1 / 10

SOCIALINĖS APSAUGOS EKONOMIKA

SOCIALINĖS APSAUGOS EKONOMIKA. 9. Nedarbo draudimas Doc. T.Medaiskis 20 13. Nedarbo draudimo vieta. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės

taji
Télécharger la présentation

SOCIALINĖS APSAUGOS EKONOMIKA

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. SOCIALINĖS APSAUGOS EKONOMIKA 9. Nedarbo draudimas Doc. T.Medaiskis 2013

  2. Nedarbo draudimo vieta • Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės Skirtos grąžinti netekusius darbo asmenis į darbo rinką, surandant naują darbą arba parengiant naujai profesijai ar veiklai. Sudaro svarbiausią valstybės užimtumo politikos dalį. • Nedarbo draudimas Kompensuoja prarastas dėl nedarbo pajamas ir suteikia lėšas netekusiems darbo asmenims pragyvenimui, kol bus surastas darbas. • Piniginė socialinė parama Skiriama paremti ilgalaikiams ar neturintiems nedarbo drau-dimo bedarbiams ir jų šeimoms. Teikiama bedarbiams tais pačiais pagrindais kaip ir visoms mažas pajamas turinčioms šeimoms.

  3. Nedarbo draudimo paskirtis Nedarbo draudimo paskirtis – mokėti apdraustiems asmenims išmokas, pakeičiančias uždarbį, prarastą netekus darbo ir ieškant naujo užimtumo. Nuo 2013 įdėta:finansuoja Užimtumo rėmimo įstatymo nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones (2 str.)

  4. Apdrausti asmenys • Gaunantys atlyginimą už darbą: dirbantys pagal darbo sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, kandidatai į notarus (asesoriai); • Valstybės tarnautojai; • Valstybės politikai, teisėjai, prokurorai, Lietuvos banko valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, valstybinių (nuolatinių) komisijų nariai ir kt.; • Profesinės karo tarnybos kariai; • Privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos kariai.

  5. Teisė gauti nedarbo draudimo išmoką Apdraustas asmuo netekęs darbo ir įsiregistravęs darbo biržoje turi teisę gauti nedarbo draudimo išmoką, jei • turi ne mažesnį kaip 18 mėnesių per paskutinius iki įsiregistravimo 36 mėnesius nedarbo draudimo stažą; • arba buvo atleistas dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių; • arba baigė privalomąją nuolatinę karo tarnybą.

  6. Bedarbio apibrėžimas Darbo Kodekso 91 straipsnis: Bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys • nesimokantys pagaldieninęar nuolatinę mokymo formą, • užsiregistravę gyvenamosios vietos teritorinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo, • pasirengę dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Nedirbantis asmuo – neturintis darbo (darbo santykių), nesiverčiantis individualia veikla (įskaitant individualių įmonių, kurioms Juridinių asmenų registre yra suteiktas likviduojamos įmonės statusas, savininkus), neturintis ūkininko statuso, nesantis ūkininko partneriu ar žemės ūkio veiklos subjektu. (Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-473 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. A1-359 redakcija) (Žin., 2009, Nr. 95-4044; 2010, Nr. 89-4744) Žemės ūkio veiklos subjektas – žemės ūkio veikla arba žemės ūkio ir alternatyviąja veikla užsiimantis fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, taip pat Lietuvoje registruotas užsienio juridinio asmens filialas, kurių žemės ūkio valda yra įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre. (Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas (Žin., 2002, Nr. 72-3009; 2008, Nr. 81-3174)

  7. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė Pradedama mokėti nuo 8 po įsiregistravimo dienos (atleistiems dėl pačių kaltės po 3 mėnesių; gavusiems išeitinę išmoką – po tiek mėnesių, už kiek išmokėta). Mokama • turintiems iki 25 metų stažą – 3+3 mėnesiai; • turintiems 25-30 metų stažą – 3+4 mėnesiai; • turintiems 30-35 metų stažą – 3+5 mėnesiai; • turintiems virš 35 metų stažą – 3+6 mėnesiai. Jei išmokos mokėjimo terminui pasibaigus, bedarbiui iki pensijos amžiaus liko 5 ar mažiau metų, išmokos mokėjimas pratęsiamas dar 2 mėnesius.

  8. Nedarbo draudimo išmokos dydis Pastovi dalis lygi patvirtintoms remiamoms pajamoms. Kintama dalis = 40% DU Pirmus tris mėnesius mokama Pastovi dalis + Kintama dalis Likusį mokėjimo lakotarpį mokama Pastovi dalis + (Kintama dalis)/2 Visa išmoka - ne daugiau 70% DP DU – asmens gautas darbo užmokesčio ir kitų draudžiamųjų pajamų vidurkis per 36 mėnesius; DP – mokėjimo mėnesį galiojančios draudžiamosios pajamos. 2013: RP = 350 lt.; DP = 1488lt. Laikinai iki 2013-12-31 išmoka ribojama 650 litų.

  9. Nedarbo apsaugos administravimas Nedarbo draudimo išmokas nuo 2013 metų apskaičiuoja, skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai. Teritorinės darbo biržos • Vykdo darbo rinkos stebėseną (be kitų stebėsenos priemonių, registruoja bedarbius ir laisvas darbo vietas). • Teikia darbo rinkos paslaugas (informavimo, konsulta-vimo, tarpininkavimo, individualaus planavimo). • Vykdo aktyvias darbo rinkos politikos priemones ir užimtumo rėmimo programas (bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinis mokymas; remiamasis įdarbinimas; parama darbo vietoms steigti; bedarbių teritorinio judumo rėmimas).

  10. Nedarbo draudimo išmokos

More Related