MENINIO UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO YPATUMAI

1. Respublikinė teorinė - praktinė konferencijaSpecializuoto dailės ir muzikos ugdymo perspektyvos MENINIO UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO YPATUMAI Emilija Kriščiūnaitė Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokykla 2012-03-16

2. Temos aktualumas Pagrindinė švietimo reformos kryptis, nurodyta dokumentuose, orientuota į žmogaus prigimtinių galių atskleidimą, kūrybiško, doro, laisvo, atsakingo ir kompetentingo žmogaus ugdymą. Nenuostabu, jog šiuolaikinė mokykla nuo seno reproduktyvaus mokymo vis labiau pereina prie mokymo, skatinančio kūrybinį mąstymą, ugdymo turinio individualizavimą ir diferencijavimą, kompetencijų ugdymą.

3. Keliais aspektais peržvelgsime veiksnius, kurie turi didžiausią įtaką šiuolaikiniam meninių programų kokybiškam įgyvendinimui. Tai : • Mokytojo asmenybė ir kompetencijų raiška; • Kūrybiškumas; • Ugdymo turinio individualizavimas; • Moderni ugdymo aplinka; • Meninio ugdymo įstaigų programų dermė.

4. 1.Mokytojo asmenybė ir kompetencijų raiška Nacionalinių tyrimų išvadose teigiama, jog didelę įtaką mokinių mokymosi sėkmingumui, ypač paauglystės periodu, daro mokytojo kūrybiškumas, jo asmenybė,darbo stilius bei geranoriška pagalba, aplinka. Mokytoją galėtume apibūdinti ne kaip konformistiškai patenkintą esama padėtimi, bet nuolat apmąstantį: • savo vertybes bei įsitikinimus;

5. mokymo bei mokymosi normas, jas papildant informacija ir idėjomis iš aplinkos; • aktyvumą bei iniciatyvumą; • savo užsidegimu, artistiškumu, žaismės jausmu rodančią darbo ir santykių su aplinka pavyzdį; • mokytojo profesinių kompetencijų ugdymą.

6. . 2. Kūrybiškumas Kūrybinė žmogaus veikla yra pats aukščiausiasir pats sudėtingiausias psichinis procesas kaip tam tikra santykio su realia tikrove išraiška. Kūryba plačiąja prasme – tai žmogaus veikla, kurios rezultatas yra kokybiškai nauja vertybė, nepakartojama, originali bei unikali visuomeniniu – istoriniu atžvilgiu.

7. Visuminiame kūrybingumo modelyje atsispindi svarbiausi kūrybiniai sugebėjimai. Juos pirmasis įvardijo intelekto tyrinėtojas J.P. Guilfordas (1950) ir intelekto struktūroje išskyrė keturis kūrybiškumo veiksmus: • mąstymo lankstumą, sugebėjimą lengvai pertvarkyti turimą patirtį, keisti savo požiūrį, lūkesčius ir nuostatas; • sklandumą – kaip labai laisvą naujų idėjų kūrimą; • originalumą, pagrįstą tolimomis asociacijomis; • detalumą bei išbaigtumą. Kūrybingumo tyrinėtojas E.P.Torrance (1962, 1965), sukūręs išsamiausią kūrybinių sugebėjimų tyrimo metodiką, prie šių sugebėjimų dar priskiria jautrumą problemoms, kaip sugebėjimą pamatyti neatitikimus, įžvelgti problemas ten, kur daugelis jų nepastebi.

8. Mokiniui ir mokytojui svarbu žinoti, kokiais požymiais pasireiškia kūrybingumas. • Kūrybingumo požymiai: • 1) smalsumas, emocingumas mokslo žinioms, technikai, menui; • 2) sritis, kuriose nepailstant įtemptai, atkakliai veikiama; • 3) gebėjimas greitai atgaminti reikiamą informaciją; • 4) vaizdų ir minčių sąmonėje skrydis, asociacijų platumas ir greitumas, sąmojingumas; • 5) gebėjimas iniciatyviai veikti, kelti idėjas, sumanymus, hipotezes; • 6) intelekto lankstumas, gebėjimas greitai įžvelgti esmę, atsisakyti klaidingų prielaidų, teiginių; • 7) gebėjimas perdirbti mintyse vaizdus, idėjas; • 8) gebėjimas planuoti ir vykdyti planus; • 9) gebėjimas vertinti; • 10) gebėjimas savikritiškai vertinti ir derinti savo požiūrius, veiksmus su kitais, daryti pagrįstas išvadas.

9. 1. KASDIEN 7. NAUJAS ŽVILGSNIS 2. KŪRYBOS KAMPELIS Kūrybiškumo sužadinimo metodai 6. TAIP, BET…” keisti “TAIP, IR…” 3. KŪRYBIŠKUMO SIMBOLIAI 5. LINKSMIAUSIA SAVAITĖS DIENA 4. GERŲ IDĖJŲ KNYGA Tyrinėtojas M.Michalko siūlo įvairių metodų, kaip sužadinti grupės narių kūrybiškumą

10. 3. Ugdymo turinio individualizavimas Sėkmės situacijos ir motyvacijos mokytis ryšys yra tampriai susietas su ugdymo turinio individualizavimu. Mokinio individualaus ugdymo turinio pasirinkimas galėtų būti įgyvendinamas nuo 9 klasės. Muzikinių individualių dalykų mokytojams atsiveria plačios erdvės individualizuoti kiekvieno mokinio ugdymo turinį, nukreiptą į nuoseklų mokinio dalykinių ir bendrųjų kompetencijų ugdymą.

11. 4. Moderni ugdymo aplinka • Šiandieniniai visuomenės, darbo rinkos poreikiai diktuoja naujus iššūkius švietimo sistemai. Ankstyvas profesinės karjeros planavimas, įgytų teorinių žinių pritaikymas praktikoje, pozityvių gyvenimo įgūdžių įgyjimas ieško naujų erdvių saviraiškai, meninei raiškai inovatyvesnėmis formomis, priemonėmis, būdais. • Neįmanomas ugdymo turinio patrauklumas be tinkamos profesinės mokytojų kompetencijos, naujų mokymo metodų.

12. Šiandien yra didelis poreikis įsigyti reikiamas kokybiškam mokymui priemones – naujus instrumentus, kompiuterinę įrangą, tačiau tam mokinio krepšelyje neskiriama lėšų. • Šiandien būtini mokytojų profesiniai kvalifikaciniai seminarai, suderinti su aukštosiomis mokyklomis. Tačiau neskirtos atitinkamos lėšos juose dalyvauti.

13. 5. Meninio ugdymo įstaigų programų dermė Menines ugdymo programas įgyvendina trys grandys: 1. neformaliojo meninio ugdymo įstaigos; 2. formaliojo meninio ugdymo įstaigos nuo 1 iki 12 klasės (menų mokyklos, gimnazijos ) ar 9- 12 klasėse ( konservatorijos). 3.aukštosios mokyklos (universitetinės ir neuniversitetinės).

14. Šių trijų grandžių muzikinės krypties programų turinys nėra suderintas. Aukštosios mokyklos parengia ir vykdo naujas programas, į kurias konservatorijų ar menų gimnazijų mokiniai nėra pilnai pasirengę įstoti (pvz. Muzikosvadyba – kūrybinis projektas), arba įstojus kartojamas tapatus dalyko turinys. Adekvati situcija tarp neformaliojo ugdymo įstaigų ir menų gimnazijų bei konservatorijų ugdymo turinio dermės.

15. LŪKESČIAI • Tikslingas ir šiuolaikiškas pedagogo rengimas atitinkantis mokytojo profesines kompetencijas. • Jaunų mokytojų įsiliejimas į mokyklų bendruomenes. • Nacionalinio lygmens menų krypties mokinių individualaus ugdymo plano pasirinkimo galimybės nuo 9 klasės. • Parengimas nacionalinio lygmens meninio ugdymo programų nuo 1 iki 8 klasės.

16. Menų dalykų turinio apimtis (valandomis) formalizuoti nacionaliniu lygmeniu. • Ugdymo turinį įgyvendinti ne pagal turimas lėšas, o pagal ugdymo planą. • Į mokinio krepšelį įtraukti lėšas reikalingas ne tik bendrojo lavinimo bet ir meniniams vadovėliams ir meninėms priemonėms įsigyti. • Keisti menų srities mokytojų kvalifikacijos kėlimo sistemą. • Derinti ugdymo programų dermę menų kryptį įgyvendinančiose institucijose.

17. Geras mokytojas Gera pamoka Gera mokykla

18. AČIŪ UŽ DĖMESĮ