analizė • Šiandien besikeičianti visuomenė iššaukia ugdymo turinio ir ugdymo proceso kaitą. Šiuolaikinis žmogus skęsta informacijos ir technologinių naujovių sraute. Iškyla būtinybė gebėti orientuotis sukurtoje gausoje. Iki šiol mokyklose vyraujantis į atskiras disciplinas suskaidytas mokymo turinys neugdo gebėjimų pritaikyti įgytas žinias veikloje ir vertybių, reikalingų aktyviam piliečiui kurti ateities pasaulį. • Mokykloje turėtų būti formuojamos problemos ir klausimai, skatinantys moksleivius savarankiškai spręsti problemas, ieškoti atsakymų, taikyti dalykų žinias realiose gyvenimo situacijose. • Todėl viena aktualiausių švietimo reformos problemų tapo integruoto ugdymo problema, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys Bendrosiose programose ir išslavinimo standartuose. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

4. Ugdymo turinio reformavimo aspektai • Ugdymo procesas vyksta technizuotų kompiuterizuotų masinės informacijos priemonių fone; • Masinės informacijos priemonės formuoja masių žmogų. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

5. Mokymoturinio integraciją lemia (pagal Raja Roy Singh, 1993) • pažinimo sferos plėtra, informacinės- komunikacinės technologijos; • pasaulio tarpusavio priklausomybės didėjimas (globalizacija); • naujos globalinės problemos ir būtinybė jas spręsti; • būtinybė priartinti švietimą prie pažangiausio pažinimo (supažindinti moksleivius su įvairesnėmis disciplinomis, siekti išugdyti tarpdalykinius sugebėjimus, mokėjimą identifikuoti ir formuluoti problemą ir efektyviai taikyti žinias ir įgūdžius jai spęsti ir kita); • mokymo ir globalinių problemų tiesioginis ryšys (probleminio – integruoto mokymo taikymas ir plėtojimas). Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

6. Gamtos mokslų mokymo integravimo priežastys( Blum. A, 1994) • Įvairių disciplinų ribos nuolat keičiasi, todėl atsiranda naujų disciplinų; • integruotas gamtos dalykų mokymas padidina mokymo transformaciją, t.y. besimokantieji lengviau pastebi sąvokų, principų, koncepcijų vidinius ryšius; • vaikai negali mokytis ta pačia logine tvarka, kuria mokslinė disciplina parengta. • esant integruotam gamtos mokslų dalykų kursui atskirų dalykų mokytojams suteikiama galimybė planuoti ir mokyti kartu, auga jų bendradarbiavimas. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

7. Tyrimo tikslas Atlikti IKT taikymo gerinant integruotą gamtamokslinio ugdymo kokybę kitose šalyse (UK, Belgijos, Vengrijos ir Lenkijos) patirties analizę ir pateikti apibendrinančias išvadas ir rekomendacijas. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

8. Siekiant tyrimo tikslo buvo iškelti šie uždaviniai: • atskleisti kitų šalių gamtamokslinio ugdymo turinio principus ir struktūrą; • atskleisti kitų šalių integruoto gamtamokslinio ugdymo praktiką; • nustatyti integruotame gamtos mokslų ugdyme taikomų IKT mokymosi išteklių pobūdį, tipą, rūšį ir elektroninę struktūrą; • atskleisti integruotų gamtos mokslų IKT pagrindu mokymosi išteklių naudojimo galimybes ir metodiką; • išanalizuoti integruoto gamtos mokslų IKT pagrindu mokymosi išteklių diegimo praktika; • pateikti išvadas ir rekomendacijas, sudarančias prielaidas naujo integruoto gamtos mokslų kurso IKT pagrindu pedagoginiam organizaciniam modeliui sukurti. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

9. Integruoto gamtamokslinio ugdymo gerinimo galimybės taikant IKT. Belgijos patirtis. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

10. Belgijosšvietimo sistema Belgijos švietimo sistemos ugdymo lygiai. • Ikimokyklinis (iki 6 metų); • Pradinis (nuo 6 iki 12 metų); • Vidurinis (12-18 metų); • Aukštasis (universitetinis ar politechnikinis). Bendrasis vidurinis ugdymas (Algemeen Secundair Onderwijs; ASO; Enseignement Secondaire général. (apie 40  visų moksleivių). Techninis vidurinis ugdymas (Technisch Secundair Onderwijs; TSO; Enseignement Secondaire technique) (apie 30 visų moksleivių). Profesinis vidurinis (Beroepssecundair Onderwijs; BSO; Enseignement Secondaire professionnel ) (apie 30 visų moksleivių). Meninis ugdymas (Kunstsecundair onderwijs; KSO; Enseignement Secondaire artistique(apie 2 visų moksleivių). Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

11. Belgijos (prancūziškosios bendruomenės) Fundamentalių pradinės mokyklos studijų programos struktūra Vertikali struktūra Horizontali struktūra Ugdymo sritys: I. Fizinis ugdymas II. Pažinimas II.A. Mokslinis pažinimas II.B. Istorinis pažinimas II.C.Geografinis pažinimas III. Fundamentalios kalbos (Semiotika) III.A. Matematika III.B. Prancūzų kalba IV. Meninis ugdymas V. Šiuolaikinės kalbos ( komunikacija) VI. Technologinis ugdymas VII. Ugdymas Media Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

12. Komentarai: • Integruoto gamtamokslinio ugdymo gerinimo galimybės taikant IKT, Belgijos švietimo sistemos kontekste išsiskiria švietimo lygių klasifikacija ir ugdymo profiliavimu. • Remiantis Švietimo lygių klasifikacija, 5-6 klasių mokiniai priklauso pradžios mokyklos 3 ciklui (klasei). • Mokiniai baigę pradinę mokyklą renkasi vidurinės mokyklos studijų kryptį ( taigi, tik 40% 12-18 metų mokinių pasirinkusių bendrojo lavinimo kryptį, studijuoja IKT kaip atskirą dalyką, pagal parengtą studijų programą). Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

13. Komentarai (tęsinys) • Belgijos ikimokyklinis ir pradinis ugdymo lygiai orientuojasi į bazinių ir fundamentinių žinių formavimą, įgūdžių lavinimą ir kompetencijų plėtrą. Ugdymo sistema-tradicinė. Dalykinė sistema tampa reikšminga vidurinėje mokykloje. (Education.., 2006). • Pradžios mokyklos Fundamentaliųjų studijų programos turinys išskiria 7 ugdymo sritis. • Gamtamokslinio ugdymo sritis įvardinamas kaip “Pažinimas”, į kurį įeina “ Mokslinis pažinimas”, “Istorinis pažinimas” ir “Geografinis pažinimas”. • IKT ugdymas įvardinamas kaip “Ugdymas Media”. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

14. Belgijos IKT integravimo mokymo procese strategija • Realizuojant IKT integravimo ugdyme strategiją Belgijos Švietimo ministerija parengė iniciatyvas, kurios skirtingai įgyvendinamos pagrindinėse Belgijoje esančiose bendruomenėse (prancūzų ir flamandų). • 2001 metais Belgijos Prancūziškosios bendruomenės vyriausybė parengė IKT integravimo strateginį dokumentą – Belgijos Prancūziškosios bendruomenės Ateities Chartija (The Charte d’avenir pour la Communauté Wallonie-Bruxelles (Charter for the future of the French Community of Belgium). Belgijoje (prancūzų bendruomenėje) yra įgyvendintos šios iniciatyvos (Eurydice..., 2004): • Multimedijos aprūpinimo schema pagrindinėje ir vidurinėse mokyklose (1998-2001) • Pagrindinių ir vidurinių mokyklų aprūpinimas internetu (nuo 1998 metų) • Pagrindinių ir vidurinių mokytojų rengimas ir kvalifikacijos kėlimas (nuo 1999). Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

15. Belgijos IKT integravimo ugdyme patirtis • Beveik visos Belgijos mokyklos yra aprūpintos kompiuteriais ir internetu. • 74% mokyklų naudoja plačiajuosčią interneto prieigą. Pagal šiuos duomenis Belgija yra penkiolikta iš 27 ES šalių, dalyvavusių tyrime (Benchmarking..., 2005). • 35% Belgijos mokytojų, turinčių pakankamą prieigą prie interneto mokykloje, būtina IKT naudojimo klasėje kompetencija ir motyvacija ją naudoti iškelia Belgiją į 11 vietą (iš 27 tirtų Europos šalių). • Belgijos mokyklos pasiekė beveik 100% aprūpinimo kompiuterių įranga mokykloje lygį prieš 5 metus, tačiau kompiuterių skaičiaus 100 vaikų išliko tas pats – 10 kompiuterių, o tai yra mažiau EU25 vidurkio. Komiuteriai mokykloje naudojami skirtingiems tikslams ir kaip dalis įvairių dalykų mokyme, ir kaip atskiras dalykas. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

16. IKT aprūpinimas Belgijos pradžios mokyklose Pradžios mokykloje aprūpinimas IKT įranga yra mažiausias (lyginant su vidurinės ir profesinio ugdymo mokyklomis) (pagal Learnind HTS 2006 duomenis): • 7.7 kompiuteriai 100-ui moksleivių (tik 5.2 turi internetinį ryšį); • didžiausias skirtumas tarp pradžios mokyklos ir kitų švietimo lygių išskiriamas mokyklų web puslapių skaičiuje. Tik 61.0% pradžios mokyklų turi web puslapius, kituose švietimo lygiuose web puslapius turi beveik visos mokyklos; • parama iš išorės šaltinių siekia tik 24.6% pradžios mokyklose, visoje Belgijoje – 28.9%, o Europoje (vidurkis) – 47.1 %. • kompiuterių panaudojimas ugdymo procese pradžios mokyklose taip pat mažiausias; • pradžios mokyklose kompiuteriai daugiausia naudojami klasėse – 83.5%, mažiausiai mokyklos skaityklose – 16.2%; • Didžiausias skirtumas tarp švietimo lygių, išryškėjo kompiuterių panaudojime kompiuterinėse laboratorijose: pradžios mokykloje – 65.7% kituose (nuo 96.7% iki 98.0%) Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

17. Kompiuterių panaudojimas pradžios mokyklos klasėse (Mokyklų vadovų įvertinimas, Belgija, 2006) • Pradžios mokyklų vadovai nepritaria (63.6%), kad IKT būtų dėstomas kaip dalykas ugdymo procese; • Kompiuterių ir interneto panaudojimo galimybes ugdymo procese, (skirtinguose mokymo dalykuose, lavinant įgūdžius, užsienio kalbų mokyme ir mokinių su negale mokyme), pradžios mokyklos vadovai įvertino mažiausiai; • Pradžios mokyklų vadovai kompiuterių ir interneto panaudojimą daugiausia sieja su specialių poreikių vaikų ugdymu (68.9%) , mažiausiai – su užsienio kalbų mokymu(30.4%). Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

18. Komentarai • Remiantis Lietuvos bendrosiomis programomis (2003), V-VI klasėse dėstomas integruotas gamtos mokslų kursas „ Gamta ir žmogus“, apimantis biologijos, fizikos, chemijos, žemės mokslo, sveikos gyvensenos, ekologijos technikos, žemės ūkio mokslus. V klasėje integruojami ir kai kurie geografijos klausimai, o nuo VI klasės geografija atsiskiria į savarankišką discipliną. V-VI klasių gamtos mokslų kursas integruojamas gana giliai, neišskiriant atskirų mokomųjų dalykų. • Belgijos (prancūziškosios dalies) gamtamokslinio ugdymo programa „Mokslinis pažinimas“ integruojamas teminiu, turinio aspektu. Atskiri mokomieji dalykai neišskiriami. Temos kartojamos kiekvieno etapo, kiekviename cikle. 10-12 metų mokiniai priklauso 4-tam „mokslinio pažinimo“ ciklui ir užbaigia pradinės mokyklos gamtamokslinio ugdymo programą. Geografinis ir istorinis pažinimas integruojamas į mokslinio pažinimo programą. • Belgijos (Prancūziškosios bendruomenės) „Ugdymo Media“ programa iš esmės yra integruojama tik priemonių lygyje. „Ugdymo Media“ studijų programos kompetencijos grindžiamos vartotojiškumo principu. Panašiai kaip ir mokslinio pažinimo programoje,„Ugdymo Media“ programa orientuojama į moksleivį-vartotoją, moksleivį-vertintoją, moksleivį-gamintoją. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

19. Belgijos elektroniniai mokymosi ištekliai. Projektas Eureka Projektas ”Eureka” yra inicijuotas Technologinio Ugdymo projekto „Vitrine Technologie-Éducation“, kuris parengtas bendradarbiaujant Belgijos Wallonie Bruxelles ir Kanados Québec mokslo institucijoms. Projektas siūlo išsamų, įvairių autorių parengtų IKT šaltinių įvairovę, skirtą švietimui ir studijoms. Projekto duomenų bazė yra atvira visuomenei ir skirta ugdymo studijų subjektams: mokiniams, mokytojams, tėvams. Joje sukaupti programiniai mokymosi ištekliai atitinka mokymosi objektų metaduomenų LOM standartą. Projekto svetainės adresas:http://eureka.ntic.org/vdex/guide_internet_education_voc.xml. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

20. Projekto Eurekamokymosi ištekliai • Projekto Eureka tikslas – bendradarbiauti, plėtoti ir keistis mokymo ir mokymosi ištekliais ir šaltiniais (De ressources d‘enseignement et d‘apprentissage (REA)). • REA įvardinamas kaip skaitmeninis šaltinis kurį galima panaudoti ugdymo ir mokymosi veikloje. • Eureka projekto REA šaltinių pavyzdžiai: elektroninis leidinys, straipsnis, interaktyvūs ar atspausdinti uždavinynai, animacija, video ir audio dokumentai. • Iš viso Eureka duomenų bazėje pateikiama daugiau nei 5000 anotuotų (LOM) mokymosi šaltinių vienetų, daugiausia frankofoniškoje saugykloje. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

21. Belgijos patirties apibendrinimai (1) • Belgijos (prancūziškosios bendruomenės) fundamentalaus švietimo programą „ Mokslinis pažinimas“ ir „ Ugdymas Media“ ir remiantis integracijos lygiais (priemonių, teminė, dalykinė integracija), galima teigti, jog IKT gamta-moksliniame ugdyme integruojama priemonių lygyje. • Remiantis Eurydice duomenų baze, beveik visose Europos šalyse, taip pat ir Belgijoje, pradiniame ugdyme (5-6 klasės moksleiviai priklauso 6-iai grupei), IKT traktuojamos kaip ugdymo įrankis. Dalykinės integracijos nėra. • IKT įtraukimas (integravimas) į skirtingus dalykus yra prioritetinis ir strateginis. IKT kaip atskiras dalykas (curriculum) yra dėstomas vidurinėje mokykloje. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

22. Belgijos patirties apibendrinimai (2) • IKT ugdymo strategija orientuojasi į vaiko vartotojo, vertintojo, gamintojo kompetencijų ugdymą. • Analizuojant gamtamokslinio ugdymo gerinimo galimybes, taikant IKT pradinėje mokykloje, galima teigti, jog jos yra teigiamos. Pagrindinis dėmesys skiriamas mokymo(-si) išteklių plėtrai: informacinių šaltinių sisteminimui, turinio duomenų bazių kūrimui. • Parengtas ir vykdomas Eureka projektas (Belgija) remiasi metaduomenų standarto (LOM) modeliu. Projekto tinklapyje gausu mokymosi šaltinių pavyzdžių, skirtų mokslinio pažinimo studijoms. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

23. Švietimosistemos struktūra Lenkijoje: • pradinė mokykla (6 klasės, amžius 7 – 13), • žemesnioji vidurinė mokykla – gimnazija (3 metai,  amžius 13 – 16), • aukštesnioji vidurinė mokykla – “licėjus” (3 metai, amžius 16 – 19), • universitetas. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

24. IKT naudojimas Lenkijos mokyklose • 2000 metų pradžioje tik 16 procentų Lenkijos pradinių mokyklų turėjo interneto ryšį. • Lenkijos mokyklos dabar naudoja kompiuterius (95 %) ir turi interneto prieigą (93 %). Tačiau tik 28 % mokyklų veikia plačiajuostis internetinis ryšys. Lenkija užima priešpaskutinę vietą tarp 27 šiame tyrime dalyvaujančių šalių (2006). • Tik 61 % Lenkijos mokyklų mokytojų naudojo kompiuterius užsiėmimų metu per pastaruosius 12 mėnesių. Pagal šį rodiklį Lenkija užima 22 vieta tarp 27 valstybių, Lietuva – 24. • Net 39 % Lenkijos mokytojų dar vis nenaudoja kompiuterių užsiėmimų metu. • Šiuo metu Lenkija – taip pat Latvija ir Lietuva – užima paskutines vietas Europoje pagal kompiuterių skaičių tenkantį 100 mokinių: tik 6 kompiuteriai tenka 100 mokinių. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

25. Anglijosšvietimo sistema • Key Stage1: 1- 2 mokslo metai, amžius: 5 - 7 metai; • Key Stage2:3- 6 mokslo metai, amžius: 7 - 11 metų; • Key Stage3: 7- 9 mokslo metai, amžius: 11 - 14 metų; • Key Stage 4: 10 - 11 mokslo metai, amžius: 14 - 19 metų. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

26. IKT taikymo dalykų mokyme Didžiojoje Britanijoje sistema • 2000 metų Nacionalinėje ugdymo programoje numatyta vientisą IKT naudojimo dalykų mokyme sistema. • Pabrėžiama, jog turi būti nustatytos ribos ir nurodytos aiškios sąsajos tarp IKT programos pristatymo ir IKT panaudojimo kitų dalykų mokymesi). • Intencija yra ta, kad vaikai mokomi IKT žinių, supratimo ir mokėjimų prieš panaudojant dalykų mokymosi kontekste. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

27. IKT naudojimo gamtos mokslų dalykų mokyme tikslai gali būti suskirstyti į keturias plačias sritis: • duomenų fiksavimas ir tvarkymas; • informacijos paieška; • bendravimas; • aiškinimas. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

28. IKT pradinėje mokykloje (UK) • IKT mokymas pradinėje mokykloje dažniausiai yra sąlygojamas techninės įrangos kiekio ir išdėstymo. • 2003m. balandžio mėn. pristatyta pradinė darbo su IKT schema „ICT (April 2003)”(http://www.standards.dfes.gov.uk/schemes2/it/). Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

29. IKT vidurinėje mokykloje (UK) • Atskiras IKT gebėjimų mokymas • IKT gebėjimų mokymas per programinius dalykus • Junginys atskiro mokymo ir integruoto IKT gebėjimų mokymo. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

30. IKT ugdymo programoje formuojamos kompetencijos: • mokėjimas naudotis įvairiais informacijos šaltiniais ir IKT priemonėmis; • atrasti, analizuoti, interpretuoti, įvertinti ir pateikti informaciją įvairiems tikslams; • kritiškai spręsti kada ir kaip naudoti IKT, siekiant gauti maksimalią naudą iš prieinamos informacijos, išspręsti problemas ar didinti darbo efektyvumą; • tyrinėjimų ir sprendimų priėmimo mokėjimas; • kūrybiškas mąstymas ir galimybę apžvelgti, modifikuoti ir įvertinti darbą su IKT. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

31. Žinios, mokėjimai ir supratimas IKT programoje identifikuojamas keturiais aspektais: • Atrasti informaciją • Vystyti idėjas ir atlikti veiklą • Dalintis informacija • Apžvelgti ir įvertinti darbo progresą. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

32. IKT taikymas mokant kitų dalykų • Atrasti dalykus šaltinių įvairovėje atrenkant ir sintezuojant informaciją pagal poreikius, plėtojant gebėjimą struktūrizuoti ją tiksliai, tendencingai ir patikimai; • Vystyti idėjas naudojant IKT priemones, taisyti, tobulinti darbą ir keisti jo kokybę ir tikslumą; • Keistis ir dalintis informacija tiesiogiai ir per elektroninę media. • Apžvelgti, modifikuoti ir vertinti savo darbą kritiškai atspindint jo kokybę, progresiją. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

33. Gamtamokslinio ugdymo koncentrai Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

34. GYVOJI GAMTA Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

35. MEDŽIAGOS IR JŲ KITIMAI Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

36. FIZIKINIAI REIŠKINIAI Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

37. Integracija su IKT: Gyvoji gamta • IKT daugiausia naudojama žmogaus organizmo veiklai atskleisti (mitybai, kraujotakai, atramos sistemai, dauginimuisi). • Naudojama video ar CD-ROM stebėti tai, ko negalima stebėti tiesiogiai. • Modeliavimo programinė įranga naudojama mikroorganizmų populiacijos pasikeitimams tyrinėti, toksinių medžiagų kaupimuisi maisto grandinėse, modeliuojant faktorius, įtakojančius fotosintezę. • Informacijos fiksavimui, analizavimui bei vertinimui naudojamos duomenų bazės ir skaičiuoklės. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

38. Integracija su IKT: Medžiagos ir jų kitimai Šiame koncentre IKT naudojama: • medžiagų kitimai šildant ar šaldant, vaikai gali naudoti sensorius žymėti temperatūros svyravimams; • garavimo ir kondensavimo vaidmeniui vandens apytakos rate - CD-ROM ar internetą tyrinėti vandens atsargas aplinkinėje vietovėje; • analizuojami fiziniai ir geologiniai medžiagų kitimai. Tyrinėjant, jog vykstant fiziniams pakitimams ( pvz. būklės pakitimai, tirpalo formavimas) masė išlieka, rekomenduojama naudoti duomenų matuoklius (dataloggers), rinkti, analizuoti ir įvertinti temperatūros ir masės pasikeitimus; • vaikai gali naudoti internetą, atrasti naujausią informaciją apie aplinkos problemas ir tokiu būdu analizuotigalimą degančio anglies kuro efektą aplinkai. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

39. Integracija su IKT: Fizikiniai reiškiniai • IKT naudojama projektuojant ir konstruojant nuoseklias ir lygiagrečias grandines, matuojant srovę ir įtampą, naudoti modeliuojančią programinę įrangą tyrinėti ir modeliuoti grandines. • tyrinėjant kaip pakeisti garsų, išgaunamų iš kai kurių vibruojančių objektų garsumą, nustatyti ir palyginti garsus išgaunamus skirtingomis sąlygomis, naudoti sensorius. • studijuodami Saulės, Žemės ir Mėnulio sistemos modelius vaikai gali naudoti video išteklius ir (arba) mokomąsias programas (CD-ROM). • analizuodami Žemės ir Mėnulio judėjimą naudoti video išteklius ir (arba) CD-ROM. • naudotis video ištekliais ir (arba) CD-ROM studijuojant Saulės sistemą. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

40. Duomenų rinkimas naudojant sensorius Vaikai gali atlikti tikslesnius matavimus, duomenys gali būti greitai transformuojami į grafinį pavidalą ir suteikiama daugiau laiko jų analizavimui. • 1F Garsas ir klausa • 2B Arealas • 3F Šviesa ir šešėliai • 4C Šilumos palaikymas • 4D Kūnai, skysčiai ir kaip jie gali būti išskirti • 4FGrandinės ir laidininkai • 5D Būklės keitimas • 5E Žemė, saulė ir mėnulis • 5F Garsų keitimas • 6F Kaip mes matome daiktus • 6G Grandinių keitimas Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

41. Automatinio kompiuterinio stebėjimo ir valdymo technologijos • Šviesoforo šviesa ir aliarmas – Tema: Elektra; • Modelis, reaguojantis į kaitrą (temperatūros sensoriai) – Šilumos palaikymas, balansas; • Paukščių maitintojas, užprogramuotas paleisti riešutus. kai paukščiai nutupia ant stalo – Gyvieji organizmai; • Modelis, kuris reaguoja į šviesą ir tamsą – Šviesa ir Šešėliai. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

42. Skaičiuoklių taikymas gamtos moksluose • Skaičiuoklės leidžia vaikams įvesti duomenis ir transformuoti informaciją į grafinį pavidalą, tuo būdu pagerinti interpretacijos kokybę. Galimi taikymo pavyzdžiai: • Dienos ilgumas skirtingose pasaulio vietose. • Planetų atstumai nuo saulės. • Populiacijų dinamika. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

43. Interaktyvios lentos išteklių taikymas • Galima naudoti kartu su kitais ištekliais. • Interaktyvi lenta tai pat gali būti panaudota demonstravimui to, kas yra kompiuteryje. Pvz., tai idealus būdas rodyti visai klasei objektus per mikroskopą. • Vaikai gali panaudoti video kameras sukurti pranešimą apie jų tyrinėjimus ir parodyti visai klasei. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

44. Skaitmeninė kamera / Video / Mikroskopas • Techninė ir programinė įranga leidžia stebėti objektus per mikroskopą ir matyti juos kompiuterio ekrane. Šie vaizdai gali būti lengvai projektuojami dideliuose ekranuose ir/ar aktyvuotose lentose, kad visa klasė galėtų dalyvauti diskusijose ar bendruose tyrinėjimuose. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

45. Internetinės svetainės ir edukaciniai portalai • Didžiojoje Britanijoje yra sukurtos ir intensyviai naudojamos svetainės su tiesiogine praktine paskirtimi – mokymui klasėje. • Paminėtinos: DfES's Standards Site, National Curriculum Online, National Curriculum in Action, the National Grid for Learning, Curriculum Online. • Taip yra IKT aprūpinimo svetainių: Becta ir kt. (http://about.becta.org.uk/) Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

46. Mokytojų televizijos kanalas Teachers’TV • Teachers TV- tai nepriklausoma stotis, finansuojama DfES ir turinti apie 1500 laidų. Rengiami reportažai apie įvairius dalykus: elgesį, programinius dalykus, mokomąsias programas, informacijos šaltinis apie naujausius mokymo metodus ir idėjas. • Populiarios IKT priemonių ir išteklių apžvalginės laidos. Yra mokytojams prieinamas laidų archyvas. Laidų pavyzdžių demonstravimas. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

47. „Curriculum Online“ mokymosi išteklių katalogas Pagrindiniame Didžiosios Britanijos „Curriculum Online“ mokymosi išteklių kataloge pristatyta virš 20000 išteklių, suskirstytų į 8 produktų tipus: • Treniruotės ir pratybos– tai paprasti pratimai ir žaidimai visai klasei. • Aiškinimo – imitavimo ir ekraniniai eksperimentai; • Atvira veikla – meniniai projektai ir kūrybiniai pratimai; • Vadovai – žinynai ir vadovėliai; • Informacijos ištekliai- paveikslai, tekstai, video, pristatymai, kolekcijos ir duomenų bazės; • Žodynai – žinynai, žodynėliai; • Priemonės (įrankiai)- redagavimo programos ir kitos programų rūšys, padedančios studentams kažką sukurti; • Įvertinimas- skirtos naudoti vertinant mokinius, o taip pat egzaminai ir testai. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

48. Vengrijos ugdymo sistemos struktūra • pradinė mokykla (1-4 klasės) • 5-6 klasės • 7-8 klasės • 9-12 klasės. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

49. Pagrindinės IKT kompetencijos 1. Darbas su IKT įranga; 2. Kompiuterinis raštingumas: • kompiuterio naudojimas kuriant dažniausiai naudojamus dokumentus; • duomenų bazių, lentelių, paieškos sistemų naudojimas; 3. Informacinės technologijos (problemų sprendimas naudojant IKT priemones ir metodus): • tinkamų metodų ir priemonių pasirinkimas iškilusiai problemai spręsti; • algoritmai, duomenų modeliavimas; • paprastų procesų modeliavimas, parametrų keitimas; 4. Komunikacinės technologijos; 5. Media ir informacinės technologijos; 6. Informacijos visuomenė; 7. Informacinės technologijos ir biblioteka. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt

50. Vengrijos mokytojų, naudojančių IKT priemones statistika • Dauguma mokytojų neturi kompiuterių namuose; • Tik 10 procentų mokytojų reguliariai naudoja kompiuterius klasėse; • Mažiau nei 1 procentas naudoja kompiuterius kasdien. Doc. dr. Vitalijus Denisovas, doc. dr. Alona Rauckienė, Klaipėdos universitetas, vitalij@ik.ku.lt